Radius: Off
Radius:
km Set radius for geolocation
Search

Žolinių nakties Nemuno žuvų asorti

Pirmadienis. Diena prieš žolines. Vakarop išvykstame iš Vilniaus, Kauno kryptimi. Tikslas Nemuno dambos žemiau Kauno, taikinys storalūpiai upiniai karšiai. Važiuojame į iš anksto žinomą ir jau ne kartą tikrintą vietą, kurioje šios žuvys, kuomet jau būna pakilusios nuo žemupio, nuobodžiauti neleidžia niekada. Sutartoje vietoje susitikę su bičiuliu, tesiame kelionę ir artėjame prie numatytos žūklavietės  drauge […]

Ieviniai, alyviniai, obeliniai…

Karšiai nėra pastovūs Nevėžio gy­ventojai. Kai vanduo labiau užterštas ar ima trūkti deguonies, karšiai pasi­traukia į Nemuną. Nevėžis žemiau Babtų — rami, lėta upė. Šiek tiek sraunesnes vieno – dviejų metrų gylio vietas keičia 5 – 6 metrų gylio duburiai, plačios įlankos. Upės pakraščių, sietuvų dumble gausu chironomidų lervų, oligochetų, dėl to yra kuo misti karšiams, sidabriniams karo­sams, kuojoms. […]

Karšiai ir česnakas

Gal ir ne visai tinkamas laikas kalbėti apie žvejyba dugnine meškere, žiemą, tačiau jausdamas nostalgiją, papasakosiu apie viena savo, paskutinių praeitų metų karšių, žvejybą Nemune žemiau Kauno. Pagrindinės pamokos išmoktos toje žvejyboje buvo tokios, – kadangi kaip ir dauguma mano žvejybų šioji taip pat gavosi spontaniška, tad taupydamas laiką, nusprendžiau nevažiuoti į parduotuvę sliekų, o […]

Karšių gaudymas

Kiekvienas šiek tiek ragavęs meškeriojimo malonumų ir suvokęs, kaip meškere sugauti žuvį, ima svajoti apie didelių žuvų gaudymą. Tas noras suprantamas: norisi ne šiaip traukti tai, kas pakliūva ant kabliuko, bet rinktis tas žuvis, kurių gaudymas galėtų suteikti daugiau emocijų. Pramokus gaudyti aukšles ir kuojas, jauniesiems meškeriotojams taip pat knieti sugauti ir didesnę žuvį. Tokia […]

Karjerų karšiai

Sakoma, kad sunkiausiai sugauti lyną, nes jis labai atsargus. Bet pabandykite sugauti 2-3 kg karšį – tai tikrai suprasite, ką reiškia “atsargi žuvis”, kuomet į vandenį krintantis jūsų šešėlis gali tapti nesėkmingos žūklės priežastimi. Ar esate kada nors stebėjęs žvejojantį prityrusį karšininką? Žūklėje jis labai tylus – jokių šnekų, meškerių tvarkymo. Žvelgiant iš šono atrodo, […]

Karšiai ir laikrodis

Senesni žvejai, nuolatos meškeriojantys karšius, kartais šyptelėja, kad pagal šių žuvų kibimą galima drąsiai nusistatyti laikrodį: nė viena nekimba taip puktualiai kaip karšis. Nors tokios mintys skamba kiek fantastiškai, tačiau tiesos yra. Iš tikrųjų būna tokių mėnesių, kai karšiai maitinasi neregėtai reguliariai. Tai labai trumpas laikotarpis, tačiau vertas dėmesio: niekada nepavėluosi užmesti masalo, nereikės galvoti, […]

Mažų upelių karšiai

Aš, kaip ir daugelis žvejų, ilgą laiką maniau, kad pagauti stambų, karšį galima tik tvenkiniuose, dideliuose ežeruose arba didelėse upėse, dideliame gylyje. Tiesa paskutiniais laikui bėgant ėmiau laikytis kitos nuomones. O to priežastis yra ta, kad nedideliuose upeliuose pradėjau pagauti dviejų – trijų kilogramų bronzinius karšius. Upių gylis ir plotis buvo toli gražu nepanašūs į […]

Karšių gaudymas plūdine meškere

Tai pats įdomiausias ir emocingiausias karšių gaudymas. Tik karšiai sugeba taip įaudrinti meškeriotoją savo sudėtingu plūdės šokiu. Dabar, kai galima nusipirkti teleskopinius ir sudurtinius įvairiausių plastikų meškerykočius net 11 ar 14 m ilgio, paprastam karšių gaudymui patogiausi bus 8-9 m ilgio. Mat tokiu paranku gaudyti ir nuo kranto, ir iš valties net 7-8 m gylyje. […]

Karšių gaudymas dugnine meškere

Daugiausia karšių mūsų meškeriotojai sugauna dugninėmis meškerėmis. Tai pats paprasčiausias, didelio išmanymo nereikalaujantis gaudymas. Net tas, kas tik retkarčiais išeina pameškerioti, dažniausiai pasirenka dugninę. Paprasčiausia dugninė – kelios dešimtys metrų valo, kabliukas, švino gabalas ir kuolelis krante. Užkabinai ant kabliuko porą sliekučių, kelis kartus apsukai svarelį aplink galvą ir bumbtelėjai upėn. Dabar galima užsirūkyti ar […]

Kuo minta Kauno marių žuvys

Pastaruoju metu Kauno mariose žve­jai gaudo karšius, starkius, lydekas, kuojas, plakius, ešerius, raudes, salačius. Be tų žuvų, mariose gy­vena aukšlės, pūgžliai, gružliai, dyglės, strepečiai, kartuolės. Tai menkavertės, pramoninės reikšmės neturinčios žu­vys. Tarp verslinių ir menkaverčių žu­vų susidaro sudėtingi, kartais labai įtempti mitybiniai santykiai. Be to, Kauno mariose aptikta apie 96 rūšys įvairių zooplanktoninių orga­nizmų ir […]

X