Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

maxresdefault - Vištvanagis ir Vakarinis Suopis

Vištvanagis ir Vakarinis Suopis

Flora ir fauna

Savo krašte mes turim ne vien giesmininkų paukščių, kurie mus linksmina ir stebina savo gražiais balsais, kurie teikia naudą, bet pas mus sutinkama ir žalingų, ir neitralių paukščių. Tiems žalin­giems ar neitraliems paukščiams priklauso visi Lietuvoje sutinkami dieniniai plėšrieji — vanagai, kurių priskaitoma net iki 23 rūšių. Iš jų vieni, kaip antai: vištvanagis, paukštvanagis ir nendrinė lingė laikomi labai žalingais, todėl mūsų įstatymais paminėtuosius paukš­čius leidžia naikinti ištisus metus. Į tų nelaimingųjų skaičių įeina ir mūsų miškų naudingi paukščiai — suopiai, nes mūsų žmonės gam­tos gyvūnija ne per daugiausiai įdomaujasi ir pamatę paukštį riestu snapu ir nagais, o, be to, dar apie namus sukinėjantis, tai jau ir ma­no, jog tas paukštis vanagas — vištvanagis ir į jį su panieka žiūri. Iš ūkininkų, kurie gyvena kiek toliau nuo miško, nereikia stebėtis, bet miškininkai ir miškų sargyba, kuri beveik kasdien vaikšto po mišką, beveik kasdien susiduria su jo fauna, turėtų vištvanagį at­skirti nuo vakarinio suopio. Ir žiūrėk, pasiteiravus, miško sargai ne visi tuos paukščius atskiria. Paklausus su džiaugsmu papasakoja, kaip naikina „vanagus rakalius“ už nuneštus žąsyčius ar už sudras­kytas vištas. Ypač tuo pasižymi senesnieji, kurie gamtos gyvūnija nesidomi. Kokius paukščius jie žudo, nesunku atspėti iš jų pačių pasakojimų. Manau, neapsiriksiu pasakęs, kad į tų nelaimingųjų skaičių įėjo ir vakariniai suopiai.

Kad išvengus nesusipratimų, čia duosiu keletą naudingų nurodymų, kuriais vadovaujantis jau nebus sunku atskirti vištvanagį nuo vakarinio suopio. Pas mus dažniausiai sutinkamas miško pakraščių gyventojas vakarinis suopis (L. Buteo buteo). Todėl, manau, kad ši rūšis buvo žymiai daugiau nuskriausta, negu kitos vanagų rūšys. Kadangi šis paukštis mėgsta miško pakraščius, tai jo lizdą lengviau galima surasti; neprityrę radėjai su juo pasielgdavo kaip tinkami, pav.: sudaužydavo kiaušinius, nušaudavo senus paukščius, lizdus išardydavo ir t. t. Vakarinio suopio, plėšikavimo atžvilgiu, nieku būdu negalima lyginti su vištvanagiu todėl, kad jo maistas ne vištos, ne karveliai ar kiti naminiai paukščiai, bet pelės, žiurkės, varlės ir dideli vabzdžiai. Mes jį dažnai galime pamatyti tupintį lauke medžių viršūnėse, ant telefono stulpų, ant akmenų, ant tvorų kuolų ir t. t. Savo stipriu regėjimu jis ne tik iš medžio viršūnės pastebi žeme bėgant pelę, bet ir iš aukštumos puolęs pačiumpa. Kur yra jų lizdų, galima kasdien po kelias dešimt kartų matyti suopius manevruojant po laukus ir nešant vaikams grobį. Tačiau vištvanagio niekad nematysit medžio viršūnėje. Jis tarp šakų įsilindęs tykoja savo auką ir nutaikęs momentą ją puola. Antra vertus, vištvanagis nemėgsta „ratą“ sukti; jis tik retkarčiais iškyla virš miško, apsidairo, ir vėl neria gilumon, o jei ir suka „ratą“, tai tik trumpam laikui. Pažaisti jie mėgsta tik poravimosi metu. Vištvanagis lizdo niekad nekrauna miško pakraštyje, bet pasirenka tolimą ramią vietą, kur jaučia, kad ten jo niekas netrukdys.

Bet geriausias pažymys — tai spalva kiaušinių, iš kurių vištvanagio esti balta, o vakarinio suopio marga, durpiniai dėmėta. Todėl, radus lizdą su kiaušiniais, aiškiai žinoma, kas yra jo savininkas ir jei vištvanagio gūžta, tai busimasis šeimos sąstatas turi būti sunaikintas. Kiek kebliau suradus mažus vaikus, bet čia taip pat prityrusi akis lengvai atskirs vaikus, vien iš išvaizdos, vien iš sunešto grobio. Be to, tuoj atlekia seniai ginti vaikų. Abiejų paminėtų paukščių rūšių vaikų skaičius beveik vienodas, nes vakarinis suopis ir vištvanagis užaugina tris vaikus. Kartais pasitaiko, kad suopiai ar vištvanagiai pajėgia išauklėti tik po vieną vaiką, o vidutiniai du arba tris. Vakarinio suopio artimi giminaičiai — tai rytinis suopis (Buteo buteo intermedius) ir vapsvėdis (Pernis apivorus). Rytinis suopis pas mus žymiai anksčiau pasirodo ir jau vasario gale galima šiuos paukščius pamatyti; pas mus jie retai peri. Vapsvėdžiai taip pat miško pakraščių gyventojai. Kadangi šie paukščiai labai mėgsta vapsvų perus, užtat jiems tuo pritaikomas atitinkamas vardas. Vapsvėdį atskirti nuo vakarinio suopio nesunku, nes prie jų lizdų galima užtikti vapsvų korių. Be to, jie mėgsta ardyti kamanėms lizdus, todėl, stebint dažnai galima matyti šiuos paukščius ardant vapsvų ar kamanių lizdavietes. Tiek vakarinis, tiek rytinis suopis ir vapsvėdis mums žalos menkai pridaro, o jų nauda žymiai praneša nuostolius, dėl to šie paukščiai, kaipo mūsų žaliųjų girių papuošalai, turėtų būti tausojami.

T. Zubavičius 1938 m.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Įrašai kategorijoje

Miškinė kiaunė 480x384 - Kiaunių šeima

Kiaunių šeima

J. Elisonas 1931 m. “Medžiotojas” Kiaunėmis vadiname nedidelius, kartais vidu­tinio ūgio plėšriuosius,
Starkis 480x384 - Starkas

Starkas

Starku vadiname apyretę mūsų šalies žuvį, kuri priešakine savo kūno dalimi (galva)
Kielė baltoji foto 480x384 - Kielė baltoji

Kielė baltoji

Kielė baltoji visiems pažįstamas, gražus ir malonus paukštelis, kuriam daugelis žmonių turi
Kuolingos foto 480x384 - Kuolinga

Kuolinga

Vienur kuolingomis, kitur kūlindimis ir žiūrliais vadiname didelius ir gražius — tilvikų
Eiti į Viršų