Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Haskiai - Laukiant šuniukų
Kinologija

Laukiant šuniukų

Pirmąjį kartą kalė paprastai rujoja 8—9 mėnesių. Bet tokio amžiaus šunį sukergti dar per anksti, nes jis nesuspėja fiziškai susiformuoti. Sukergti galima tik dviejų metų kalę (anksčiau galima sukergti greičiau subręstančius mažų veislių šunis — taksus, jagdterjerus, foksterjerus, spanielius). Ir šuo, ir kalė turi būti stiprūs, sveiki, gerai išsivystę. Veislei kalės tinka iki 8—9, šunys… Skaityti...

Lygusis žaltys Coronella austriaca II 480x285 - Susitikimas su lygiuoju žalčiu
Gamtos stebėjimai

Susitikimas su lygiuoju žalčiu

Saulė jau gerokai persirito per vidurdienį, o aš vis dar nepasiduodu, tęsiu roplių paieškas, vildamasis bent žaltį nutverti. Gal prie ano rąstgalio sėkmė nudžiugins? Deja — nėra. Štai priekyje už kelių metrų išdavikiškai virpteli viržio šakelė. Dar akimirka, ir gyvavedys driežas dingsta kiminuose, vos suspėji jį pamatyti, o ką jau bekalbėti, kad sugausi. Šis menkutis… Skaityti...

Baltasis gandras Ciconia ciconia1 480x353 - Baltasis gandras (Ciconia ciconia)
Flora ir fauna

Baltasis gandras (Ciconia ciconia)

Klasė paukščiai, būrys gandriniai, šeima gandrai. Kūno ilgis 100 centimetrų, sparnų tarpugalis 200 centimetrų, svoris 2,7—4,5 kilogramo. Minta visokiausiais smulkiais gyvūnais, ypač nariuotakojais, žuvimis, varlėmis, ropliais, paukščiais ir net smulkiais žinduoliais. Deda keturis baltus kiaušinius, peri 33—40 dienų. Suaugęs paukštis stambus, jo kaklas ilgas, snapas ilgas ir raudonas, kaip ir kojos. Visos plunksnos baltos, tik… Skaityti...

Baltasis riveris 480x221 - Šuns šėrimas ir vedžiojimas
Kinologija

Šuns šėrimas ir vedžiojimas

Prityrusiai akiai šuns išvaizda iš karto pasakys, į kokias rankas jis pateko, ar rūpinamasi juo, šuniui turi būti sudaromos tokios sąlygos, kad jis galėtų kuo geriau vystytis. Svarbiausia, žinoma, šuns maitinimas. Suaugęs šuo per parą šeriamas du kartus. Geriausias laikas — aštunta, devinta valanda ryte ir penkta, šešta vakare. Paros maisto norma priklauso nuo paties… Skaityti...

Neporini verpikas Lymantria dispar II 480x221 - Drugiai Lietuvos vidurio lygumoje
Flora ir fauna

Drugiai Lietuvos vidurio lygumoje

Derlingos vidurio Lietuvos lygumos. Platūs laukai išmarginti miškeliais. Lygumoje drėgmės nestokoja, tad vyrauja lapuočiai medžiai. Ąžuolynai, beržynai, alksnynai lyg pratęsia Vakarų Europos miškus tolyn į šiaurę. Klimatas nebe toks kontinentalus, kaip pietryčių Lietuvoje. Nebe tokios staigios oro permainos, o tai kaip tik labai svarbu kai kurių rūšių paplitimui. Neporinis verpikas Suvalkijoje gali net žalos padaryti… Skaityti...

