Radius: Off
Radius:
km Set radius for geolocation
Search

Geltonosios akacijos sėklų rinkimas

Geltonoji akacija (Caragana arborescens) yra dekoratyvinis krūmas. Jis nereikalauja gero dirvožemio ir greitai auga, todėl la­bai tinka gyvatvorėm. Veisti geriausia iš sėklų. Todėl svarbu jų prisirinkti. Jų rinkimu reikia pasirūpinti, nes jos greitai nubyra. Normaliu oru rinkimo laikas užtrunka iki 10 dienų, o sausesnių ir karštesnių metu neilgiau kaip 5—6 dienas. Iš pietų pusės krūmų […]

Mūsų guobos

Guobos — sumedėję augalai. Jos išauga į antro ir pirmo aukštumo medžius, nors yra ir krūminių, ir miškų ūkyje vertinamos kaip ir kitos mažesniu kiekiu dalyvaujančios medynuose kietosios veislės. Didesnės reikšmės turi trys guobų veislės. Guoba skirpstas. (Ulmus campestris Spach). Guobos skirpsto arba skirpsto, kaip paprastai vadinam veislės vardu, pumpurai smulkoki, kiaušiniški, nuolaidžiai nusmailę. Jų […]

Šaltis miške

Didelis žiemos šaltis yra miško ir medžių priešas. Kaip žinome, juo toliau į šiaurę, juo sumedėjusi augmenija darosi mažesnė ir pa­galiau tam tikroje riboje miškas nebeauga visai. Pavyzdžiui, šiaurės pelkėse — tundrose auga vien keružiai beržai, kurie yra tiek aukšti, kiek tose vietose sniego prisninga. Lygiai taip pat aukštuose kal­nuose driekiasi kalnų pušis tiek aukštai, […]

Apie periodiškumą augalų gyvenime

Mūsų medžiai ir krūmai periodiškai pergyvena tam tikrą ramybės laikotarpį: kuomet sustoja augimas, nukrenta lapai (lapuočių). Taip būna rudenį ir žiemą. Paprastai manoma, kad toks periodiškumas augaluose priklauso vien tik nuo aplinkumos, būtent, nuo klimato periodiškumo. Šj samprotavimą lyg ir patvirtina nemažas medžių ir krūmų skaičius, kurie palankioje aplinkumoje leidžia auglius ir lapus ištisus metus. […]

Keturios gyvosios gamtos karalystės

Augalų veikiamo Žemės rutulio keitimosi vaizdą reikia šiek tiek patikslinti. Mat tikrieji augalai į fotosintezės procesą įsi­jungė gana vėlai — tik prieš du milijardus metų (tai mažiau kaip pusė visos Žemės istorijos). Iki tol fotosintezė vyko tik turinčiose chlorofilo bakteri­jose ir melsvadumbliuose (tačiau jos metu bakteri­jos molekulinio deguonies į aplinką neišskirdavo). Tiktai jie, melsvadumbliai ir […]

Nuolatos žydintis sodas

Sumedėję augalai yra svarbus elementas bet kuriuose dekoratyviniuose želdiniuose. Dauguma sumedėjusių augalų ypač puošnūs būna žydėjimo metu. Tačiau daugelio rūšių augalai žydi tik vieną dvi savaites. O vegetacijos laikotarpis (kai aktyviai vyksta sumedėjusių augalų gyvybiniai procesai) Lietuvos klimatinėmis sąlygomis trunka vidutiniškai 25 savaites. Todėl, įrengiant želdinius, augalus reikia grupuoti taip, kad po vienos rūšies žydėtų kita. Čia reikia gerai žinoti kiekvienos augalų rūšies žydėjimo […]

Augalai apsaugantys nuo vabzdžių

Kai kurie augalai turi stiprių insekticidų ir daugelį amžių naudojami vabzdžių baidymui ar naikinimui. Juos sėkmingai galima naudoti ir žygių metu. Pavyzdžiui, tokių žinomų augalų kaip ieva, pelynas, šeivamedis, bitkrėslė ir kt. pagalba galima užsitikrinti kuo ramiausią nakvynę gamtoje. Ne visada pasiseka išvengti kraujasiurbių įkandimų. Kartais pakanka vieno uodo įkandimo, kad sugestų nuotaika ir ilgą […]

Varėnos šilų pataisai

Pataisai — tai augalai, puikiai prisitai­kę gyvenu spygliuočių miškuose, ypač sausuose nederlinguose kerpšiliuose. Apie tobulą pataisų prisitaikymą gyventi ne­derlingoje žemėje galima spręsti iš to, kad jų nesugebėjo išstumti netgi dabar vyraujantys pasaulyje žiediniai augalai. (Be abejo, čia nemaža reikšmės turėjo ir tai, kad pataisai ir spygliuočiai evoliu­cionavo kartu.) Be to, atsirado pataisų rūšių, sėkmingai klestinčių tropikuose, […]

Keistieji augalai

Aksajaus slėnis kaip slėnis, nei bal­tas, nei juodas, o pilkai rudas, kaip di­džiuma Kazachstano žemės, kaip kupra­nugario vilna. Baltas baltasis kietis — Artemisia alba. Ir šiuo metu, kol dar besprogstantis, kol lapelių vos pusė kyšo, baltas baltas ir minkštas kaip ėriukas. Kazachai jį avinėliu ir vadina. Šiuo metu Aksajuje jokios avies nepa­matysi, tą žolę saugo, […]

Sukatžolė

Mūsų patvoriuose rasime ne vieną ir ne du nuolat matomus, net ujamus, o iš tiesų itin vertingus augalus. Šį kartą žvilgtelėkime į lūpažiedžių šeimos atstovę — paprastąja sukatžolę (Leonurus cardiaca L.). Aukštaičiams nepaprastai nepatinka tas pavadini­mas, nes pratę vadinti širdažole, širdžole, širdies notra, o sukatomis vadina džiovą, gi širdažolė nieko bendro su džiova neturi, nei […]

X