Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Starkis - Starkas

Starkas

Flora ir fauna/Gyvūnų paveikslai/Žuvys

Starku vadiname apyretę mūsų šalies žuvį, kuri priešakine savo kūno dalimi (galva) truputį panaši į lydį, o likusiąja ~ primena ešerį, užtat lotyniškai jinai ir vadinama lydžiaešeriu, Kūną starkas turi pailgą, šonais kiek suspaustą ir ilgumu 5—6 kartus pranešantį savo aukštumą. Galva pleišto pavidalo, t. y., pailga ir smailiu snukiu. Nasrai platūs ir toli, net už akių, siekią. Žandai ginkluoti daugybe mažučių dantų, kuriu protarpiais kyšo dideli, kūginiai ir ilčių pobūdžiu pasižymį, dantys; liežuvis be dantų. Akių rainutės juosvokos, aukso blizgesio. Nugaros pelekų turi du, kurių Priešakinis aprūpintas kietais spygliais ir surištas su užpakaliniu nedidele raukšlele. Pauodegio peleke du priešakiniu spinduliu taip pat virtusiu spygliais. Pilvo pelekai suaugę apačioje ir nedideliu atstumu nuo krūtinės pelekų, o pauodegio pelekas guli po antruoju nugaros peleku. Uodegos pelekas vidutiniškai iškirptas. Kūną vienodu lygumu dengia Sukinės skujos.

Kūno spalvos santykiais starkas pasižymi truputį kitoniškesniais kaip ešerys, nes jisai kiek daugiau už pastarąjį pablyškęs ir netaip žymus. Bendrai imant, pamatinę kūno spalvą starkas turi gelsvai arba žalsvai pilką, nugaroje kiek tamsesnę, o pilve — šviesią, sidabro atspalvio. Be to, kūno šonai papuošti didelėmis juosvai tamsiomis dėmėmis, kurios sudaro 8-10 skersinių ruožų, kurie eina nuo nugaros apačios linkui. Galva šonuose padabinta tamsiomis dėmelėmis; abu – nugaros ir uodegos peleku taip pat turi tamsių dėmelių.

Gyvenamąją vietą starkas, paprastai, pasirenka tokią, kad joje vanduo būtų gilus, tyras ir lėtai tekantis. Dugnas turi būti pokietis, smėliuotas arba moliuotas. Paprastai, gyvena arčiau dugno, užtat retai kada ir pastebimas vandeniu beplaukiojantis. Nemėgsta smarkios srovės, taip pat tokio vandens, kuris sutrinas arba nuolatos, kad ir potvynio, metu, drumsčiamas. Jei įsigyvena upėse, tai, paprastai, taiko įsitaisyti gelmių duobėse, pačios vagos išraustose, kuriose vanduo tyras ir tekantis. Mėgsta įsigyveni ir dideliuose, tyro ir tekančio vandens ežeruose, kurie kiek gilesni ir turi tinkamą dugną. Be to, starkas ir tolėliau nuo gėlųjų vandenų sutinkamas, pav., pas mumis jisai pagaunamas Baltijos jurose ir dažnas Kuršių marėse.

Mitimo atžvilgiu starkas yra iš tų žuvų, kurios viską ėda, teisingiau pasakius, minta tuo, ką įveikia. Jisai gerokai suėda, įvairių bestuburių gyvulių, nepagaili lygiai ir savųjų, tokių pat starkų. Visų labiausiai jisai pratęs puldinėti ramias gelmių žuvis, kurios minta planktonu ir kurių ypatingai daug suryja stintų ir aukšlių. Nemaža jisai pasigauna kuojų, dygių ir daugelį kitų, ir dugninių, ir krantinių žuvų. Geromis mitimo aplinkybėmis sparčiai paauga.

