Maumedžiai - Vidgiris

Vidgiris

Geografija/Objektai Lietuvoje

Tuo vardu vadinamas Alytaus miško pats gražiausias ir žinomiausias kampelis — 39 kvartalas. Vidgiris yra pačiuose Alytaus miško vakaruose; iš šiaurės prieina Alytaus — Seirijų plentas, pietuose jis plaunamas Nemuno; nuo Alytaus miesto pora kilometrų. Plotas — 125 ha.

Vidgiris garsus ne tik savo griežtai skirtingais grynais medynais, bet ir istorinėm vietom. Iš jų čia tenka pažymėti dvi. Pirmoji — tai piliakalnis. Iš tikrųjų tai yra du piliakalniai: vienas didesnis, maždaug 25 metrų aukščio, ha ploto, arčiau Nemuno, antras — mažesnis, ne toks žymus. Jie atskirti vienas nuo antro taip vadinamu „Mirties slėniu“ apie 20 metrų pločio. Padavimai sako, kad piliakalnius supylę du broliai — kunigaikščiai, apsigynimo reikalams. Kitokių padavimų apie šią vietą nežinoma.

Kita istorinė vieta — Kirmijos slėnys (žmonių vadinamas „Kirmijos revu“) su Kirmijos upeliu. Šis slėnys tęsiasi visu pietiniu Vidgirio kraštu ir yra net ir dabar sunkiai pereinamas — taip čia gausu įvairios augalijos, krūmų. Čia galima suskaityti iki 16 veislių medžių; dominuoja ąžuolas. Pats slėnys gana didelis — apie 30 metrų gilumo ir iki 100 metrų platumo. Viduriu teka Kirmijos upelis (0,5 — 2 m pločio). Šis slėnys yra pagarsėjęs nuo vokiečių okupacijos laikų — čia slapstėsi žmonės. Reikia pažymėti, kad anais laikais, ir vėliau (iki 1928 m.), čia buvo beveik visai neįžengiama vieta, pilna privirtusi sausuolių bei vėjolaužų, apaugusi didžiausiais lazdynų krūmais. Tik vėliau ir čia buvo išimami sausuoliai, kertami krūmai, imami akmenys, kurių čia yra daug.

Svarbesniųjų Vidgirio medynų aprašymas. Vidgirio vieta yra sausa, pakili, banguoto paviršiaus, kartais su supeikėjimo pažymiais (pasitaiko maži raistukai). Dirva — molis ar priemolis, žemuose įdubimuose — juodžemis su puvenomis. Veislės yra pasiskirsčiusios nevienodai — dominuoja ąžuolas su skroblu, plius beržas, pušis, drebulė. Tačiau Vidgiris yra pagarsėjęs savo trim veik grynais medynais: maumedynu, ąžuolynu ir skroblynu. Čia ir norima šiuos medynus aprašyti.

Maumedynas yra apie kvartalo vidurį (kiek arčiau šiaurinės pusės) — ploto 0,8 ha. Miškotvarkos šis medynas priskirtas laricetum oxalidosum tipui. Aišku, kad šis medynas nėra savaiminis, bet dirbtinai sudarytas. Senų žmonių pasakojimu, maumedžiai buvo pasodinti sukilimo laikais — 1863 metais. Tam reikalui jau prieš tai buvo užvestas čia pat daigynas ir vėliau 3 — 4 metų daigai sodinti į mišką. Patys maumedžiai liemeningi, geros, sveikos medienos, gerai nusivalę nuo šakų ir gerai auga. Dirvožemis — juodžemis su puvenomis; vieta — lygi, su nežymiu nuolaidumu; podirvio vandens gylis — 0,8—1 m. Pomiškis — gausus skroblas 10 m aukščio, 12 cm storio, labai šakotas; trakas — vietomis labai gausus lazdynas iki 3 m aukščio. Paklotis — spyglių; 10% užima Hepatica trilaba ir 10% — oxalis acetosella lapais.

Maumedžio sėklos menko daigumo; polajoje, be abejo, dėliai šakoto skroblo ir gausaus trako, nesiželdo — netoliese (80—100 metrų) aikštėje užsisėja.

Yra dar ir kitas, bet jau mišrus maumedynas su pušim, kvartalo vakaruose, ploto 4,0 ha, jau pinetum oxalidosum tipo, vietos bei augimo sąlygos panašios.

Abu maumedynai žmonių vadinami „zagainikais“.

Ąžuolynas yra pietinėje kvartalo dalyje, ploto 53 ha. Miškotvarkos priskirtas auercetum fraxinosum tipui. Ąžuolo mediena balta, sveika, patys medžiai mažai šakoti, šakos smulkios.

Pomiškis — vietomis gausus skroblas 10—12 m aukščio, 12 cm storio, šakotas. Trakas — labai retas lazdynas, 1—2 m aukščio. Vieta — pakili, banguoto paviršiaus; pasitaiko aukštų kalnagūbrių su lėkštais įdubimais. Tarpais iš aukštesnių kalvelių matyti puikus reginys — tolumoje nusidriekią Sudvajų bei Radžiūnų miškai, apačioje, papėdėje — tekąs Nemunas; čia tikra „Lietuvos Šveicarija!“

Kirtimai (ir visame Vidgiryje) nevykdomi. Čia tik renkami sausuoliai; be to, žmonės grybauja (gausu ypač baravykų). Riešutų nėra. Ankstyvesnės žymės ganiavos. Ąžuoliukų atsiželdymas nepakankamas (gilių nedaug būna), tačiau ypač daug matosi prisisėjusių klevukų 2—4 metų amžiaus.

Skroblynas yra rytinėje kvartalo dalyje, ploto 10,5 ha. Miškotvarkos priskirtas carpinetum oxalidosum tipui. Vietomis yra ir visai grynas skroblynas. Patys skroblai gana šakoti (smulkių šakų), kaip paprastai keturkampiai, bet sveikos medienos.

Pomiškis — gerai atsiželdęs, užsisėjęs skrobliukas 4 metų. Trako veik nėra — labai retas sausmedis 0,5 m aukščio. Vieta lygi, beveik visai nebanguota.

Beveik viduriu medyno eina į Radžiūnų kaimą takas, žmonių vadinamas už tai „Rad-iuntakiu“.

Medyne renkami sausuoliai bei grybaujama. Pastebimos ankstyvesnės ganiavos žymės.

Baigiant Vidgirio aprašymą, pilnumo dėliai, čia dar norisi pažymėti, kad jam gretimam 41 kvartale, tam pačiam Alytaus miške, auga dar retas Lietuvoje sumedėjęs augalas — Gebenė lipike (Hedera Helix L.). Pavieniai jos egzemplioriai pasiekia 1,5 ir net daugiau metrų aukščio, šiaip daugiau pasitaiko 1 m aukščio. Šis augalas čia yra gana neretas ir lipa uosiu, ąžuolu ir guoba.

S. Karčiauskas “Mūsų girios” 1939 m.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Solve : *
23 − 21 =