Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

ss - Raktas plėšriesiems Lietuvos paukščiams apibūdinti

Raktas plėšriesiems Lietuvos paukščiams apibūdinti

Flora ir fauna

Čia dedamas sąrašas visų žinomųjų ir pas mus pasitaikančių plėšriųjų paukščių, suskirstytų į dvi pagrindines grupes: dienos plėšriųjų ir nak­ties plėšriųjų paukščių. Šios dvi grupės taip lengvai atskiriamos, jog galima apsieiti be „rakto“ dėsnių.

Sąraše kiekvienas paukštis apibūdintas pagal raktą „tezėmis“ (dėsniais) ir „antitezėmis“ (prie­šingais dėsniais), pažymėtomis tam tikrais romėnų skaitmenimis ir raidėmis. Paukštį atitinkamos tezės ir antitezės tiek apibūdina, jog jis negali būt supainiotas su kitu.

Pagrindiniais pažymiais paimti charakterin­giausių kūno dalių dydžių ir formų santykiai, kaip antai: kojos (pastaibis, pirštai, nagai), galva su snapu, sparnas (visada suglaustas, matuojant jo ilgį nuo čiurnos sulenkimo iki ilgiausios plunk­snos galo) ir uodega.

Apibūdinus paukštį „rakto“ dėsniais, duo­damas jo vardas lietuviškas ir moksliškas (lo­tyniškas).

Toliau eina trumpas paukščio aprašymas, nu­rodant bendrus dydžius (ilgį ir sparnų tarpugalinį plotį), spalvą su variantais (pareina tai nuo lyties ir amžiaus), pagaliau svarbesnias jo biologines ypatybes. Šioji dalis nesudaro „rakto“ ele­mentų.

Kiekviena rakto „tezė“ pažymėta I, A, B, a, b, c,…; kiekviena „antitezė“ (priešingas dėsnis) —II, A’, B’, a’, b’, c’,…

Turint nežinomą plėšrųjį paukštį, pagal bendrą išvaizdą nesunku nustatyti, ar tai dienos ar nakties paukštis, ir toliau ieškoma tinkamoje grupėje šiam paukščiui tinkamų tezių pradedant nuo I. Jeigu sakiny, pažymėtame I, išdėstyti dėsniai mūsų paukščiui tinka, žiūrime sekamos tezės A sakinį, o jeigu tezė I netinka, tai jos sakinio gale randame „(Plg. II)“, tai reiškia — palygink antitezę II; žiūrime (praleisdami kartais keletą paukščių) antitezę II. Jei I netinka, tai II turi tikti. Toliau elgiamės kaip pirmu atveju, t. y., jei tam tikra raide pažymėti dėsniai mūsų paukščio pažymiams tinka, skaitome betarpiškai sekamos tezės sakinį, o jeigu netinka, tai to pat sakinio gale randame „(Plg.)“ su atitinkamą raide; tos raidės artimiausiai pažymėtos „(Plg.)“ ir ieš­kome. Taip elgiamės, kol po paskutinės mums tinkamos tezės arba antitezės betarpiškai rasime paukščio vardą. Šis vardas ir turi tikti mūsų paukščiui.

Iš paukščio aprašymo galime rasti kitų jam cha­rakteringų pažymių, kurie, būdami raktui nerei­kalingi, leidžia galutinai įsitikinti paukščio rūšies tapatybe ir dažnai leidžia nustatyti jo amžių ir lytį.

Mastų ir vardų paaiškinimai. 1) Paukščio ilgis—atstumas tarp snapo viršūnės ir uodegos galo; 2) sparnų tarpugalis— atstumas tarp išplėstų sparnų galų; 3) nagas lanku matuojamas—nago ilgis matuojamas išoriniu jo lanku; 4) pastaibis — kojos narys nuo pirštų pamato aukštyn iki pirmo sąnario; 5) vairuojamosios plunksnos—di­delės plunksnos uodegoje, 6) plasnojamosios plunksnos—didelės sparnų plunksnos; 7) didelės plasnojamosios plunksnos—auga iš riešo; 8) ma­žos plasnojamosios plunksnos—auga iš priešpeties. Vaškinė—spalvota odelė skersai snapo pamato.

Šeimos: Vulturidae, Grifai, ir Falconidae, Sakaliniai.

I Kojos apžėlusios plunksnomis iki pat pirštų pamatų. (Plg. II).

A Suglausto sparno ilgis ne mažesnis kaip 57 cm. Užpakalinio piršto nagas lanku matuo­jamas turi daugiau kaip 5 cm. (Plg. A‘).

Kilnusis aras. Aquila chryzaetos (L) (fulva). Ilgis apie 80 cm., sparnų tarpugalis apie 2 m. Žąsies didumo paukštis, durpinės spalvos, viršu­galvis ir sprandas rusvai gelsvi. Uodega savo pa­mate balta arba šviesiai pilka, gale tamsi, jau­niklių pastaibio plunksnos baltos, senių rusvos. Pasitaiko Lietuvoje, ypač rudens ir žiemos pra­džioje.

A’. Suglausto sparno ilgis mažesnis kaip 57 cm. Užpakalinio piršto nagas lanku matuoja­mas turi mažiau kaip 4,5 cm.

a) Snapo viršutinė dalis lanku matuojama turi mažiau kaip 4,5 cm. Vairuojamo­sios plunksnos bent pamatinėje pusėje savo ilgio baltos (Plg a’).

Suopis tubuotas (apželtkojis). Archibuteo lagopus. Brünn. Ilgis apie 55 cm., sparnų tarpugalis apie 137 cm. Iš viršaus šviesiai durpinės spalvos, balsvais plunksnų kraštais. Galva balsva, pailgais dryželiais. Krūtinė durpinės spalvos, kaklas ir pagurklis balsvi, su tamsiomis dėmėmis, uodega balta, su plačia tamsia juosta savo gale. Lietu­voje gana paprasta rūšis rudenį ir žiemą; pava­sarį išskrenda į šiaurės kraštus, kurie ir yra jo gimtinė. Minta daugiausia pelėmis.

a’) Snapo viršutinė dalis lanku matuojama turi daugiau kaip 4,5 cm. Vairuojamo­sios plunksnos nėra baltos savo ilgio pamatinėje pusėje.

b) Uodega vienspalvė, t. y. be jokių pėdsakų skersinių dryželių. Užpaka­linio piršto nagas lanku matuojamas daugiau kaip 3 cm. ilgio. (Plg. b’).

