Mus rasite
Kuojos, kaip pagauti?
Paprastoji kuoja @būvis.lt iliustracija

Flora ir fauna

Kuojos

Pavasari, vasarą ir rudeni kuojos meškeriojamos plūdinėmis ir dugninė­mis meškerėmis.

Nusiyrus toliau nuo kranto, prie sėklių, antroje vasaros pusėje ir rudenį jos sėkmingai gaudo­mos avižėlėmis.

Kada kimba kuojos?

Upėse kuojos pradedamos gaudyti balandžio mėnesi, kiek atslūgus polai­džiui. Prieš nerštą kuojos būriais trau­kia į išsiliejusius vandenis, prie apsem­tų krūmų į upių pakraščius, užtakius, duobes. Čia saulės atokaitoje daug šilčiau ir daugiau žuvims maisto. Kuo­jos prieš nerštą godžiai maitinasi ir todėl visai nesunku jų susigauti.

Kuo gaudyti kuojas?

Daž­niausiai meškeriojamos plūdine meške­re. Valas — 0,2 milimetro skersmens, pavadėlis — dar plonesnis. Kabliukai 2,5 – 5 numerių. Galima sėkmingai meš­kerioti ir dugninėmis ar pusdugninėmis meškerėmis, pririšus sunkesnį sva­reli, o plūdę atitraukus arčiau meške­rykočio. Daug kas mėgsta kuojas upė­je gaudyti palaidynėmis meškerėmis, nes jomis galima apžvejoti didesnį plo­tą. Pavasarį kuojoms geriausias masa­las — sliekai, uodo trūklio lervos, ki­nivarpos, apsiuvos.

Kur gaudyti kuojas?

Vasarą upėse kuoju ieškoma prie žo­lių, ramesnėje tėkmėje arba stovinčia­me vandenyje, duobėse po nukarusio­mis krūmų šakomis, taip pat prie dide­lių akmenų, kur susidaro sūkuriai ir grįžtama srovė. Dabar geriausi augali­niai masalai — stambios kruopos, šu­tinti grūdai, kviečiai, kukurūzai, avi­žos, duona, tešla, dumbliai. Geras ma­salas ir skruzdžių kiaušiniai, didmusių lervos. Rudenį vėl sugrįžtama prie gy­vulinės kilmės masalų — sliekų, kini­varpų, lervų, žiogų. Žiemą upėse kuojų ieškoma ten, kur jos buvo gaudomos ir vasarą, tik dažniau užtakiuose, gi­lesnėse duobėse.

Ežeruose smagiausia kuojų žvejonė prasideda po jų neršto, tai yra birželio mėnesį ir trunka, su kai kuriais ma­žesniais ir didesniais atoslūgiais, iki ežerams užšąlant. Čia geriausiai tinka plūdinė meškerė ir, kaip minėta, avi­žėlė. Kuojos daugiausia laikosi prie žolių, upelių žiočių. Masalai — kaip ir upėse meškeriojant. Iš pradžių slie­kai, apsiuvos, šoniplaukos, paskui kruopos, grūdai, tešla, duona, rudeniop — vėl sliekai, lervos.

Kuojų jaukinimas

Meškeriojant visas karpines žuvis, o ypač karšius, lynus, šapalus, raudes, aukšles, plakius ir kuojas, labai pra­vartu jas jaukinti. Patyrę žvejai netgi nepradeda žūklės iš anksto neišbėrę jauko. Ežeruose žuvys jaukinamos iš anksto — prieš dieną, dvi ir meškerio­jant, upėse dažniausiai tik meškeriojant. Jaukinama duona, tešla, išspaudomis, kombinuotu gyvulių pašaru, kruopomis, makaronais, kviečiais, avižomis, varške. Nereikia per daug išberti jauko, nes tešla ir šutinti grūdai, vandeny ilgai pagulėję, suges.

Kuojos jaukinamos ir žiemą. Jaukas (dažniausiai tų pačių lervų) išberiamas į aketes. Žiemą sėkmingiausiai kuojos meškeriojamos avižėlėmis ir plūdinėmis meškerėmis, pastaruoju atveju reikia žiūrėti, kad aketės neužtrauktų ledukas, kad plūdelė (ji būna labai maža ir lengva) laisvai plūduriuotų vandenyje. Avižėlės — mažytės, lašelio formos. Masalas — uodo trūklio lervos, nedi­deli sliekučiai, kinivarpos. Valas — labai plonas, tik 0,1 – 0,15 milimetro. Žuvų ieškoma ir prie žolių, ir toliau nuo kranto duobėse. Čia sugaunama stambesnių kuojų. Geriausiai kimba ry­tais ir pavakariais, nors kai kada — ir visą dieną.

