Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Tag archive

Nemunas

Žolinių nakties Nemuno žuvų asorti

Blog'as/Žvejo dienos
A93A9BBB E3F8 4BE5 B8D6 07B4589AEB79 - Žolinių nakties Nemuno žuvų asorti

Pirmadienis. Diena prieš žolines. Vakarop išvykstame iš Vilniaus, Kauno kryptimi. Tikslas Nemuno dambos žemiau Kauno, taikinys storalūpiai upiniai karšiai. Važiuojame į iš anksto žinomą ir jau ne kartą tikrintą vietą, kurioje šios žuvys, kuomet jau būna pakilusios nuo žemupio, nuobodžiauti neleidžia niekada. Sutartoje vietoje susitikę su bičiuliu, tesiame kelionę ir artėjame prie numatytos žūklavietės  drauge…

Skaityti...

Kaip susidarė Nemunas

Geografija
sgf rpt belarus1j - Kaip susidarė Nemunas

Visos mūsų krašto upės, kartu ir Nemunas, yra jaunos, bet tai nereiškia, kad iki jų čia nebuvo jokių upių. Geologai daugybėje vietų yra pragręžę ledynų suneštą dangą ir įsitikinę, kad po ja iki užslenkant ledynams, apytikriai prieš milijoną metų ir dar seniau, čia taip pat tekėjo upės, dabar proupėmis vadinamos. Taip buvo rasti ir Pronemunis,…

Skaityti...

Nemuno geografijos metrika

Geografija
fb neman oblom 01 - Nemuno geografijos metrika

Mūsų Nemunas — nedidelė upė. Pagal ilgį pasaulyje turbūt ne mažiau kaip šimtas už ją didesnių. Tačiau mums ši upė — ilgiausia, didžiausia, Nemunas — mūsų upių upelių tėvas, brangus tėviškės gamtos turtas. Neįmanoma įsivaizduoti, kaip atrodytų Lietuva be Nemuno, neįmanoma aprėpti mūsų krašto gamtos be jūros ir jos pakrantės, be kalvotų aukštumų, ežerų, miškų.…

Skaityti...

Žygis po pelke Nemuno deltos regioniniame parke

Naujienos
0.511489001455021730 - Žygis po pelke Nemuno deltos regioniniame parke

Pelkių žygyje Nemuno deltos regioniniame parke dalyvavo beveik  200 žygeivių. Jie nepraleido progos savo akimis pamatyti unikalią Aukštumalos aukštapelkę. Slidžių neprireikė, bet su guminiais batai įspūdžių pelkėje patyrė ne vienas dalyvis. Žygio dalyviai buvo skirstomi į keturias komandas. Visi, nepaisant avalynės įvairovės, nulipo nuo pažintinio tako į klampią aukštapelkės teritoriją ir nupėdino apie 6 km…

Skaityti...

Prie Nemuno

Jūsų istorijos

Esu sėslus meškeriotojas — nuolat žuklauju Nemune, ties Alytaus ir Lazdijų rajonų riba. Nenaudoju įmantrių įrankių ar masalų — paimu dugninę meškerę, samtelį, makaronų ir stalui žuvų užtenka. Ne­trūksta ir širdžiai mielų prisiminimų. Aure pernai, vasaros pradžioje, meškeriodamas nuolatinėje savo vietoje, ties Balkasodžio ir Vozbūčių kaimais, išgirdau garsų paukš­čio sparnų švilpesį, panašų į gulbės. Virš Nemuno,…

Skaityti...

Didžiosios Nemuno kilpos

Objektai Lietuvoje
nemuno kilpu rp didziosios nemuno kilpos - Didžiosios Nemuno kilpos

Didžiosios Nemuno kilpos yra vienas iš įdomiausių Nemuno ruožų. Tai unikalus hidrografinis reiškinys visoje ledyninio reljefo paplitimo zonoje. Povilo Ka­valiausko duomenimis, tokio pobudžio ir dydžio hidrografinės sistemos aptinkamos tik visiškai skirtingų gamtinių juostų upėse. Hidrografiškai įdomūs yra ir šio Nemuno ruožo intakai, išlaikę nepakeis­tą pirminę struktūrą. Pavyzdžiui, Vizdijos, Vadės, Revuonos upeliai, bevardis upelis Punios šile.…

Skaityti...

Ieviniai, alyviniai, obeliniai…

Žuvys
11403025 - Ieviniai, alyviniai, obeliniai...

Karšiai nėra pastovūs Nevėžio gy­ventojai. Kai vanduo labiau užterštas ar ima trūkti deguonies, karšiai pasi­traukia į Nemuną. Nevėžis žemiau Babtų — rami, lėta upė. Šiek tiek sraunesnes vieno – dviejų metrų gylio vietas keičia 5 – 6 metrų gylio duburiai, plačios įlankos. Upės pakraščių, sietuvų dumble gausu chironomidų lervų, oligochetų, dėl to yra kuo misti karšiams, sidabriniams karo­sams, kuojoms.…

Skaityti...