Didelis erelis rėksnys. Aquila clanga Palas. Ilgis apie 70 cm., sparnų tarpugalis apie 170 cm. Visas kūnas tamsiai durpinės spalvos, plasnojamosios ir vairuojamosios plunksnos mažne juodos. Antuodegio plunksnos baltos, tam­siai dėmėtos. Jaunų paukščių viršutinė kūno dalis iš­marginta šviesiomis dėmėmis, taip pat ir pilvas. Gy­vena dideliuose šlapiuose miškuose. Lietuvoje gana retas. Apsčiau randamas rytų kraštuose.

b’) Uodega (nors ir nežymiai) skersai rainuota. Užpakalinio piršto nagas lanku matuojamas turi mažiau negu 3 cm.

Mažas erelis rėksnys. Aquila pomarina. C. L. Brehm (naevia). Ilgis apie 65 cm., sparnų tarpugalis apie 160 cm. Visas kūnas durpinės spalvos, plasnojamosios ir vairuojamosios plunk­snos mažne juodos. Skersai uodegos eina apie 12 tamsesnių, bet neryškių skersinių juostelių. Jau­nų paukščių spalvos tamsesnės, pakaušy yra rus­vos spalvos dėmė (tuo jie skiriasi nuo A. clanga), dažnai tokia pat dėmė esti ant krūtinės arba bent ten būna keli pailgi rusvi dryželiai. Sparnų den­giamosios plunksnos balsvomis dėmėmis.

Lietuvoje pasitaiko gana apsčiai didesniuose miškuose. Rudenį iš mūsų krašto išskrenda. Minta daugiausia varlėmis, jaunais paukščiais ir kt. smulkiais gyviais.

II. Pastaibis plunksnomis neapžėlęs, bent savo apatinėje dalyje.

A. Galva ir kaklas pliki arba smulkiais tankiais pūkais apžėlę. (Plg. A’)

B. Visas kaklas ir galva apžėlę balsvais pū­kais. Visas kūnas, išskyrus uodegą ir sparnų dideles plunksnas, pilkai gelsvos spalvos. (Plg. B’.)

Palšasis grifas. Gyps fulvus. Gm. Didelio kalakuto didumo paukštis. Sparnų tarpugalis apie 2 m. 60 cm. Suglausto sparno ilgis apie 78 cm. Visas kūnas palšas; plasnojamosios ir vairuoja­mosios plunksnos juodos. Kaklas savo pamate užpakaly turi žymią apykaklę, sudarytą iš kelių eilių siaurų laibų plunksnelių. Gyvena Vidurže­mio jūros kraštų srityje. Retkarčiais įsivaro net į Lietuvą.

B’) Kaklas vietomis plikas, skruostai ir gerklė apšepę stambiais juosvais šereliais. Visas kūnas tamsiai durpinės spalvos.

Palšasis grifas - Raktas plėšriesiems Lietuvos paukščiams apibūdinti
Palšasis grifas (Gyps fulvus)

Tamsusis grifas. Vultur monachus. (L.). Ilgis 1 m., sparnų tarpugalis apie 284 cm. Visas tamsiai durpinės spalvos su juodais sparnais ir uodega. Viršugalvy pūkai stambūs, panašus į šerelius durpinės spalvos, galvos šonuose vy­rauja pilkos spalvos. Kaklo pamato pryšakinė dalis apžėlusi smulkiais pilkais pūkeliais. Viršu­tinė užpakalinė kaklo dalis plika. Aplink kaklo pamatą yra apykaklė, sudaryta iš pasišiaušusių siaurų plunksnelių. Gyvena Europos ir Azijos pietuose ir Afrikos šiaurėje. Kai kada užskrenda į Rytprūsius ir galėtų pasirodyti Lietuvoje.

A’) Lygiai galva, kaip ir visas kūnas plunksno­mis apaugę.

B) Snapo viršutinė dalis prieš savo galą kiekvienoje pusėje turi išsikišusi dantuką. Antroji plasnojamoji plunks­na pati ilgiausia. (Plg. B’.)

a) Suglaustas sparnas turi daugiau kaip 28 cm. ilgio, vidurinis pirštas su nagu daugiau kaip 5½ cm (Plg. a’.)

gRIFAS - Raktas plėšriesiems Lietuvos paukščiams apibūdinti
Tamsusis grifas (Vultur monachus)

Sakalas keleivis. Falco peregrinus.Tunstall. Ilgis apie 45 cm., sparnų tarpugalis apie 105 cm. Senų paukščių galva ir sprandas juodi. Visa likusi viršutinė kūno dalis juosva, šviesesniais skersiniais dryželiais. Gerklė, pagurklis balti, krū­tinė ir pilvas balti, skersiniais juosvais dryželiais. Jaunų paukščių visos viršutinės kūno dalies plunksnos turi rusvus kraštelius; apatinė kūno dalis gelsva, išilginėmis tamsiomis dėmėmis. Lie­tuvoje peri, bet gana retai.

a’) Suglausto sparno ilgis ne daugiau kaip 28 cm., vidurinis pirštas su nagu mažiau negu 5 cm.

b) Suglaustų sparnų galai siekia uode­gos galą arba net jį praneša, arba sparnų galai ir nesiekia uodegos galo (jaunas Falco subbuteo), bet tuomet kūno viršutinė dalis yra juosva (ne ruda ir ne pilka!) su siaurais rusvais plunksnų krašteliais. (Plg. b’.)

c) Nagai balsvi. Pirštai trumpi ir stori, pastaibis ilgesnis negu vidurinis pirštas be nago. (Plg. c’).

sakalas keleivis - Raktas plėšriesiems Lietuvos paukščiams apibūdinti
Sakalas keleivis (Falco peregrinus)

Raudonkojis sakalas. Cerchnels vespertina (L). Ilgis 30 cm., sparnų tarpugalis apie 73 cm. Senų paukščių vaškinė ir kojos raudonos. Pa­tino viršutinė kūno dalis, krūtinė ir pilvas mel­svai pilki, kelinės ir pauodegys rudi. Patelė iš viršaus pilkai ir juodai rainuota, apačioje rusva, plonais pailgais dryželiais. Jaunųjų paukščių kojos rausvai geltonos, viršutinė kūno dalis pilka, bet kiekviena plunksna su plačiu rudu kraštu, patino viršugalvis balsvas, patelės pilkai rudas. Lietuvoje labai retas.

c’) Nagai juodi. Pirštai ilgi, laibi, pastaibis lygus arba trumpesnis negu vidurinis pirštas be nago.

