“Žuvų soliteris”

Nemaža meškeriotojų sugauna žuvų su išpūstu, kietu pilvu, juose, randa plokščių „kirmėlių”. Tos kirmėlės daž­nai neteisingai vadinamos „žuvų soli­teriais”.

Tai ligulos — labai kenksmingas gėlavandenių žuvų parazitas. Jos sie­kia iki 30 ir daugiau centimetrų ilgio, rečiau sutinkama pusės metro, o plotis 1,8 centimetro. Gyvos ligulos baltos su gelsvu atspalviu. Subrendusias ligulas galima rasti tik pas paskutinius šei­mininkus — paukščių žarnynuose.

Ligulos vystosi labai sudėtingai, turi du tarpinius šeimininkus. Ligulų kiau­šiniai su paukščių išmatomis patenka į vandenį. Čia kiaušinėliai vystosi ir per 3 – 8 dienas (tai priklauso nuo vandens temperatūros) baigiasi jų inkubacijos periodas, išsivysto lervutė, vadinamoji koracidija, kurią vėliau praryja vandenyje gyvenantieji vėžia­gyviai. Tai — pirmas tarpinis šeiminin­kas. Vėžiagyviuose lervos per 10 – 15 dienų virsta procerkoidais. Apsikrėtu­sius vėžiagyvius praryja žuvys. Tai — antras parazito šeimininkas. Parazitas savo kabliu praardo žuvies ertmę ir joje pradeda greitai augti. Žuvies kūne per metus išsivysto trečioji ligulos ler­vos stadija — plerocerkoidas. Ši lerva ir sukelia liguliozę. Tai beveik subren­dusi ligula, kuri būtinai turi patekti pas paskutinį šeimininką — paukšti.

Žuvis ligulioze apsikrečia pirmaisiais gyvenimo metais, nes jauniklės žuvys minta daugiausia planktonu. Parazitas žuvyje auga iki trejų metų, iki to lai­ko, kol žuvies nesulesa paukščiai. Paukščių žarnyne ligulos subręsta ir ciklai kartojasi iš naujo.

Ligulų pažeistos žuvys daugiausiai laikosi prie vandens paviršiaus, pra­randa lygsvarą, vandens bangų gainio­jamos nubloškiamos į įlankas ir pa­kraščius ir todėl lengvai tampa paukščių aukomis. Sergančių žuvų pilvo sie­nelė dažnai plyšta, ligulos tiesiog pa­tenka į vandenį ir čia jas gali sulesti paukščiai. Į paukščių žarnyną pateku­sios ligulos per tris dienas subręsta.

Masiškai šia liga žuvys suserga karš­tomis vasaromis, kai vandens tempera­tūra aukšta. Tuo metu parazitas labai aktyvus.

Ligulioze sergančias žuvis labai leng­va atpažinti net neprapjovus jų — pilvas būna išpūstas, kietas, ypač prie­kyje.

Parazitas beaugdamas spaudžia žu­vies vidaus organus (kepenis, žarnas, kasą, lyties liaukas ir kl.), sutrikdo jų veikimą, trukdo augti, maitintis ir veis­tis.

Liguliozė padaro didelę žalą žuvinin­kystei, ypač karšių atsargoms.

Ligulomis užsikrėtusias žuvis galima naudoti maistui, tie parazitai žmogui nepavojingi, tik juos reikia pašalinti ir užkasti. Taip pat negalima sergančių žuvų mesti atgal į vandenį, reikia gi­liau užkasti į žemę, kad paukščiai ne­sulestų.
Mūsų vandenyse ligulioze daugiausiai serga karšiai, kuojos, karosai, aukšlės kirtikliai, rečiau ešeriai. Vienoje žuvyje sutinkama viena arba keletas ligulų.

Liudmila Lizunova


Trackbacks and pingbacks

No trackback or pingback available for this article.

One comment

  1. Visagine zuvies kioske prie''BIKUVOS''PREKIAUJAMA KIRMELEMIS UZKRESTOMIS ZUVIMIS! SAUGOKITES!

    Reply

Leave a reply

Solve : *
42 ⁄ 21 =