Kauno marios

Patarimai žvejui
Kauno marios pp - Kauno marios

Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, Nemuno slėnyje, aukščiau Kauno hidroelektrinės užtvankos, 223,4 km nuo Nemuno žiočių. Marios ir jų pakrantės priklauso Kauno marių regioniniam parkui. Kauno marių apylinkės lankomos poilsiautojų – pakrantėse yra poilsiaviečių, veikia jachtklubas. Kauno HE pradėta statyti 1955 m., Kauno marios suformuotos 1959 m. rugpjūtį užtvenkus Nemuną. Upės vanduo…

Skaityti...

Nemuno delta II

Geografija
Nemuno delta II - Nemuno delta II

Pirma dalį skaitykite čia. Nemuno pavasariniai potvyniai gana dažnai būdavo stichiniai. Vandens apsem­tos teritorijos plotas siekdavęs net 600 kvadratinių kilometrų. Vandens gylis aptvane daug kur siekdavo du pustrečio metro, o vandens lygis Nemune ties Til­že (Sovetsku) pakildavęs iki devynių metrų virš ordinaro. Smarkūs potvyniai susidarydavo, kai būdavo dideli vandens debitai ir Rusnėje arba jos šakų…

Skaityti...

Ką Nemunas nusinešė praeitin

Istorija
Nemuno žvejai - Ką Nemunas nusinešė praeitin

Paskutinėmis dienomis vėl girdimas žvejų verslininkų, nusikalstamas, reikalavimas dėl verslinės žvejybos draudimo atšaukimo Lietuvos vidaus vendenyse. Mes savo ruožtu pasikapstėme archyvuose ir pateikiame šiokios tokios statistikos apie tai ko ir kiek turėjome, deja neišsaugojome. Norisi tarti – “susimąstykime, kol dar ne vėlu”, tačiau paskaičius, susidaro įspūdis, kad jau vėlu… Atlantiniai eršketai — Acipenser sturio L.…

Skaityti...

Nemuno žemupio žuvys

Žuvys
Nemunas1 - Nemuno žemupio žuvys

Mūsų žuvininkystėje Nemuno žemupys su delta turi didelės reikšmės. Statistikos duomenys rodo, kad pokario metais versli­niai žuvų laimikiai Nemuno žem­upyje dydžiu prilygsta ežerų lai­mikiams ir žymiai didesni už visų vandens saugyklų laimikius. Ne­muno avandelta ir pačios deltos atšakos žemiau jūros žiočių turi lemiamos reikšmės stintų, starkių, vėgėlių ir salačių ištekliams; įvai­raus limnologinio režimo silpnai pratekančiuose…

Skaityti...

Kuršių marių laivai ir žvejai

Istorija
Senieji Kuršių marių laivai - Kuršių marių laivai ir žvejai

Kuršių mariose žvejojama nuo neatme­namų laikų. Žinoma, kad naujajame akmens amžiuje žvejų gyventa Kuršių nerijoje, Nemuno deltoje ir Sembos pamaryje. Kol kryžiuočių ordinas nenukariavo prūsų ir vakarinių lietuvių, mariose žvejojo sembai ir skalviai. Vėliau pamaryje radosi vis dau­giau kuršių ir atėjūnų — vokiečių. Devy­nioliktame amžiuje Kuršių mariose žvejojo lietuviai, kuršiai ir vokiečiai. Pastarųjų bu­vo mažuma.…

Skaityti...

Nalibokų giria

Objektai svetur
Nalibokų giria - Nalibokų giria

Ten, kur Nemunas pro Naugarduko aukš­tumą daro gilia užuolanką į šiaurę ir vi­sai priartėja prie mūsų respublikos — Die­veniškių kyšulio — yra lyguma. Atkampi, įsiterpus žemoje terpėje tarp Minsko ir Ašmenos aukštumu. Nuo tų aukštumų į aną žema subėga daugybė upių upelių. Vyriausiosios, susemiančios girios ūksmių vandenis, yra Beržūna ir Ūša.Tų upelių aukštupiai audringai verčiasi…

Skaityti...

Vėgėlių žvejybos įpatumai

Patarimai žvejui
Vėgėlė Lota lota - Vėgėlių žvejybos įpatumai

Vėgėlė – vienintelė Lietuvoje gyvenanti gėlavandenė menkinių šeimos žuvis. Neršia vėgėlės Nemuno, Minijos ir kitose upėse 1 – 2 metrų gylyje srovėje ant žvirgždėto dugno. Nepriklausomai nuo oro ir vandens temperatūros šios žuvys neršia tuo pačiu metu – gruodžio pabaigoje – sausio pradžioje. Kuršių marių vėgėlė yra gana greitai auganti žuvis, tad jų gausai didelės…

Skaityti...

Nemuno delta I

Geografija
Nemuno delta - Nemuno delta I

Jei kam nors teko nors kartą plaukti Nemunu nuo Kauno Kuršių marių link, tai tas negalėjo nesižavėti nuostabiai gražiais panemuniais. Aukšti ir statūs slėnio šlaitai lydi upės vagą iki pat Rambyno kalno. Nuo čia Nemuno slėnio šlaitai lyg susitarę ūmai nusisuka nuo upės tėkmės, praplėsdami slėnį ir jo salpą iki pusketvirto kilometro. Ties Kalviais slėnių…

Skaityti...

Eiti į Viršų