Skietsakalis. Falco subbuteo. Ilgis apie 31 cm., sparnų tarpugalis apie 76 cm. Senų paukščių visas viršus tamsiai pilkas, bemaž juo­das, nuo snapo pamato žemyn eina juoda juo­stelė. Apatinė kūno dalis balsva, aiškiais išilgi­niais juodais dryželiais. Kelinės ir pauodegys rudi. Jaunų paukščių viršus išmargintas rusvais plunksnų kraštais, apatinė kūno dalis rudesnė negu senių, tokiais pat pailgais dryželiais, keli­nės ir pauodegys gelsvi, pailgais dryželiais.

Lietuvoje labai paprastas paukštis, peri dau­giausia pušynuose, medžioja mažus paukštelius ir didelius vabzdžius, ypač skietes ir kt.

b’) Suglaustų sparnų galai nesiekia uode­gos galo (bent dviem centimetrais trumpesni).

c) Viršutinėje kūno daly vyrauja aiškiai ruda spalva. Pirštai gana trumpi, stori. Vidurinis pirštas su nagu turi mažiau negu 4 cm. (Plg. c’).

Pelinis sakalas. Cerchneis tinnunculus (L). Ilgis apie 32 cm. Sparnų tarpugalis apie 73 cm.

Viršutinė kūno dalis ruda, su skersiniais juodais dryžais arba taškais. Seno patino gaiva šviesiai pilka, antuodegis ir uodega irgi pilki. Apatinė kūno dalis šviesiai rusva, išilginiais tamsiais bruo­želiais. Patelė didesnė, neturi pilkų spalvų, visa uodega skersai rainuota. Jaunikliai panašūs į patelę. Paprasčiausia sakalų rūšis Lietuvoje. Minta daugiausia pelėmis, dideliais vabzdžiais, retkarčiais paukšteliais. Naudingas žmogui paukštis.

c’) Viršutinėje kūno daly vyrauja pilka spalva. Pirštai ilgi, laibi. Vidurinis pirštas su nagu turi ne mažiau kaip 4 cm. ilgio.

Startsakalis. Falco aesalon Gm. Ilgis apie 28 cm., sparnų tarpugalis apie 67 cm. Seno patino viršutinė kūno dalis pilkai melsva, su plo­nais išilginiais dryželiais. Apatinė kūno dalis balsva, išilgai krūtinės ir pilvo juosvos išilgi­nės dėmelės. Skersai uodegos galo plati tamsi juosta. Patelė didesnė; viršus šviesiai durpinis, pilku antspalviu ir rudomis dėmėmis. Jauni paukščiai panašūs į pateles. Šiaurės Europos ir Azijos gyventojas, traukdamas į pietus ir atgal, aplanko Lietuvą rudenį ir pavasarį; dažnai pa­lieka ir žiemą. Minta smulkiais paukšteliais.

B’) Viršutinėje snapo pusėje prieš jo galą nėra dantuko. Antroji plasnojamoji plun­ksna nėra pati ilgiausia,

a) Kalakuto didumo paukštis. Snapo vir­šutinė dalis lanku matuojama turi dau­giau negu 7 cm. Suglausto sparno ilgis ne mažiau kaip 60 cm. Užpakalinio piršto nagas lanku matuojamas turi daugiau kaip 5 cm. ilgio. (Plg. a’).

Sakalų kojos - Raktas plėšriesiems Lietuvos paukščiams apibūdinti
Kairėje Pelinio sakalo koja (Cerchneis tinunnculus), dešinėje Starsakalio koja (Falco merillus)

Jūrų aras. Haliaetus albicilla. (L.). Ilgis iki 100 cm., sparnų tarpugalis apie 228 cm. Vi­sas kūnas šviesiai durpinės spalvos. Seni paukš­čiai šviesesni, bemaž palši, su grynai balta uodega ir geltonu snapu. Jaunų paukščių uodega pilkai juosva, tamsiomis dėmėmis išmarginta, snapas juodas.

Seniau perėdavo Lietuvos miškuose, dabar aplanko mūsų kraštą atskrisdamas iš šiaurės ir rytų kraštų. Minta daugiausia žuvimis ir van­deniniais paukščiais, neatsisako taip pat ir nuo dvėsenos.

a’) Mažesni paukščiai. Snapo viršutinė dalis lanku matuojama neturi 6 cm. ilgio, suglausto sparno ilgis mažesnis negu 60 cm. Užpakalinio piršto nagas lanku matuojamas turi mažiau kaip 5 cm.

b) Pastaibis iš pryšakio yra padengtas plačiais skersiniais skydeliais, arba tie skydeliai yra susilieję ir dėl to šita kojos dalis atrodo švelni, t. y. lyg skydelių visai ne­būtų. (Plg. b’).

c) Kraštutinės uodegos plunksnos nė­ra ilgesnės kaip vidurinės. (Plg. c’),

d) Sparnai trumpi, ir suglausti jie siekia vos tik iki uodegos pusės arba net trečdalio. (Plg. d’)

e) Suglausto sparno ilgis turi ne mažiau kaip 28 cm., užpaka­linio piršto nagas lanku ma­tuojamas turi daugiau kaip 3 cm. ilgio. (Plg e’).

Vištvanagis. Astur palumbarius. (L.). Ilgis apio 55 cm., sparnų tarpugalis apie 103 cm. Senų paukščių apatinė kūno dalis raiba, t. y. baltame dugne skersiniais juodais bruoželiais išmarginta. Kojos ir akys geltonos. Jauni paukš­čiai iki antrų metų žymiai skiriasi nuo senių. Jų viršus rusvai durpinės spalvos su rudais plun­ksnų krašteliais. Apačia gelsvai palša, didelėmis išilginėmis tamsiomis dėmėmis išmarginta. Lie­tuvoje labai paprastas; drasko didelius medžio­jamus ir naminius paukščius, kartais ir kiškius. Labai kenksmingas.

e’) Suglausto sparno ilgis ne dau­giau kaip 27 cm. Užpakalinio piršto nagas lanku matuojamas turi mažiau kaip 2,5 cm.

