Pasiruošimas žygiui. Maršruto rengimas

Pasiruošimas žygiui. Maršruto rengimas

J. Vaitkus, V. Januskis

Į maršrutu rengimą reikia įtraukti visus grupės da­lyvius. Rengiant maršrutą, būtina atsižvelgti į dau­gybę faktorių ir reikalavimų, tačiau visų pirma į grupės pajėgumą ir rajono, į kurį ruošiamasi keliau­ti, sunkumą.

Pagrindinės maršruto taigos ir kalnų rajonuose sa­vybės yra ilgis ir gamtinės kliūtys, kurias sudaro vietovės tolumas nuo gyvenviečių, jos raižytumas, išvartos, nuobirynai, pelkės, persikėlimai per upes, perėjų skaičius ir jų sudėtingumas, nakvynių aukš­čiau sniego linijos skaičius, vidutinis ir didžiausias maršruto aukštis, kuro nebuvimas ir kt. Jeigu sun­kumo faktorių (gamtinių kliūčių) daug, maršrutinė komisija gali sumažinti perėjų, kurias reikia įveikti, norint atlikti numatytos kategorijos žygį, skaičių, išskyrus sunkiausiąją perėją, reikalingą tos katego­rijos žygiui; maršrutinės komisijos taip pat gali su­trumpinti maršrutą. Rengiant sudėtingą kalnų marš­rutą, tam, kad būtų nustatytas tikras atstumas, kurį grupė turės įveikti, atstumas žemėlapyje (kilome­trais) padidinamas 20-40 procentų priklausomai nuo reljefo raižytume). Apie kalnų maršrutą sprendžiama iš perėjų skaičiaus ir jų sudėtingumo.

Rengiant maršrutą, reikia atsižvelgti į galimybes patekti į rajoną, kuriame numatoma keliauti, ir ga­limybes išvykti iš jo, t. y. sužinoti, ar yra geležin­kelių, automobilių kelių, vandens ir oro transporto priemonių maršruto pradžios ir pabaigos vietoje. Šie faktoriai dažniausiai ir sąlygoja maršruto tipų. Marš­ruto pasirinkimas priklauso ir nuo papildomų skir­tingų kelionės tikslų (kraštotyrinių, gamtotyrinių, sportinės kvalifikacijos kėlimo ir kt.).

Maršrutai yra linijiniai, žiediniai arba sudėtiniai iš kelių radialinių. Racionalu yra planuoti šių tipų de­rinius, dažniausiai — linijinį su radialiniais. Toks maršrutas sudaro galimybę aprėpti pačius įdomiau­sius rajono objektus.

Sudarant maršrutą, reikia žiūrėti, kad jis eitų per įdomiausias to rajono vietas ir turėtų kuo daugiau pažintinės reikšmės, sudarytų galimybę žygio daly­viams susipažinti ne tik su krašto gamta ir pasitai­kančiomis gamtinėmis kliūtimis, bet ir su ekonomika, gyventojų buitimi ir papročiais Kelionėje į maršru­to rajoną ir atgal reikia numatyti poilsio dienas įdomiausiose krašto vietovėse. Ekskursinio pobūdžio priemonėms rekomenduojame skirti ne mažiau kaip 30 procentų numatyto sugaišti visame žygyje laiko.

Be to, planuojant maršrutą, reikia atsižvelgti į dau­gumos grupės dalyvių turistinius polinkius. Pavyz­džiui, jeigu grupėje yra keletas mėgėjų meškerioti, maršrutas turi eiti pro žuvingiausias rajono upes ir ežerus (jei tuo nepakenkiama kitiems žygio tikslams).

Rengiant maršrutą, reikia iš anksto atsižvelgti į tai, ar grupė pajėgi nešti visus reikalingus maisto pro­duktus, kurių daugiadieniuose taigos ir kalnų žy­giuose būna gana daug. Jeigu maisto produktų ir būtino žygyje inventoriaus svoris labai didelis, rei­kia ieškoti kitų galimybių — pasisamdyti nešulinių gyvulių arba sraigtasparnį daliai produktų pristatyti į maršruto vidurį.

