Radius: Off
Radius:
km Set radius for geolocation
Search

Vaivorykštinis upėtakis museline meškere

Ši žuvis daug kuo primena margąjį upėtakį. Jos nugara, nugarinis ir uodeginis pelekai išmar­ginti tamsiomis dėmelėmis, bet raudo­nų dėmelių nėra. Nuo antrųjų amžiaus metų išilgai kūno atsiranda plati raus­va juosta, kuri ypač ryški patinams neršto metu. Žeimenoje ir kitose upėse vaivo­rykštiniai upėtakiai specialiai negaudomi, nes jų čia retai tepasitaiko. Šios žuvys retkarčiais čiumpa margiesiems upėtakiams […]

Margasis upėtakis museline meškere

Margasis upė­takis — viena gražiausių žuvų, gyve­nančių mūsų vandenyse. Ant jo kūno ir ant nugarinio peleko yra juodų ir raudonų dėmelių, jos apjuostos šviesiu lankeliu. Žuvies šonai turi auksinį at­spalvį, šviesus riebalinis pelekas bai­giasi geltona viršūne. Margojo upėta­kio varsos kinta priklausomai nuo to, kokiuose vandenyse jis gyvena: švariuose vandenyse būna šviesesnis, tam­sesniuose jo varsos tamsėja. […]

Muselinė meškerė IIX

Masalo sviedimo krypties pakeiti­mas. Atsižvelgiant į masalo svaidymo sąlygas ir masalo tupdymo tašką daž­nai tenka keisti masalo sviedimo kryp­tį. Tai padaroma, kai mostas priekin eina viena plokštuma, o atgal — kita (31 pav.). Pavyzdžiui, mostą per galvą keičiame mostu per petį ar iš šono ir pan. (1 padėtis). Kai vieną kartą taikome į vieną vietą, […]

Muselinė meškerė III

Masalo sviedimas per galvą parody­tas 15 pav. 1 padėtis rodo atgalinio mosto pra­džią, kai kotas ima linkti veikiamas valo svorio ir vandens pasipriešinimo; dešinioji ranka beveik ištiesta, o kai­rioji įremta į liemenį. 2 padėtis rodo, kaip atgalinio mosto metu už statmens atlinko koto viršūnė, o valas iš­sitiesia lygiagrečiai su vandens pavir­šiumi. Tuo metu kairioji ranka priglun­da […]

Muselinė meškerė II

Sviedimas per dešinįjį petį nuo sviedimo per galvą skiriasi tuo, kad jis daromas šiek tiek dešinėn pasvirusia plokštuma (10 pav.). Taip tenka sviesti tada, kai virš galvos yra per maža erdvės normaliam sviedimui. Geriausia mokytis stebint atgalinį valo skrydį. Statmenai sviedžiama, kai už sviedėjo būna kliūčių (pavyzdžiui, krūmų) ir kai norima pasinaudoti iš užnugario pučiančiu […]

Muselinė meškerė I

Dėl ko valas, sviedžiant per galvą, juda būtent taip, o ne kitaip? Pradžioje dilbis, plaštaka ir kotas su­daro tiesiąją, lygiagrečią vandens paviršiui, sutampančią su laikrodžio ro­dykle, rodančia 9 valandą. Segmente nuo 9 valandos iki 11 valan­dos jie sudaro tą pačią tiesiąją, tiktai šiek tiek nulinksta koto viršūnė, nes ją ima veikti valo svoris. Jeigu tuo […]

Pagiriamasis žodis muselinei

Laimikių užgaidos. … Tyki, sau­lėta pavasario, vasaros ar rudens diena. Kelionė į paupį per šlamančias pievas, pro putotas rėvas tokia maloni! Tačiau sutikti meškeriotojai nusivylę: — Nekimba. . . Bet įsižiūrėkime į upę. Ir užtakiai, ir sraunumos sėte nusėtos ratilais ratilėliais, verdantis katilas pliaukši, bumpsi, teška. . . Juk tai žuvys smarkiai ieško maisto. Tyliai […]

Apie žūklę, muselinę ir kiršlius

Žvejys žvejui nelygu. Daug keliaujant paežeriais ir paupiais, teko sutikti gana re­tų žvejo specialybių. Nedaug Lietuvoje šamų gaudytojų gyva žuvele. Sudėtingas šio gelmių šeimininko meškeriojimas ežeruose ir upėse, maža tų šamų, bet šios žūklės gerbėjų pasitaiko. Vilniaus žvejai šamauja prie Aukštadvario esančiame Verniejaus ežere ir Šamuke. Sunki šapalautojo duona, atsargi žuvis šapalas, kuo stambesnis, tuo […]

X