Paukštvanagis. Accipiter nisus. (L.). Ilgis apie 35 cm., sparnų tarpugalis apie 69 cm. Vir­šus pilkas, patinų melsvu antspalviu. Apačia balta, skersai tamsiai rainuota. Senų paukščių, ypač patinų skersiniai ruoželiai pasidaro rudi, o be to, ta pati spalva atsiranda kaklo šonuose.

Kojos ¡r akys geltonos. Patelė už patiną du sykiu didesnė. Lietuvoje labai paprastas. Me­džioja smulkius paukščius. Žmogui gana žalingas.

d’) Sparnai ilgi, jie padengia dau­giau kaip ²/³ uodegos,

e) Antuodegis yra tamsus kaip ir visa nugara. (Plg. e’),

c) Vairuojamosios plunksnos vienspalvės, t. y. be skersi­nių dryžų. Kojos ilgos, lai­bos, plika pastaibio dalis turi ne mažiau kaip 5 cm. ilgio. (Plg. f’).

vanagų kojos - Raktas plėšriesiems Lietuvos paukščiams apibūdinti
Kairėje vištvanagio koja (Astur palambarius), dešinėje Paukštvanagio koja (Accipiter nisus)

Nendrinė lingė. Circus aeruginosus. (L.). Ilgis apie 48cm., sparnų tarpugalis apie 127 cm. Kojos labai ilgos, laibos, geltonos. Patelių ir jauniklių didesnė kūno dalis lygiai viršuje, kaip ir apačioje vienodai durpinės spalvos. Galva ir gerklė šviesiai ruda ar gelsva, plonais pailgais bruoželiais. Senų patinų spalvos šviesesnės. Nugaros pusė šviesiai durpinė, šviesiais plunksnų krašteliais išmarginta. Kaklas ir krūtinė palši, tamsiais pailgais dryželiais, pilvas rudas; didžio­sios plasnojamosios plunksnos juodos, mažosios pilkos.

Lietuvoje dažnai pasitaiko prie didelių van­denų ir klampių balų. Peri nendrėse arba šven­druose. Minta vandeniniais paukščiais, ypač jų jaunikliais ir kiaušiniais, pelėmis ir varlėmis.

f’) Vairuojamosios plunksnos skersai dryžuotos, pastaibis trumpas, plika pastaibio dalis turi nedaugiau kaip 4 cm.ilgio.

g) Vidurinės vairuojamosios plunksnos durpinės spal­vos, pauodegio plunksnos baltos, skersiniais durpi­niais ruoželiais. Suglausto sparno ilgis: patino 37 — 39,5 cm., patelės 38,5 — 40 cm. (Plg. g’).

Suopis vakarinis. Buteo buteo (L). Ilgis apie 55 cm., sparnų tarpugalis apie 125 cm. Vir­šutinė kūno dalis, sparnai ir uodega pilkai dur­pinės spalvos. Senų paukščių krūtinė ir pilvas ir pauodegys tamsiai skersai rainuoti, pagurklis durpinis. Vairuojamosios plunksnos skersai rai­nuotos. Jaunų paukščių viršuje visos plunksnos šviesesniais krašteliais, pagurklis, krūtinė ir pilvas pailgomis tamsiomis dėmėmis. Kojos geltonos. Labai paprastas pas mus paukštis, rudenį palieka mūsų kraštą. Minta pelėmis, varlėmis, dideliais vabzdžiais, žemės ūkiui dėl to naudingas.

g’) Vidurinės vairuojamosios plunksnos rudos (ne dur­pinės!) spalvos, pauodegio plunksnos baltos, plonais rudais (nedurpiniais!) skersiniais bruoželiais. Su­glausto sparno ilgis: pa­tino 34,8 — 36,4, patelės 35,4 — 36 cm.

vakarų suopis - Raktas plėšriesiems Lietuvos paukščiams apibūdinti
Vakarų suopis (paprastasis) (Bueto bueto)

Suopis rytinis. Buteo zimmermannae Ehmke. Ilgis apie 50 cm., sparnų tarpugalis apie 115 cm. Labai panašus į vakarini suopį. Skiriasi vien tik mažesniu ūgiu, rudomis uodegos plunksnomis ir rudais bruoželiais pauodegio plunksnose. Be to, ant viso kūno daugely vietų prasimuša ruda spalva. Pasitaiko Lietuvoje, bet daug rečiau negu vakarinis suopis, turi tos pačios reikšmės žmogaus ūkiui, kaip ir pastarasis.

e’) Antuodegis baltas.

f) Pirmosios plasnojamosios plunksnos vidurinė vėtyklė vienoje vietoje susiaurinta, sudarydama aiškią įlanką. Toji įlanka randama apie 3 cm. nuo sparno dengiamųjų plunksnų viršūnės. (Plg. f’.).

Pievų lingė. Circus pygargus (L). Ilgis apie 45 cm., sparnų tarpugalis apie 111 cm. Senas patinas pilkai žilas, silpnu rusvu antspalviu ant pečių. Skruostai ir kaklas šviesiai melsvi. Pilvas išmargintas pailgais rudais dryželiais. Didžiosios plasnojamosios plunksnos juodos, mažosios plasnojamosios šviesiai pilkos, kojos geltonos. Patelės viršus šviesiai durpinis, rusvai dėmėtas, apačia palšai ruda, išilginiais tamsiais dryželiais. Plasnojamosios plunksnos durpinės, tamsiomis skersinėmis juostomis. Uodega durpinė, rusvomis skersinėmis juostomis. Jauni paukščiai panašūs į patelę. Lietuvoje pasitaiko, nors ir ne labai apsčiai, plačiose pievose, balų ir ežerų pa­kraščiuose. Dažniau pasitaiko rudenį traukimo metu. Lizdą krauna ant žemės.

f’) Pirmosios plasnojamosios plunksnos įlanka sutampa su dengiamųjų plunksnų viršū­nėmis arba yra nuo jų ne toliau kaip per l½ cm.

g) Plasnojamųjų plunksnų ilgio santykiai tokie: 3 ≥ 4 > 5 ≥ 2 > 6 ≥ 1 (Plg.g’).

pievų lingės sparno galas - Raktas plėšriesiems Lietuvos paukščiams apibūdinti
Pievų lingės sparno galas (Circus pygargus)

Javų lingė. Circus cyaneus (L). Ilgis apie 48 cm., sparnų tarpugalis apie 110 cm. Seno patino viršus šviesiai melsvai žilas, apačia balta, plasnojamosios plunksnos juodos, savo pamate iš apačios baltos. Kojos geltonos. Patelė daug didesnė, viršuje šviesiai durpinė, rudai dėmėta, apačioje palšai ruda, išilginiais tamsiais dryželiais. Jaunikliai panašūs į patelę. Lietuvoje neretai pasitaiko, ypač rudenį. Peri ant žemės pievose.

g’) Plasnojamųjų plunksnų ilgio santykiai šie: 3 ir 4 > 2 > 5 > 6 ≥ 1.

