Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Tag archive

žvejai

Upokšnis. Pirmasis placdarmas

Žvejo dienos
39270763052 3e5ed7e59a h - Upokšnis. Pirmasis placdarmas

Kiekvienas iš žvejų brolijos narių turi savo mažytį placdar­mą, kuriame pirmą kartą užmetė blizgelę ir laukė, kol masalas nugrims slėpiningoje gelmėje. Šioje studijoje apie spiningavimą papasakosiu apie keletą tokių placdarmų. Pirmasis tai — upokšnis, tekantis medžių paunksmėje. Jei kas nors mano, kad maži vandenys – ne itin svarbus spiningavimo objektas, tas niekada nebandė žvejoti upokšniuose…

Skaityti...

Su kuprine ant pečių

Žvejybos būdai
SimmsDryCreekZ 700x4661 - Su kuprine ant pečių

Yra tokių žvejų, ir ne tik pradedančiųjų, kurie mėgsta klajoklišką gaudymo būdą, užuot vienoje pasirinktoje vietoje pašėrę žuvis ir čia pat jas patogiai gaudę. Tokio žvejo kuprinėje turi tilpti viskas, pradedant nuo žūklės reikmenų bei masalų ir baigiant sumuštiniais. Tačiau norint patogiai judėti, reikia pasiimti tik būtiniausius daiktus. Svarbiausia – lengvas 4,5-5 m meškerykotis. Jis…

Skaityti...

Apie ką šneka pajūrio vėjai

Istorija
Vėjas - Apie ką šneka pajūrio vėjai

Kur jau kur, o pajūryje vėjo tikrai ne­trūksta. Žvejų, jūreivių gyvenimas paly­ginti dar taip neseniai būtent vėju rėmė­si. Jūroje ir mariose be vėjo — kaip be rankų. Vėjas, ištempęs bures, gindavo val­tis ir laivus, jis privarydavęs ar nuvarydavęs žuvų tuntus, atpūsdavęs šiltą ar šaltą orą, sukeldavęs audras ir umarus ar­ba nuščiuvęs atnešdavo tyką — ramybę…

Skaityti...

Žvejų kaimelis – Karkliškiai

Istorija
vejai - Žvejų kaimelis - Karkliškiai

Prie Biržulio sąsmaukos iš pietų pusės buvo vienintelė vieta, kur buvo galima privažiuoti. Tą sausumą iš visų pusių su­po Stervo ir Biržulio ežerai ir karklų pri­žėlusios pelkės. Karklai ir davė kaimui vardą. Dėl ežerų artumo ir patogios vie­tos laiveliams laikyti bei žvejybos įran­kiams džiaustyti Karkliškių kaimas nuo senovės buvo žvejų apgyventas. Senelio Anastazo amžiuje žvejų…

Skaityti...

Žvejai prieš “kabliautojus”

Naujienos
Neteisėtos žvejybos laimikis - Žvejai prieš "kabliautojus"

LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pastebi, kad žvejai mėgėjai tampa neabejingi ir praneša apie piliečius, kurie nesilaiko Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių. Pareigūnai dažnai sulaukia pranešimų apie vykdomus pažeidimus, todėl gali operatyviai reaguoti ir sustabdyti draudžiamą veiklą. Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnams yra gerai žinomos Kauno RAAD kontroliuojamoje teritorijoje esančios vietos, kuriose…

Skaityti...

Senieji Kretuono medžiotojai ir žvejai

Istorija
Akmens amžiaus medžiotojai - Senieji Kretuono medžiotojai ir žvejai

Ežeringi Lietuvos šiaurės rytai — telkšo daugybė įvairaus gylio ir dydžio ežerų, tačiau vienas iš jų labai išsiskiria. Skiriasi ne tik gausia augmenija ir gyvū­nija, bet ir įdomiais apyežerio kraštovaiz­džiais, senais kaimais ir turtingomis senos praeities liekanomis. Sunkiai galėtume pasakyti, kaip atrodė didžiulis, plačiai išsidriekęs, su gausiomis beužaugančiomis lagūnomis ir įlankomis Kretuono ežeras prieš 4—5…

Skaityti...

Kaip skaityti upę?

Patarimai žvejui
Upė - Kaip skaityti upę?

Kiekvienas žvejas norėdamas pagauti žuvį, aišku, turi pirmiausia rasti vietą, kurioje jos yra. Tačiau dauguma žvejų neįvertina upės. Stebint upę, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad srovės greitis visur vienodas. Tačiau geriau įsižiūrėjus galima pastebėti, jog yra daug įvairių srovių, kai kurios net labai ryškios. Skirtingose srovėse ir laikosi įvairių rūšių žuvys. Upėse, kuriose gaudėte…

Skaityti...

Kuršių marių laivai ir žvejai

Istorija
Senieji Kuršių marių laivai - Kuršių marių laivai ir žvejai

Kuršių mariose žvejojama nuo neatme­namų laikų. Žinoma, kad naujajame akmens amžiuje žvejų gyventa Kuršių nerijoje, Nemuno deltoje ir Sembos pamaryje. Kol kryžiuočių ordinas nenukariavo prūsų ir vakarinių lietuvių, mariose žvejojo sembai ir skalviai. Vėliau pamaryje radosi vis dau­giau kuršių ir atėjūnų — vokiečių. Devy­nioliktame amžiuje Kuršių mariose žvejojo lietuviai, kuršiai ir vokiečiai. Pastarųjų bu­vo mažuma.…

Skaityti...

Apie žuvų kibimą biologo akimis

Patarimai žvejui
Vanduo - Apie žuvų kibimą biologo akimis

Apie žuvų kibimą ar nekibimą prirašyta tiek ir tiek. Vienos teo­rijos mažiau ar daugiau pagrįstos, o kitos — gryni teoriški išvedžiojimai. Žvejai mėgsta pasigirti laimikiu, bet dažniausiai aiškina ir nesėkmės priežastis. Vieni kaltina blogą orą, atmosferos slėgį, ki­ti — vandens temperatūrą, o treti sako, kad jiems tiesiog nesiseka. Šiame straipsnyje noriu pasiremti surinktais biologų samprota­vimais,…

Skaityti...

Gyva žuvele žiemą

Patarimai žvejui
Lydeka Esox lucius - Gyva žuvele žiemą

Neįvairios žieminės meškerėlės, skirtos žvejoti masalu imant gyvas žuveles. Vis dėlto žvejai sugalvoja patobulinimų, lengvinančių žūklę. Meškerė su sausa plūde. Šiuo būdu žiemą gaudomos lydekos ir kitos plėšriosios žuvys. Meškerykotis 35 – 40 cm Ilgio, 0,3 – 0,5 mm valas, suvyniotas ritėn, 8,5 – 10 numerio trišakis ar dvišakis kabliukas (gali būti ir vienšakis, tik…

Skaityti...

Eiti į Viršų