Nerštui starkas reikalauja gėlojo vandens ir kiek sėklesnių, tačiau pakankamai gilių vietų; užtat iš jurų jisai tuo reikalu keliauja upėsna, o iš ežerų ir upių gelmių — sėklumosna. Jų neršto metas nevienodas; vienur (Volgos deltoje) jie neršti Balandžio-Gegužės mėn. protarpiu, o kitur pradeda Balandžio mėn. ir baigia Birželio mėn. Kaip minėta, neršti kiek seklesnėse vietose būtent: akmenuotuose ežerų kauburiuose ir smėliuotose seklumose, žolėtose upių pakrantėse ir kt. Paprastai, tokiose vietose starkas randa suvirtusių medžių, vandeninių augalų šaknų, prigulusių pernykščių žolių, akmenų, graužų ir kt. panašių kietų daiktų, kurių paviršiuje ir paliekami išneršti kiaušinėliai.
Kaikuriais pastebėjimais remiantis tvirtinama, kad starko patelė sauganti savuosius išnerštus kiaušinėlius nuo įvairių užpuolikų. Kiaušinėliai turi 1-1,5 mm skersmenyje, gelsvos spalvos ir toki lipus, kad gali prikibti prie bet kurio kieto paviršiaus. Viena patelė, turinti ligi 1 —1,5 kg svorio jų išneršia 200.000—300.000. Kadangi išneršti kiaušinėliai paliekami krūvelėmis, kurių vidaus deguonis nesiekia, tai vidiniai jų kiaušinėliai, paprastai, žūsta, o iš likusiųjų per 1-2 savaiti išsirita jaunikliai, kurie visą laiką gyvena atvirose vietose, nes tokiu budu jiems lengviau išsisaugoti įvairių plėšikų, ypatingai ešerio ir lydekos. Iš pradžių jaunikliai minta planktonu — įvairiais vėžiagyviais ir kt.; vienmečiai ima puldinėti aukšlių, kuojų, karpių ir kt. žuvų mailių; kiek daugiau paaugę, jie minta jauniklėmis žuvimis. Auga kiek lėčiau už lydeką, bet per metus pasiekia 10—15 cm ilgio ir 0,5 kg svorio. Dažniausiai starkai pagaunami 40 – 51 cm ilgio ir 0,5—1,5 kg svorio, tačiau pasitaiko jų, pav., Rusuose, ir tokių, kurie turi ligi 1,2 m ilgio ir 6—10 kg, retkarčiais 12 -15 kg ir daugiau svorio. Pas mumis, Lietuvoje, pav., Braslavo ežere, jų pagaunama ligi 8 kg svorio. Trimečiai starkai laikomi jau suaugusiais. Kurio jie amžiaus sulaukia, tikslių žinių neturima; manoma, kad 7,5 kg svorio starkų amžius siekiąs 16 metų.

Gyvenimo būdo atžvilgiu starkas atsargi, greitų judėjimų, stipri ir rykli žuvis, kuri plėšrumu ne menkesnė net už lydeką. Tačiau starkui stinga lydekos apsukrumo, užtat jisai ir verčiamas tenkintis mažesniu grobiu. Gaudydamas grobį, starkas, paprastai, slapstosi tarp jo gyvenamosios vietos akmenų ir išvirtusių medžių kamienų, iš po kurių ir puldinėja pro šalį plaukiančias žuvis. Kaimynystės su lydeka ir ešeriu nepakenčia, jos vengia.

Tenka paminėti, kad starkas priklauso prie žuvų keliauninkių arba puskeliauninkių, nes du kartu per metus keliauna: pavasarį, Vasario—Balandžio mėn. protarpiu, upėsna nerštų ir vasarą, Gegužės—Rugpjūčio mėn. protarpiu, grįšta atgal jūrosna arba ežeruosna atsiganytų. Rudenį jie susirenka žiemos poilsiui upių žiočių duobėse. Kaikurie starkai visą laiką išgyvena upėse ir nekeliauja.

Gaivumo atžvilgiu starkas lepi žuvis, nes jisai, patekęs kiek apgedusiu vandenin, tuojau snūsta. Šitas starko lepumas ir sudaro didelių kliūčių jį gyvą kiek toliau pavėžėti: tiktai dažnai keičiamame vandenyje jisai ilgiau gyvas pabūva.