Javų lingės sparno galas - Raktas plėšriesiems Lietuvos paukščiams apibūdinti
Javų lingės sparno galas (Circus cyaneus)

Stepų lingė. Circus macrourus (Gm). Ilgis apie 47 cm. Labai panaši į javų lingę, bet seni paukščiai daug šviesesni. Jaunikliai gi dar pa­našesni į patelę. Vienintelis būdas tom dviem rūšim atskirti yra plasnojamųjų plunksnų santy­kiai. Yra tai Europos pietų ir rytų, o taip pat Azijos vakarų ir Afrikos gyventojas. Rudens traukimo metu aplanko Lietuvą.

c’) Kraštutinės uodegos plunksnos ne mažiau kaip cm. ilgesnės negu vidurinės.

d) Vidurinės uodegos plunksnos yra ne daugiau kaip penkiais centimetrais trumpesnės negu kraštutinės, savo viršutinėje pu­sėje tamsios durpinės arba juosvos spalvos; ant viso kūno vy­rauja juosvai durpinės spalvos. (Plg. d’).

Juodasis peslys. Milvus korschun. (Gm.) Ilgis apie 58 cm., sparnų tarpugalis apie 148 cm. Seni paukščiai yra ištisai kavinės spalvos su švie­sesne galva, išilgai visų plunksnų išilginiai juodi bruoželiai, skersai uodegos 8 tamsesni bruoželiai, kojos geltonos. Uodega išpjauta vidury, panašiai kaip kregždės. Jauniklių spalvos tamsesnės, bet kiekviena plunksna palšu krašteliu. Gyvena pas mus arti ežerų ir kitų vandenų su miškingais kraštais. Rudenį iš mūsų krašto išskrenda. Min­ta daugiausia pastipusiomis žuvimis, varlėmis ir kt. gyviais, kuriuos gali rasti vandeny.

d’) Vidurinės uodegos plunksnos yra 6 — 9 centimetrais trumpesnės negu kraštutinės, savo vir­šutinėje pusėje aiškiai rudos spalvos; ant viso kūno vyrauja rusva spalva.

Juodojo pėslio uodega ir sparnų galai - Raktas plėšriesiems Lietuvos paukščiams apibūdinti
Juodojo pėslio uodega ir sparnų galai (Milvus Corschun)

Rudasis peslys. Milvus milvus. (L.) Ilgis apie 62 cm., sparnų tarpugalis apie 158 cm. Seno paukščio galva balta, su plonais išilginiais juodais bruoželiais, visas kūnas, išskyrus sparnus, aiškiai rudas, išilginiais juodais ruoželiais. Didelės plasnojamosios plunksnos juodos, jų viduri­nės vėtyklės iki pusės balsvos; mažos plasnoja­mosios — pilkšvos. Uodega vidury giliai įpiauta, ji atrodo dvišakė. Pas mus retesnis negu juo­dasis peslys. Rudenį išskrenda.

b’) Pastaibis iš priešakio padengtas smul­kiais žvyneliais arba skydeliais.

c) Tarp akies ir snapo pamato yra vien tik trumpos apvalios plunks­nelės, bet visai nėra šerelių. Kojos geltonos. (Plg. c’).

Vapsvaėdis. Pernis apivorus (L.). Ilgis apie 57 cm., sparnų tarpugalis apie 120 cm. Šios rūšies paukščio spalvos būva tokios skirtin­gos, jog labai sunku visi įvairumai aprašyti. Ta­čiau bendra išvaizda tokia charakteringa, jog nuo kitų rūšių atskirti vapsvaėdis nesudaro keblumų. Nurodysiu šiuos požymius: prie snapo pamato nėra šerelių, o vien tik apvalios smulkios plunks­nelės, pastaibis labai trumpas, iki pu­sės apaugęs plunksnomis, padengtas smulkiais skydeliais. Tokie pat smulkūs skyde­liai, išskyrus pačius galus, dengia pirštus. Sker­sai uodegos eina 3 — 4 plačios skersinės juostos ir dažniausiai tarp paskutinės ir priešpaskutinės juostos šviesus tarpas yra plačiausias; tarp tų plačių juostų gali būti siaurų nežymių juostelių. Spalvos dažniausiai būva tokios: senų patinų galva būva pilka (pelenų spalva), gerklė, krūtinė, pilvas balti, pailgomis arba skersinėmis tamsio­mis dėmėmis; viršutinė kūno dalis pilkai rusva. Senų patelių galva balsvai pilka, nugara pilkai durpinė, šviesiais plunksnų kraštais, apačia balta, skersinėmis tamsiomis dėmėmis. Kiek jaunesni patinai turi savo apatinėje pusėje daug daugiau tamsių dėmių; jos gali net susilieti pagurkly, ir tuomet jis atrodo visas vienaspalvis. Pirmų me­tų patinai turi galvą ir kaklą gelsvą, visą apačią baltą, plonomis pailgomis tamsiomis dėmėmis, ir tamsų pagurklį. Pirmų metų patelės turi balsvą kaktą, skruostus ir gerklę ir šviesiai rudą visą apatinę kūno dalį. Kiek senesnės patelės visa apačia durpinės spalvos. Aprašytos spalvos nėra tai griežta taisyklė, nes dažnai pasitaiko žymių nukrypimų.

Lietuvoje dažnai pasitaiko, mėgsta miškus arti sausų pievų. Minta dideliais vabzdžiais, ta­čiau daugiausia vapsvų ir kamanių perais, kuriuos iškasa iš žemės. Dėl to dažnai būva medumi iš­sitepęs ir kiaurai juo prakvipęs. Be to, ėda žiogus, vikšrus, peles, varles ir kartais paukščių jauniklius.

