Radius: Off
Radius:
km Set radius for geolocation
Search

Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės

Gelsvabudė (Chroogomphus (Sing.) priskiriama geltonpėdinių (Gomphidiaceae) šeimai. Lietuvoje 4 rūšys. Varinė gelsvabudė (Chroogomphus rutilus). Kepurėlė gelsvai rusva, gelsva, blizga, 2- 8, retai 12 cm skersmens. Kotai 5-10 cm ilgio, 1-2,5 cm storio, su žiedo liekanomis. Labai dažnai rugpjūčio-rugsėjo mėn. dygsta pušynuose. Geltonpėdė (Gomphidius Fr.) priskiriama geltonpėdinių (Gomphidiaceae) šeimai. Lietuvoje žinomos 4 rūšys. Gličioji geltonpėdė (Gomphidius […]

Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai

Lietuvoje žinoma apie 1200, tačiau manoma, kad auga 2-2,5 tūkst. papėdgrybių (Basidiomycetes) rūšių. Didelė jų dalis – valgomieji grybai. Aksombaravykis (Xerocomus Quėl.) priskiriamas baravykinių (Boletaceae (Chev.) šeimai. Lietuvoje rastos 5 aksombaravykių rūšys. Auksakotis aksombaravykis (auksakotis baravykas; Xerocomus chrysenteron (Bull. St. Amans) Quėl.) turi 3-8 cm skersmens kepurėles, 3-8 cm ilgio ir 1,5-2 cm skersmens plaušuotus, vagotus, paspaudus pamėlynuojančius kotus. […]

Dar kelios aukšliagrybių rūšys

Ant pūvančių spygliuočių ir lapuočių griuvenų galima rasti žaliakepurių taurelės formos paprastųjų žaliagrybių (Chlorociboria aeruginascens). Nuo jų grybienos pažaliuoja mediena ir gali naktį šviesti. Kur tik negyvena grybai! Drebulinės gelsvuolės (Leotia gelantinosa Hill.) ir apskritieji sukučiai (Cudonia circinans Fr.) tokie maži grybukai, kad kartais savo namams pasirenka spyglius, o valgomieji tampriukai (Strobilurus esculentus (Wulf: Fr. […]

Ausūniai, trumai ir kiti

Aukšliagrybių klasei priskiriami ir tokie grybai, kurie neturi kepurėlių bei kotų. Po sužalotomis pušimis vasarą randi rudų gumulėlių, susispietusių į beformį gniužulą ar kupstą. Pauostai – kvapo nesijaučia, pajudini – panašūs į grybą. Iš matyto paveikslo knygoje prisimeni, kad tai valgomasis grybas – pūstasis gniaužtenis (Rhizina inflata (Schff.)P.Karst.). Verkių ir kituose miškuose auga gyslotasis plokščiagrybis (Disciotis […]

Grybai

Grybai atsirado labai seniai. Rasta mezozojaus skylėtbudinių, rūdiečių grybų likučių. Kainozojuje (prieš 67 mln. m.) dygo pelėsiniai ir dyglutiniai grybai. Čiukotkos pusiasalyje iškastos sporos ir pas mus miškuose dažno grybo – lapuočių medžių stiebų kenkėjo – plokščiosios pinties sporos tokios pačios. Rasta suakmenėjusių baravykiečių, augusių prieš 150 mln. metų. Vadinasi, grybai auga nuo seniausių laikų […]

Lietuvos gleiviagrybiai

Gleiviagrybiai (Myxomycètes) — tai atskiras organizmų skyrius, artimas žemesniesiems grybams. Vegetatyviniai jų kūnai — plika protopiazminė masė su daug branduolių vadinama plazmodžiu. Šis gali būti permatomas ar nepermatomas, bespalvis arba spalvotas (geltonas, raudonas, violetinis…). Daugumos gleivia-grybių plazmodis tinkliškos išvaizdos, jį sudaro susipynę ir susijungę plaušai. Įvairių rūšių plazmodis nevienodo dydžio — nuo mikroskopinių matmenų iki kelių […]

Rastas neįprastas pavasarinis grybas

Prie Saugomų teritorijų Nacionalinio lankytojų centro, šalia Sapiegų dvaro parko išdygo keistas pavasarinis grybas.  Mikologai nustatė, kad tai yra paprastasis taukius (Sarcosoma globosum).  Lietuvoje žinoma vos 11 šio grybo radaviečių. Paprastasis taukius Lietuvoje kažkada buvo laikomas visiškai išnykusiu grybu. Tačiau jo populiacija pradeda atsikurti. Pastaruoju metu aptinkama vis daugiau jo augaviečių. Šis grybas mūsų šalyje – […]

Piengrybiai

Piengrybiai taip pat priklauso ūmėdinių šeimai, šiuo metu Lietuvoje ži­nome virš 50 jų rūšių, tačiau neabejotinai yra daugiau (iš viso priskaičiuojama apie 90 rūšių). Beveik visi piengrybiai mikoriziniai grybai, kurie labai nau­dingi miško gyvenime, nes pagerina medžiams ir krūmams mitybos sąlygas. Kai kurie augalai be mikorizinių gry­bų visai negali gyventi. Be to, be­veik visi piengrybiai […]

Baltikai

Baltikinių grybų pasaulyje priskai­čiuojama daugiau nei pusantro tūkstan­čio rūšių. Tai didžiausioji agarikiečių (kepurėtų grybų) šeima. Vaisiakūniai būna labai įvairios formos, spalvos ir ypač dydžio — nuo vos įžiūrimų pa­prasta akimi iki stambių, augančių ko­lonijomis. Praktiniu požiūriu svarbiausi baltikų genties grybai (Tricholoma), kurių iš viso aprašyta 90, Europoje — 60 rūšių, o Lietuvoje kol kas žinoma […]

Juodkotė plempė

Paprastąjį kelmutį daugelis gry­bautojų gerai pažįsta ir visai pa­gristai renka, raugia žiemai ar vartoja šviežią. Tuo tarpu juodkotę plempę ar­ba žieminį kelmutį (Flammulina velutipes) kol kas pažįsta ir maistui var­toja tik vienas kitas drąsesnis ar aist­ringesnis grybų mėgėjas. O vis dėlto pravartu ją ne tik pažinti, bet ir val­gyti. Juodkotė plempė priklauso ketvirta­jai grybų kategorijai, […]

X