Šiemet draudimas žvejoti vėgėles dviem dienom vėliau

Siekiant apsaugoti migruojančias neršti ir neršiančias vėgėles paprastai jas draudžiama žvejoti, kaip nustato Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. Tačiau šiemet šis draudimas įsigalios ne gruodžio 15-ąją, o dviem dienom vėliau – gruodžio 17-ąją. Mat pagal minėtųjų taisyklių numatytą išlygą pirmoji draudimo diena negali būti savaitgalis ar valstybinė […]

Medžių balsai

“Mūsų girios” 1938 m. J. J. Kiekvienas medis turi savo balsą. Linksmiausias yra beržo, kada jis skleidžia švelniai žalius, nuo jaunatvės susiraukšlėjusius lapelius. Lengvai šlamančių lapelių balsas silpnas, bet linksmas ir malonus. Žinoma, daug reiškia čia pavasaris. Bet ir vasarą smulkiuose lape­liuose, o rudenį be lapų beržo šakose vėjas švilpauja linksmiau, negu kituose medžiuose. Saulė […]

Juodoji beržų kempinė

“Mūsų girios” 1938 m. A. Minkevičius Kempinių ant medžių būna daug ir įvairių. Visos jos šiuo ar tuo yra reikšmingos, kiekviena jų medžių gyvenime vaidina tam tikrą, paprastai neigiamos reikšmės, vaidmenį. Išskirdamas iš jų visų tarpo vieną juodąją beržų kempinę ir duodamas čia jos kiek platesnį aprašymą, elgiuosi taip dėl to, kad ji mums yra […]

Augalas, kuris sukelia vizijas

Pagal prof. L. Pelletier’o straipsnį žurnale „Magazin Digest“, Toronto, 1934 m. Nuostabusis augalas, apie kuri čia kalbėsime, yra mažas, pilkai žalias, bedyglis kaktusas, augąs išdžiuvusiose Ataiko aukštumose ir Texas’e Rio Grande dėl Norte pakrantėmis. Jis turi arba vienstypį arba dvišaki, 20 cm aukščio kamblį, pasibaigiantį pusrutulio pavidalo bumbulu (galva). Iš bum­bulo, išauga maži žiedai visokių […]

Grifai Lietuvoje

“Gamta” 1936 m. T. Ivanauskas Grifai, dideli plėšrieji paukščiai, yra tiek skirtingi nuo kitų šios grupės atstovų, kad juos jungia į vieną atskirą gerai apibrėžtą šeimą Vulturidae. Svarbiausis jų požymis tai plika arba vos tik pūkais ap­žėlusi galva ir kaklas. Nuo kitų plėšriųjų paukščių jie skiriasi savo kojomis, panašiomis į vištinių paukščių kojas. Jų yra […]

Žuvų žiemojimas upėje

“Medžiotojas” 1939 m. J. Kraginis Ilgą laiką buvo manyta, kad upėse žuvys žiemos metu susirenka žiemoti į gilesnes vietas — duobes ir kad ten jos dideliais kiekiais sugula pagal veislę keliais sluoksniais: didelės – su didelėmis, mažos – su mažomis. Taip sugulusios, jos apsitraukia šilimą laikančiomis gleivėmis, neminta, nejuda ir taip išbūna, kol vanduo neatšyla […]

Stinta

“Medžiotojas” 1940 m. K.S. Stinta yra mažiausia žuvis, priklausanti lašišinių šeimai. Jų yra dvi rūšys: jūrinė ir ežerinė. Jūrinės stintos ilgis siekia 30 cm. Ji apsčiai pagaunama Lietuvos jū­ros pakraščiuose. Smulkios sugautos stintos suvartojamos biednuomenės, nes jos yra pigios: kartais už kašę bulvių galima gauti kašę mažų stintų. Neparduotos stintos eina trąšai arba kaip kitur […]

Kaip užšąla upės ir ežerai

“Mūsų girios” 1936 m. K. Ščesnulevičius Stovintieji vandenys – ežerai ir tekantieji — upės užšąla ne­vienodai, nepaisant to, kad abejuose atsitikimuose turima reikalo su tos pat sudėties vandeniu, vieno ir to paties šalčio veikiamų. Nesant vėjo, ežero vanduo užšąla, kai jo paviršiaus vanduo pa­siekia 0° C ir žemiau šalčiams šaldant. Jeigu užšalimo temperatūrai pasiekus ežerą […]

Miško vaikai

“Mūsų girios” 1933 m.  Jul. V. Ankstybas rytas. Nedrąsūs saulės spinduliai skverbės į miško tankmes. Auksiniai rasos lašeliai, kaip brangūs perlai mirgėjo lapuos ir žolėje. O tie amžinai linksmi, visuomet gyvi ir vikrūs nuolatiniai miško gyventojai, tie smulkūs paukšteliai skraidė visur, čia tūpdami žemėn, čia supdamies šakose, savo skardžiais balseliais sveikino rytą ir saulę. Ramu, […]