Atskrenda pas mus vėliau negu kiti plėšrieji paukščiai ir išskrenda anksčiau.

c’) Tarp akies ir snapo pamato vie­toje plunksnų yra tik ilgi šereliai. Kojos melsvos.

d) Išorinis pirštas ilgesnis negu vidujinis, nagai savo apatinėje pusėje neturi griovelio. Pastai­bis turi mažiau kaip 7 cm. ilgio, uodega trumpesnė Kaip 25 cm. (Plg. d’).

Vapsvaėdis - Raktas plėšriesiems Lietuvos paukščiams apibūdinti
Kairėje vapsvaėdžio koja (Pernis apivorus) dešinėje – vapsvaėdis (Pernis apivorus)

Erelis žuvininkas. Pandion haliaetus (L). Ilgis apie 60 cm., sparnų tarpugalis apie 166 cm. Vienas gražiausių mūsų plėšriųjų paukščių. Vir­šutinė kūno dalis durpinė, apačia balta, šilkiniu atspindžiu, galva balta, rusvai ir juosvai išmar­ginta. Akys geltonos, plikoji kojos dalis melsva. Išorinis pirštas lengvai atsisuka į užpakalį. Jau­niklių kaklas ir krūtinė rusvai aptraukti. Pas mus ne labai apsčiai pasitaiko, peri dideliuose miškuose, iš kur aplanko ežerus, upes, o ypač dirbtinius tvenkinius. Minta žuvimis, kurias gaudo puldamas į vandenį iš aukštumos, panašiai kaip daro žuvėdros. Pas mus nežiemoja.

d’) Išorinis pirštas trumpesnis negu vidujinis. Pastaibis turi daugiau kaip 7 cm. ilgio, o uodega dau­giau kaip 25 cm.

Erelis gyvatėdis. Circaetus gallicus (Gm.) Ilgis apie 65 cm., sparnų tarpugalis apie 183 cm. Viršuje pilkai durpinės spalvos, apačia balta, iš­marginta šviesiomis juosvomis dėmėmis, kurios esti pailgos kakle ir krūtinėje ir skersinės pilve. Plasnojamosios plunksnos bemaž juodos, apa­čioje, savo pamate, jos esti baltos. Vairuoja­mosios plunksnos iš viršaus šviesiai juosvos, apačioje balsvos, su trimis skersinėmis tamsio­mis juostomis. Gyvena dideliuose miškuose, pas mus kaskart retesnis. Minta gyvatėmis, žal­čiais, driežais, varlėmis, dėl to žmogui nekenks­mingas.

Šeimą: Strigidae. Naktiniai plėšrieji paukščiai, arba pelėdos.

1 Ant galvos yra aiškios dvi auselės, sudarytos iš kelių ilgų plunksnų. Plg. II.

A. Suglausto sparno ilgis turi daugiau kaip 35 cm. Plg. A’.

Didysis apuokas. Bubo bubo (L.). Bendras kūno ilgis 65 — 70 cm.; sparnų tarpugalis iki 1 m. 70 cm. Greta su baltąja pelėda didžiausias mūsų naktinių plėšriųjų paukščių.

Vyrauja palšai ruda spalva, išmarginta juo­domis dėmėmis. Nugaros pusėje tų dėmių tiek daug, jog juodoji spalva užima bemaž pusę viso paviršiaus; apačioje rudame dugne vyrauja pail­gos juodos dėmės. Ant galvos dvi auselės apie 5 cm. ilgio. Akys oranžinės. Lietuvoje seniau apsčiai gyveno didesniuose miškuose, dabar la­bai retas paukštis. Minta dideliais paukščiais, kiškiais, voverėmis, žiurkėmis. Peri ant žemės.

A’. Suglausto sparno ilgis turi mažiau kaip 33 cm.

a) Suglausto sparno ilgis daugiau kaip 20 cm. (Plg. a’).

Mažasai apuokas. Asio otus (L.). Ben­dras ilgis apie 35 cm., sparnų tarpugalis apie 95 cm. Vyrauja palšai ruda spalva, sudėtiniu tamsiu braižiniu. Auselės apie 2,5 cm. ilgio. Akys oranžinės. Lietuvoje mažne visur apsčiai pasitaiko, ypač mažuose miškeliuose; žiemą daž­nai ieško prieglaudos prie trobesių. Jaunikliai dažnai girdimi vasarą, jų balsas primena nepa­teptų durų kilpų garsą. Minta daugiausia pelė­mis ir kitais smulkiais žinduoliais, kartais irgi jaunais paukšteliais. Priskaitomas prie naudingų žmogui paukščių.

a’) Sparno ilgis mažesnis kaip 20 cm.

Mažasis apuokas - Raktas plėšriesiems Lietuvos paukščiams apibūdinti
Mažasis apuokas (Asio otus)

Apuokėlis. Pisorhina scops (L). Kūno ilgis iki 20 cm., sparnų tarpugalis 48 cm. Ben­dra kūno spalva pilkai ruda, labai švelniu ir plo­nu juodu braižiniu. Auselės turi daugiau kaip 15 cm. ilgio. Akys geltonos. Apuokėlis gyve­na vidurinėje ir pietinėje Europoje ir Afrikoje. Yra davinių, kad pasitaiko Lietuvoje, bet labai retai. Minta smulkiais žinduoliais, paukšteliais, smulkiomis varlėmis ir vabzdžiais.

II Ant galvos nėra auselių, sudarytų iš ilgesnių plunksnų.

A Suglaustas sparnas turi daugiau kaip 33 cm. ilgio (Plg. A’).

a) Vyrauja balta spalva, juodais bruože­liais, dėmėmis arba taškeliais. (Plg. a’).

Baltoji pelėda. Nyctea nyctea (L.). Ben­dras ilgis apie 59 cm., išplėstų sparnų tarpugalis apie 150 cm. Seni paukščiai būva balti kaip sniegas, su mažai žymiais tamsiais bruoželiais ant nugaros ir pilvo; be to, tarpupetėj ir ant sprando smulkūs, kanapių grūdo didumo, tam­sūs taškeliai. Labai senų paukščių ir tie taške­liai, o taip pat pilvo bruoželiai visai išnyksta. Jaunų paukščių visas kūnas išmargintas skersi­nėmis juosvomis juostelėmis. Kojos apžėlusios tankiomis plunksnomis iki pačių nagų. Akys geltonos. Gyvena šiaurės kraštuose, bet žiemą slenka į pietus ir tuomet aplanko ir Lietuvą, tačiau ne kasmet galima jų pas mus užtikti. Skiriasi nuo kitų pelėdų tuo, kad medžioja die­nos metu. Minta daugiausia pelėmis, bet gali pagrobti ir didesnius žinduolius ir paukščius.

a’) Vyrauja pilka spalva,

b) Aplink akis (veidas, skruostai) ploni koncentriniai banguoti juodi bruo­želiai. (Plg. b’).

