apalai - Šapalas

Šapalas

Gyvūnų paveikslai/Žuvys

J. Elisonas “Kosmos” 1935 m.

Šapalas pažinti ir nuo artimų jam žuvų, pav., kuojos ir kt. atskirti ga­lima iš akių spalvos ir kai kurių kūno pavidalo pažymių. Akis jis turi nedideles, gelsvas su tamsia dėme jų viršuje. Kūnas vidutinio ilgumo, ku­ris 4 kartus praneša jo aukštumą; šonais mažai tesuspaustas. Praužulnūs nasrai padėti snukio priešakyje, kakta plati. Nugara neiškili. Ryklės kau­luose dvi eili nuo 3 ligi 5 dantų. Skujos nedidelės, ir tuo jis skiriasi nuo artimos jam meknės (Squalius cephalus).

Šapalo kūno spalva esti labai įvairi ir pareina nuo daugelio aplinky­bių: vietos, meto, lyties, amžiaus ir kt. Dažniausiai nugara esti juodai mė­lyna arba juodai žalsva, ryškaus metalinio antspalvio; galva tokios pat spal­vos, auksinio antspalvio. Šonai mėlynai šviesūs, o pilvas palšas — sida­brinio antspalvio. Nugaros ir uodegos pelekai pilkai mėlynai violetiniai, o li­kusieji pelekai — rausvi. Pavasarį šapalo nugara esti pilkai juosva gelsvo atspalvio, o papilvė ryškiai sidabrinės spalvos; rudeniop jo kūnas tamsėja.

Gyvenamąją vietą šapalas paprastai apsirenka ežeruose, upėse, tvenki­niuose ir, apskritai, visose vietose, kuriose jam nestingą gilaus, tyro ir šal­to vandens; vasarą jį gali sutikti ir arčiau krantų, kur nors žolėse arba paliai akmenis, o žiemai jis susikrausto į gelmes.

Minta šapalas įvairia gėlųjų vandenų faunos mažuomene: kirmėlėmis, vabzdžiais ir, rasi, net mažomis žuvytėmis. Vabzdžių, pav., laumės žirgų, musių ir kt., jis turi pakankamai progos prisimedžioti, kai tie, belekiodami paliai vandenį, patenka į jo paviršių.

Pavasariop šapalai esti riebūs; jų patinai susilaukia priešnerštinio iš­bėrimo. Vienais nurodymais šapalų nerštas įvyksta Balandžio-Gegu­žės mėnesiu, o kitais net Birželio — Liepos mėnesių protarpi. Vienu žodžiu, šapalai neršti ankstyvą vasarą. Prieš nerštą jie pakyla dideliais bū­riais iš ežerų ir žemupių į aukštupius, ir čionai neršti smėlingose ir žvyringose, augalais apaugusiose, vietose. Kiaušinėlių išneršiama daugybė, o dviem-trims mėnesiams praslinkus’ gali matyti daugybę mažučių šapaliukų, kuriuos gerokai praretina plėšriosios žuvys. Mano turėtais nurodymais šapalai neršti Balandžio mėn. gale — Birželio mėn. pradžioje, idomu bu­tų, kurių šiuo klausimu turi pastebėjimų mūsų krašto žuvininkai. Neršto metu nesupratingi musų krašto žuvautojai daugybę šapalų išnaikina, gau­dydami Juos įvairiais įrankiais arba įvairių pakeliui į aukštupius kliūčių darydami.

Šapalas atsargi, pakankamai baili, greita ir stipri žuvis, kuri paprasto­mis aplinkybėmis išyvena pavieniui arba nedideliais būreliais. Didelio pri­sirišimo tai pačiai vietai jisai neturi, nes nuolatos keliasi iš vienos vietos į kitą. Šiltuoju metu šapalai gyvena lėkščiose vietose, kur nors vandenų aikštėse ir tiktai retkarčiais prisiartina į negilius krantus, o žiemą, kaip mi­nėjau, keliasi į gelmes. Pajutęs pavojų šapalas dumia tuojau kitur, iš po vienų karklų į kitus; rankom sugautas šapalas netaip lengva ištraukti, nes jis pakankamai stiprus ir lengvai iš rankų pasprunka.

Šapalo mėsa ašakota, bet minkšta ir, kaipo maisto medžiaga, daugelio žmonių mėgiama; virinama sūriame vandenyje jinai įgyja gelsvos spalvos ir darosi panaši į lašišieną. Gaudo šapalus įvairiais žuvavimo įrankiais, pay., meškerėmis, tinklais ir kt. Meškerėmis pas mumis daugiausia gaudo vaikai, kurie kabina prie meškerės kabliuko mėšlavabalius, ožiukus, žuvy­tes ir kt. Pamatęs viliojantį gabalą, šapalas puola ir godžiai praryja vy­lingą kąsnį: bebėgdamas tolyn jisai pajunta, kad kažkas duria į nasrus, dar smarkiau bėga, kabliukas dar labiau įsmenga, o žuvininkas tuo tarpu meš­kerę pakelia ir išmeta pagautą žuvį į krantą, atkabina ją nuo kabliuko ir kiša maišan. Lengva gaudyti šapalai ir tinklu, nes jie dažniausiai plauko arčiau vandens paviršiaus. Gaudo juos ir venteriais tuo būdu, kad pri­plaukia laiveliu prie kranto, suleidžia venterius vandenin ir taip juos iš­tempia, kad šapalai negalėtų sulįst į krantus. Paskum juos pabaido ir di­deliu kiekiu pagauna. Gaudo juos tokiu būdu per nerštą ir, žinoma, tuo alina musų vandenis. Šapalai užauga ligi 80 cm ilgio ir 8 kg svorio, bet dažniausiai jie pagaunami 30 – 60 cm ilgio ir ligi 1—3 kg svorio. Didelių šapalų tačiau pagaunama labai maža, nes paaugusias žuvis žmonės tuojau išgaudo.

Šapalas dažna žuvis beveik visoje Europoje ir žymioje Azijos dalyje. Pas mumis Lietuvoje jisai sutinkamas pakankamu kiekiu daugelyje vietų.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*