Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Tag archive

upės

Tekantys vandenys

Patarimai žvejui
River HD Wallpapers - Tekantys vandenys

Upių ruožai Upę sąlyginai galima suskirstyti į kelias atkarpas. Kiekvie­noje iš jų skirtinga srovė, maistas bei žuvys. Upės ištakose sro­vė būna greita. Čia daug deguonies, bet mažai maisto. Čia ap­tinkamos iš aplinkos atsitiktinai į vandenį patekusios kai kurių vabzdžių lervos ir patys vabzdžiai. Tokiose vietose dažniausiai laikosi nedideli upėtakiai. Žemiau, kur srovė silpnėja, atsiran­da daugiau…

Skaityti...

Nemuno geografijos metrika

Geografija
fb neman oblom 01 - Nemuno geografijos metrika

Mūsų Nemunas — nedidelė upė. Pagal ilgį pasaulyje turbūt ne mažiau kaip šimtas už ją didesnių. Tačiau mums ši upė — ilgiausia, didžiausia, Nemunas — mūsų upių upelių tėvas, brangus tėviškės gamtos turtas. Neįmanoma įsivaizduoti, kaip atrodytų Lietuva be Nemuno, neįmanoma aprėpti mūsų krašto gamtos be jūros ir jos pakrantės, be kalvotų aukštumų, ežerų, miškų.…

Skaityti...

Mūsų upės – Virinta

Maršrutai
Virintos upė - Mūsų upės - Virinta

Dvi upės — rytiniai Šventosios inta­kai – prasideda netoli Molėtų: Siesartis ir Virinta. Tai upės — sesės, nes tiek vandeningumu, tiek ilgiu labai panašios. Siesartis, ištekėjusi iš to pa­ties pavadinimo ežero, vingiuoja Mo­lėtų ir Ukmergės žemėmis, tuo tarpu Virinta nemažą tarpą sruvena Anykš­čių laukais ir miškeliais. Norint surasti Virintos ištakas, reikia pasiekti nu­sausintą Suginčių pelkę.…

Skaityti...

Mūsų upės Šventoji

Maršrutai

„Gražus tai kraštas, tie pašvenčiai, dainomis apdai­nuotas, Baranausko pagar­sintas, mano svajonė, mano poetiškumo šaltinis. Nuo pat mažens aš negalėdavau sulaikyti širdies plakimo, ligi tik atsitikdavo vykti į pašvenčius. Ir kitų lietuvių nuovokoje ji ne tik upė, kiek Lietuvos gamtos dva­sia. (Vaižgantas) Šventoji — didžiausias Neries inta­kas. Tik Nemunas ir Neris ją pralen­kia savo baseinų plotu.…

Skaityti...

Atsargusis šapalas

Žuvys
apalas Leuciscus cephalus - Atsargusis šapalas

Knygoje „Lietuvos gėlųjų vandenų žuvys” apie šapalą sakoma: „Lietuvoje šapalų pasitaiko mažesnėse srauniose upėse, kur šaltas ir sraunus vanduo ir smėlėtas arba akmenuotas dugnas, pvz., Žei­menoje, Merkyje, taip pat Nemune, Neryje ir Kuršių mariose. Eže­ruose jų reta. Vandenyse, kur pasitaiko daug meknių, mažai būna šapalų ir atvirkščiai. Savo gyvenimo būdu šapalai primena upėta­kius. Mėgsta smėlėtas…

Skaityti...

Visiems pažįstama kuoja

Žuvys
Kuojos Rutilus rutilus - Visiems pažįstama kuoja

Kuoja labiausiai paplitusi mūsų vandenų žuvis, jų yra visur. Kuo­jos gerai jaučiasi tiek ramiose, tiek gana srauniose upėse ir upeliuose, giliuose ežeruose ir beveik balose, kur dar gali gyventi nebent karo­sai. Kiek labiau privengia šaltiniuotų arba labai sraunių vietų. Nutirpus ledui, tiek upėse, tiek ir stovinčiame vandenyje pri­silaiko arčiau krantų. Dažnai išeina į užliejamas vietas,…

Skaityti...

Eiti į Viršų