Laplandijos pelėda. Syrnium lapponicum (Sparrm. Retzius). Ilgis apie 70 cm., sparnų tar­pugalis apie 150 cm. Tuo būdu yra ji ilgiausia (bet ne didžiausia) visų Lietuvos pelėdų. Visas kūnas pilkas, pelenų spalvos, balsvai ir juosvai išmargintas. Ant veido aplink akis 8 — 10 tamsių koncentrinių bruoželių, smakras juosvas, uodega užbaigta plačia tamsia juosta. Akys ma­žos, geltonos. Ši didelė pelėda gyvena šiaurės Europos ir Azijos miškinguose kraštuose, ret­karčiais pastebėta Baltgudijoje ir Lietuvoje. Minta dideliais paukščiais, kaip antai, tetervinais, kur­tiniais, o taip pat ir kiškiais, naikindama jų dau­gybę.

b’) Aplink akis vyrauja vienoda pilka spalva arba ši veido dalis esti mar­ga, bet nėra koncentrinių banguotų bruoželių.

Laplandijos pelėda - Raktas plėšriesiems Lietuvos paukščiams apibūdinti
Laplandijos pelėda (Syrnium lapponicum)

Uralo pelėda. Syrnium uralense (Rali). Iki 61 cm. ilgio, sparnų tarpugalis apie 106 cm. Pasižymi labai ilga uodega, kurios kraštinės plunksnos žymiai trumpesnės negu vidurinės. Visas kūnas pilkas, pailgomis tamsiomis dėmė­mis išmargintas, apačia šviesesnė, akys tamsiai durpinės. Gyvena Europos ir Azijos šiaurės kraštuose, Lietuvoje retai pasitaiko, bet kartais ir peri. Yra tai labai stipri ir plėšri pelėda, min­tanti žinduoliais iki kiškio didumo ir įvairiais paukščiais.

A’. Suglaustas sparnas turi mažiau kaip 33 cm. ilgio

a) Suglaustas sparnas turi daugiau kaip 20 cm. ilgio. (Plg. a)

b) Pirštai apaugę plunksnomis. (Plg. b’)

c) Apatinė kūno dalis raiba kaip ge­gutės, t. y., baltame dugne išmar­ginta skersinėmis tamsiomis juos­telėmis. Skruostai aprėžti iš šonų ir iš užpakalio juodomis plačiomis juostomis. Uodegos vidurinės plunksnos 3 — 4 centimetrais ilges­nės negu kraštinės. (Plg. c’).

Raiboji pelėda. Surnia ulula (L.). Ilgis apie 37 cm., sparnų tarpugalis apie 80 cm. Gal­va nedidelė, visa savo grakščia išvaizda primena dieninius plėšruosius paukščius. Viršus pilkas, su baltomis dėmėmis, apačia balta, skersiniais tamsiais bruoželiais, kaip kad esti gegutės arba paukštvanagio, uodega pilka su 12 baltų siaurų skersinių juostelių iš viršaus, viršugalvis gražiai išmargintas mažais baltais taškeliais. Akys gel­tonos. Gyvena Azijos ir Europos šiaurėje, žie­mą traukia į pietus ir tuomet pasirodo kartais ir Lietuvoje, tačiau ne kas žiema galima ji pas mus pastebėti. Savo papročiais panaši į vanagus ir sakalus, medžioja dieną, misdama smulkiais žin­duoliais ir paukščiais.

b’). Pirštai apaugę vien tik retais šereliais.

Liepsnotoji pelėda. Strix flammea (L). Ilgis apie 33 cm., sparnų tarpugalis apie 100 cm. Viršutinė kūno dalis pilka, bet daugely vietų pra­simuša ruda spalva. Visa nugara, sparnų den­giamosios plunksnos ir galva išmarginta pailgo­mis juodomis dėmelėmis, kurių vidury glūdi vie­na arba 2 baltos akelės. Veidas baltas arba šviesiai palšas, visa apačia balta arba rusva, gražiu šilko atspindžiu, pribarstyta smulkiais juo­dais taškeliais. Plasnojamosios ir vairuojamo­sios plunksnos ryškiai rudos, išmargintos juos­vomis ir pilkomis dėmėmis ir dryželiais. Akys tamsiai durpinės. Gyvena ceitralinėje ir pietų Europoje ir Afrikos šiaurėje. Nėra tikrų davi­nių, ar pasitaiko ji Lietuvoje, bet kadangi ji gyvena Lenkijoje ir Rytprūsiuose, tai galima ti­kėtis rasti ją ir pas mus. Ši rūšis yra grynai nakties paukštis ir labai nepakenčia dienos švie­sos, prisilaiko žmogaus apgyventų vietų, peri senuose mūruose, bažnyčiose, varpinėse, karvelidėse ir t. p. Minta daugiausia pelėmis.

c’) Apatinė kūno dalis nėra raiba kaip gegutės, bet turi pailgų dė­mių. Skruostai nėra aprėžti juo­domis juostomis. Uodegos vidu­rinės plunksnos vos tik 2,5 cm. ilgesnės negu kraštutinės,

d) Akių apylinkės juodos, akys gel­tonos. (Plg. d’).

Balų pelėda. Asio accipitrinus (Pall.). Ilgis apie 37 cm., sparnų tarpugalis apie 103 cm. Ant gal­vos pora vos tik žymių auselių, iškeliu plunksnų sudarytų. Viršutinės kūno dalies plunksnos tam­siai durpinės, su plačiais rudais kraštais. Apatinė kūno dalis palša, kartais mažne balta, su plonais ilgais išilginiais bruoželiais. Artimiausios akių apylinkės bemaž juodos. Plasnojamosios ir vairuo­jamosios plunksnos palšai rudos, su plačiomis skersinėmis tamsiomis juostomis. Akys geltonos. Gyvena šiaurinės Europos, Azijos ir Amerikos dalyse, žiemą traukia į pietus. Pas mus peri labai retai, užtat apsčiai pasirodo rudenį traukimo metu. Apsistoja balose, pievose, kartais javuose, pana­šiai kaip balų paukščiai. Peri ant balų kupstų; ant medžių, rodos, niekuomet netupia. Minta daugiausia pelėmis, bet gali pagauti ir gana vikrių paukščių.

d’) Akių apylinkės ne juodos, akys juodai durpinės.