Darbo bitė, užsispyręs, mažų žingsnelių ir taiklaus šūvio šalininkas, bet dažniausiai man niekas nepavyksta. Agresyvus optimistas. Draugijoje kelių rūpesčių. Senatvėje tikriausiai rašysiu prisiminimus. Visi jie bus išgalvoti nuo A iki Z.

Spustelėkite norėdami komentuoti

Palikti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

TAIP PAT SKAITYKITE

Daugiau Flora ir fauna

  • Kaip elgtis sutikus vilką? Kaip elgtis sutikus vilką?

    Flora ir fauna

    Kaip elgtis sutikus vilką

    autorius

    Nors vilkų mūsų šalyje pasitaiko tik vienas kitas, tačiau visuomet yra rizika jį sutikti grybaujant, uogaujant ar šiaip vaikštinėjant po mišką. Natūralu, kad sutikus šį miško plėšrūną įsijungia savisaugos jausmas ir kyla noras bėgti kiek...

  • Kaip ir kada ji kimba lydeka? Kaip ir kada ji kimba lydeka?

    Flora ir fauna

    Lydeka

    autorius

    Lydekos — vienos iš vertingiausių žu­vų, gyvenančių mūsų vandenyse. Ir kaip maisto produktas, ir kaip biomelioratoriai, nes ten, kur nėra šių plėšrūnių, smarkiai padaugėja menkaverčių žuvų (pūgžlių, dyglių, saulažuvių).

  • Baltijos jūros pakrančių žuvys Baltijos jūros pakrančių žuvys

    Flora ir fauna

    Baltijos jūros pakrančių žuvys

    autorius

    Baltijos jūra viena iš gėliausių jūrų pasaulyje. Neva, Vysla, Nemunas ir kitos upės atneša daug gėlo vandens, todėl, jei ties Ska­gerako ir Kategato sąsiauriais vandens druskingumas 15—20 promilių, tai Botnijos ir Suomių įlankose — tik...

  • Vaistinis pataisas Vaistinis pataisas

    Flora ir fauna

    Vaistinis pataisas

    autorius

    Sužinosite: Paslėpti Vaistinis pataisas medicinojeVaistinis pataisas liaudies medicinoje Lycopodium clavatum. Vaistinis pataisas priklauso pataisinių (Lycopodiaceae) šeimai. Tai daugiametis, sporinis, amžinai žaliuojantis mūsų miškų augalas. Tenka pabrėžti, kad pataisas floristiniu požiūriu yra reliktinis augalas, nuo sporos...

  • Augalai apsaugantys nuo vabzdžių Augalai apsaugantys nuo vabzdžių

    Flora ir fauna

    Augalai apsaugantys nuo vabzdžių

    autorius

    Kai kurie augalai turi stiprių insekticidų ir daugelį amžių naudojami vabzdžių baidymui ar naikinimui. Juos sėkmingai galima naudoti ir žygių metu. Pavyzdžiui, tokių žinomų augalų kaip ieva, pelynas, šeivamedis, bitkrėslė ir kt. pagalba galima užsitikrinti...

  • Pūslėtasis guveinis Pūslėtasis guveinis

    Flora ir fauna

    Pūslėtasis guveinis

    autorius

    Sužinosite: Paslėpti Cheminė sudėtis ir gydomosios savybėsPūslėtasis guveinis liaudies medicinoje Fucus vesiculosus. Pūslėtasis guveinis priklauso guveininių (Fucaceae) šeimai. Šio guveinio yra keliolika formų ir jos visos tinka vaistinei žaliavai gaminti. Tai jūrų dugno augalas, kuris...

  • Įžulnusis skylenis, juodasis beržo grybas, beržinis juodgrybis Įžulnusis skylenis, juodasis beržo grybas, beržinis juodgrybis

    Flora ir fauna

    Beržo juodasis grybas

    autorius

    Inonotus obliquus. Įžulnusis skylenis, juodasis beržo grybas, beržinis juodgrybis (lot. Inonotus obliquus) – šiurkšteninių (Hymenochaetaceae) šeimos grybas. Tai grybas, kuris musų respublikoje auga ant senesnio amžiaus beržų kamienų bei jų storų šakų. Kartais jis aptinkamas...

  • Minagai - Nėginės Minagai - Nėginės

    Flora ir fauna

    Minagai – Nėginės

    autorius

    Prieš pradedant skaityti šį straipsnį, norėtumėm atkreipti Jūsų dėmesį į tai, jog jis parašytas 1935 m. todėl ir pavadinimas “Minagai” šiomis dienomis nebenaudojamas. Tai kelios rūšys žuvų, gyvenančių mūsų vandenyse, kurios vadinamos negėmis. Nors informacija...

Reklama
Reklama

Savaitės populiariausi

Reklama
Reklama
Reklama
Į viršų