Padievyčio tvenkinys 480x221 - Prie Dievyčio ežero
Objektai Lietuvoje

Prie Dievyčio ežero

Vidurio Žemaitijos aukštuma — kaip reta vaizdinga. Čia tyvuliuoja gražūs ežerai, jų tarpe, Plateliai. Iškilų aukštos Šatrijos, Medvėgalio, Girgždutės, Lopaičių kalvos. Snaudžia seni miškai. Šioje Žemaitijos aukštumoje yra Germanto, Biržulio, Platelių, Padievyčio kraštovaizdžio draustiniai, kurie saugomi ir globojami, kad ilgiau išsilaikytų natūrali gamta, į vieną tokių kraštovaizdžio draustinių, būtent Padievyčio, galima patekti važiuojant Žemaičių plentu,… Skaityti...

irvinta 480x221 - Bėga Širvinta ir Mūsė
Maršrutai

Bėga Širvinta ir Mūsė

Per visą Širvintų rajoną vingių vingiais, tai pabėgėdama per seklumas, tai sulėtėdama ties duburiais, duburėliais, tai platokai išsiliedama, kai jai kelią pastoja Motiejūnų, Širvintų užtvankos, bėga Širvinta. Jos kelias nuo versmių, kurios yra Gruodžių pelkėje, devyni kilometrai į pietvakarius nuo Paberžės miestelio Vilniaus rajone, iki žiočių ties Dubių piliakalniu, kur nuo stataus, apie 35 metrų… Skaityti...

Kuršių nerija 480x221 - Ne vien smėlio tyrai...
Geografija

Ne vien smėlio tyrai…

Kuršių nerija… Ne vienam, mažiau su ja susidūrusiam, tai pirmiausia smėlių ir vėjų karalija, saulėtų paplūdimių ir idiliškų žvejų kaimelių kraštas. Iš tikrųjų, jūros smilčių lavina, ne ledynmečio dariniai dengia neriją. Balti ir švarūs, vėjų išsijoti ir į kopų kūgius supilti; šimtmečiais senkopėse tūnoję ir dabar dar storai girių pakritomis apkloti; gruntiniu vandeniu palvės lygumose… Skaityti...

Geltonmargė meškutė Hyphoraia aulica 480x221 - Žemaitijos ir pajūrio drugiai
Flora ir fauna

Žemaitijos ir pajūrio drugiai

Žemaitijos kalvos neblogas barjeras drėgnam Baltijos orui, tad čia vasarą lyja dažniau ir gausiau, nei kitur Lietuvoje. Tikriausiai klimatas ir nulėmė, kad Žemaitijoje augalai yra daugiau taiginio tipo. Tamsūs eglynai, o ir žolės turi daug savitų bruožų. Žemaitijos kalvų klimatas kažkiek primena tikrųjų kalnų prieškalnių klimatą. Gal kaip tik tuo ir galima paaiškinti, kad Žemaitijoje… Skaityti...

Bitininkai Merops apiaster 480x221 - Bitininkas (Merops apiaster)
Flora ir fauna

Bitininkas (Merops apiaster)

Klasė paukščiai, būrys žalvarniniai, šeima momotai arba pjūklasnapiai. Kūno ilgis 28 centimetrai, sparnų tarpugalis 138—158 milimetrai, sveria 50—60 gramų. Minta bitėmis, širšėmis, vapsvomis ir kitais skraidančiais vabzdžiais. Deda 5—7 kiaušinius, peri 19—22 dienas. Suaugusio paukščio plunksnos labai ryškios. Nugara ir sparnai tamsiai rudos, žalios ir geltonos spalvos, pilvas mėlynas, kaklas skaisčiai geltonas, kakta balta ir… Skaityti...

Kurtsharas arba vokiečių trumpaplaukis pointeris 480x221 - Šuns laikymas ir priežiūra
Kinologija

Šuns laikymas ir priežiūra

Pasivaikščiojimų metu šunį galima pratinti prie šūvių. Geriausia tai padaryti tuo metu, kai šuo varo žvėrį ir medžioklės aistra jį atitraukia nuo nežinomo garso. Dar geriau, jei kitas medžiotojas iššaus atokiau nuo šuns. Jei šuo išsigąs, reikia jį nuraminti, duoti skanėstą. Pirmomis dienomis galima šauti tik du tris kartus. Pratinti šunį prie šūvių ne medžioklėje… Skaityti...

1 83 84 85
Eiti į Viršų