Naminė pelėda. Syrnium aluco (L.). Ilgis apie 42 cm., išplėstų sparnų tarpugalis apie 96 cm. Pasitaiko gana didelis spalvų įvairumas; taip antai, esti egzempliorių, kur vyrauja pilka spalva, kiti gi būna rudi, o tarp vienų ir kitų pasitaiko pereinamos spalvos. Viršutinė kūno da­lis pilka arba ruda, išilginėmis juodomis dėmė­mis, ant pečių dvi didelės baltos dėmės, skruos­tai pilki arba rusvi. Apačia pilka, balsva arba rusva, pailgomis juosvomis dėmėmis ir sudėtiniu šviesesniu braižiniu. Akys juodai durpinės spalvos.

Paprasčiausia pas mus rūšis, gyvena miš­kuose, soduose, net ir trobesiuose. Minta dau­giausia pelėmis ir kitais smulkiais žinduoliais, taip pat ir jaunais paukščiais. Naudinga pelių nai­kinimu.

a’) Suglaustas sparnas turi mažiau kaip 20 cm. ilgio.

b) Suglaustas sparnas turi daugiau kaip 12 cm. ilgio. (Plg. b’.),

c) Visa koja iki pat pirštų galų apau­gusi tankiomis plunksnomis taip, kad patys pirštai nematomi, o kyšo vien nagai; uodega turi daugiau kaip 9 cm. ilgio. (Plg. c’.).

Lututė. Nyctala tenmalmi (Gm). Ilgis apie 26 cm., sparnų tarpugalis apie 58 cm. Kūnas viršuje žalsvai pilkos spalvos, vietomis baltomis dėmėmis, uodegos plunksnose po 5 poras baltų dėmių. Apačia balta, išmarginta pilkomis plačio­mis dėmėmis; šios dėmės turi skersinę kryptį ir yra tankiausios šonuose. Akys geltonos. Kojos gausiai iki pat pirštų apaugusios baltomis plunks­nomis, vien nagai yra matomi. Gyvena Europos ir Azijos šiaurės kraštuose, Lietuvoje retai pasi­taiko. Minta pelėmis, peteliškėmis ir kitais vabz­džiais, taip pat ir jaunais paukščiais.

c’) Pastaibis apaugęs trumpomis plunksnomis, bet pirštai apšepę tik re­tais šereliais, ir pirštai iš po jų prasišviečia. Uodega turi mažiau negu 9 cm. ilgio.

Pelėdikė. Athene noctua (Scop.). Ilgis apie 23 cm., sparnų tarpugalis apie 54 cm. Viršus pilkas, baltai dėmėtas, viršugalvis išmargintas rusvais taškeliais, apačia balsva, neaiškiomis išil­ginėmis dėmėmis; skersai uodegą eina 5 skersi­nės palšos juostelės. Akys geltonos. Gyvena vi­durinėje ir pietinėje Europoje, Lietuvoje dažnai pasitaiko. Apsigyvena dažniausiai trobesiuose, senuose mūruose, malūnuose, mėgsta taip pat senus medžius, pav., storus beržus, kuriais pas mus apsodinti vieškeliai. Minta daugiausia pelė­mis, peteliškėmis ir kt. vabzdžiais.

b’) Suglaustas sparnas turi mažiau kaip 12 cm.

Žvirblinė pelėda. Glaucidium passerinum (L.). Špoko didumo; ilgis apie 17 cm., sparnų tarpugalis apie 36 cm. Viršuje žalsvai pilka, iš­marginta smulkiomis baltomis dėmėmis, skersai uodegą eina 5 baltos juostelės; apačia balsva, krūtinėje neaiškios pilkos dėmės, o išilgai pilvo aiškios pailgos juosvos dėmės. Kojos apaugusios iki pat nagų baltomis plunksnomis. Akys gelto­nos. Gyvena šiaurinėje ir vidurinėje Europoje. Lietuvoje pasitaiko, bet dėl slaptingo gyvenimo retai užtinkama. Vasarą minta daugiausia pete­liškėmis ir kitais vabzdžiais, žiemą pelėmis ir smulkiais paukšteliais. Jos balsas savotiškas švilpimas, girdimas pavasarį ir rudenį saulei nu­sileidus arba prieš tekant.

Šį raktą sudarant naudotasi šiais šaltiniais:

  1.  Dahl Fr. Leitfaden zum Bestimmen der Vögel Mittel-Europas 1912.
  2. Dahl Fr. Die Tierwelt Deutschlands 1925.
  3. Reichenow A. Die Kennzeichen der Vö­gel Deutschlands 1920.
  4. Naumann. Naturgeschichte der Vögel Mittel-Europas.
  5. Hartert Ernst. Die Vögel der paläark- tischen Fauna 1921—1922.
  6. Cholodowskij N. A. ir Silantjew A. A. Pticy Ewrcpy 1899.
  7. Taczanowski W. Ptaki krajowe 1882.

T. Ivanauskas “Medžiotojas” Nr. 7, 1929 m.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Įrašai kategorijoje

Starkis 480x384 - Starkas

Starkas

Starku vadiname apyretę mūsų šalies žuvį, kuri priešakine savo kūno dalimi (galva)
Kielė baltoji foto 480x384 - Kielė baltoji

Kielė baltoji

Kielė baltoji visiems pažįstamas, gražus ir malonus paukštelis, kuriam daugelis žmonių turi
Kuolingos foto 480x384 - Kuolinga

Kuolinga

Vienur kuolingomis, kitur kūlindimis ir žiūrliais vadiname didelius ir gražius — tilvikų
Gervės migloje 480x384 - Gervė pilkoji

Gervė pilkoji

Daugelio paukščiu laukia sodiečiai, begrįžtančių pavasarį iš šiltųjų kraštų, ir džiaugiasi, kai
Eiti į Viršų