Starkus gaudo įvairiais tinklais, meškeriais ir kt, įrankiais. Jų meškeriojimas sunkokas ir įdomus. Pagautas meškerių starkas labai daužosi ir nepasiduoda. — Starko mėsa balta, nekaulinga, tvirta, riebi ir delikatinga, gero skonies. Jisai žymiai daugiau už ešerį branginamas ir suvartojamas ūmus, sūdytas, džiovintas ir kitais pavidalais. Kiek tolėliau žiemos metu vežamas šaldytas. Visų labiausiai branginama ūmi starkų mėsa, kuri paruošiama tenesių pavidalu. Pas mumis, Lietuvoje, kurijai mėgdavę starkus paruošti žiemai džiovintus arba sūdytus, lydydavę juos taip pat ir taukais, kurie turi malonaus skonio. Lydomi taukais starkai ir šiandien, o iš jų kiaušinėlių, kurie sūdomi, Husuose daromas kaviaras; pastarojo ytin daug suvartoja turkai ir graikai.

Kadangi starko vaidmuo žuvų ūkyje kaikuriose šalyse didelis, tai daugelyje kur mėginama jisai įveisti visose tokiose vietose, kurios tiktų jam gyventi. Taip pat daroma mėginimų ir dirbtiniu keliu tvenkiniuose jį auginti.

Savaime suprantama, kad vienur arba kitur starkas įveisti, dėl jo lepumo kelionės atžvilgiu, netaip jau lengva. Ruošiantis jį iš bet kurios vietos, pav., iš vieno ežero kitan, gyventų perkelt paprastai, Žiūrima, kad nauja vieta būtų kietoko dugno, aprėžtu augalais apaugusiu plotu ir kiek didesniais laisvais paviršiais, gausinga planktonu ir gausi aukšlėmis, stintomis ir kt. panašiomis žuvimis. Apskritai, starko gyvenimas bet kur pareina nuo planktonu gausumo ir mažesnio žolėtumo. Žinoma, juomi keisti mažesnės vertės žuvys apsimoka. Tokiu būdu gali jį perkelt iš vieno ežero kitan. Galima tam reikalui panaudoti ir gilesni, šalto ir tekančio vandens tvenkiniai, tačiau tvenkiniuose prieš starkų įgyvendinimą tenka kiek pamažinti nereikalingi valgytojai iš baltenių.

Dirbtiniu keliu starkai veisiant, jų kiaušinėliai išbraukomi iš patelių kūno, tokiu pat būdu pieniais apipilami ir paskum, braukiant juos kuriuo nors vandeniniu augalu, „gaudomi“ iš dubens. Prisikabinę kiaušinėliai paliekami tyčia tam reikalui įrengtose neršyklose. Kartais taisoma dirbtinių neršyklų ir starkų gyvenamoje vietoje, o prisilipinę jų kiaušinėliai gabenami kitur mailiui iš jų atsirasti. Kad atsiradę iš kiaušinėlių starkai turėtų maisto, tokiose vietose priauginama bevertės žuvies. Panašiu būdu starkų buvo įvesta Reine, Bodeno ežere, Ammero ežere ir kt.

Sutinkamas starkas Juodųjų, Azovo, Kaspijos ir Aralo jūrų baseinuose. Kiek rečiau jisai pagaunamas Baltijos jūrų baseine ligi Elbos upės. Pas mumis, Lietuvoje, starkas sutinkamas kiek didesnėse upėse, ežeruose, pav., Braslavo ežere, ir kt. Visų daugiausia jo pagaunama ir svetur išvežama Rusuose.

J. Elisonas, “Kosmos” 1937 m.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Įrašai kategorijoje

Kielė baltoji foto 480x384 - Kielė baltoji

Kielė baltoji

Kielė baltoji visiems pažįstamas, gražus ir malonus paukštelis, kuriam daugelis žmonių turi
Kuolingos foto 480x384 - Kuolinga

Kuolinga

Vienur kuolingomis, kitur kūlindimis ir žiūrliais vadiname didelius ir gražius — tilvikų
Gervės migloje 480x384 - Gervė pilkoji

Gervė pilkoji

Daugelio paukščiu laukia sodiečiai, begrįžtančių pavasarį iš šiltųjų kraštų, ir džiaugiasi, kai
Eiti į Viršų