Sudarant žygio maršrutą, visiems grupės daly­viams reikia kiek galima smulkiau susipažinti su žy­gio rajonu: vietovės reljefu, temperatūros svyravi­mais ir oro sąlygomis, kurios paprastai būna numaty­tu keliauti metų laiku, išsiaiškinti lankytinas vietas žygio rajone, susisiekimo ir ryšių galimybes, sužino­ti, ar yra kelių, kokie jie, kokios galimybės papildyti maisto produktų atsargas maršruto viduryje, ar galima pasisamdyti nešulinių gyvulių ar galima medžioti, žvejoti ir t. t. Reikia neužmiršti, kad kai kurios gyvenvietės, pažymėtos žemėlapiuose ar schemose gali būti perkeltos į kitų vietų (geologų bazės, ka­syklos ir kt.), gali neveikti keltai per upes, nebūti tiltų, kelių ir t. t. Visa tai gali palengvinti galimybes patekti į žygio rajoną ir jame keliauti.

Su žygio rajonu susipažįstama iš įvairiausių šalti­nių: mokslinės ir grožinės literatūros, geografijos ži­nynų ir aprašymų, meteorologinių metraščių, anks­čiau keliavusių turistų grupių ataskaitų, schemų, nuotraukų, mėgėjiškų filmų ir kt.

Kelionės rajoną patogiausia parinkti pagal smul­kaus mastelio žemėlapį (1:1 000 000), o detaliam maršruto paruošimui geriausiai tinka 1:100 000 arba 1:500 000 mastelio žemėlapiai. Jie patogiausi ir ke­liaujant įvairiais praktiniais klausimais (apie maisto produktų, kelių, transporto priemonių buvimą ir kt.) daug žinių galima gauti, susirašinėjant su vietos įstaigomis ir organizacijomis (ryšių skyriais, gyven­viečių tarybomis, transporto kontoromis ir t. t.) ir, jei tokių yra, su vietos turistų sekcijomis; taip pat naudinga susirašinėti su vietos mokytojais, girinin­kais, medžiotojais ir kitais asmenimis. Su jais galima išsiaiškinti, kokį visuomeninį darbą (saviveiklos kon­certą paskaitą, pokalbį su vietos gyventojais) gali organizuoti grupė turistinio žygio metu.

Sudėtingame daugiadieniame žygyje reikia numa­tyti ir atsarginį maršrutą (vieną ar du jo variantus), kuriuo būtų galima praeiti, ištikus nelaimei arba įsi­tikinus, jog praeiti pagrindiniu maršrutu yra per sun­ku, arba tolesnis ėjimas pagrindiniu maršrutu susi­jęs su nereikalinga rizika. Atsarginis variantas turi trumpiausiu keliu išvesti grupę į gyvenvietę, prie kelių ar pan.

Rengiant maršrutą, kartu sprendžiami ir kiti ūki­niai pasirengimo į žygį klausimai. Sudarant maitinimosi racioną, maisto produktų asortimento ir kiekio sąrašą, atsižvelgti į maršruto sunkumą ir žygio rajo­no ypatumus.

Į žygio išlaidų sąmatą įeina kelionės, nešulinių gy­vulių nuomos išlaidos, išlaidos už maisto produktus, už įsigyjamą ar nuomojamą inventorių ir kt. Taip pat būtina turėti 10—15 procentų visos išlaidų sumos dydžio atsargą.

Rengiant maršrutą, būtina laiku ir gerai sutvarkyti visą turistiniam žygiui apiforminti reikalingą doku­mentaciją. Tik kruopščiai parengę maršrutą ir pasi­ruošę į žygį, turistai apsisaugo nuo daugelio nema­lonių netikėtumų, žygis vyksta sėkmingai.