Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

vejyba Šiaurėje - Į Šiaurę, pas žuvis...
Žvejo dienos

Į Šiaurę, pas žuvis…

Besiartinanti vasara viliojo mus kaip paukščius keleivius. Keletas kuklių pasivaikščiojimų po užpoliarę tik sužadino kelionių geismą. Per tas keliones išstudijavome literatūrą ir klausėmės vietinių geradarių patarimų, tačiau žūklė vis buvo vidutiniška. Tauriųjų upių klondaikai kol kas liko neatrasti. Tarp daugybės užpoliarės upių, upelių ir ežerų nelengva išsirengti būsimą žūklės rajoną. Po ginčų ir svarstymų apsistojome… Skaityti...

Gėlavandenės žuvys 480x270 - Šiek tiek apie gėlavandenes žuvis
Žuvys

Šiek tiek apie gėlavandenes žuvis

Žuvimis vadinami stuburiniai gyvūnai, kurie kvėpavimu, kūno forma ir judėjimu prisitaikę gyventi vandenyje: jie kvėpuoja žiaunomis ir juda pelekais, iš kurių plaukiojimui svarbiausias yra uodeginis pelekas. Žuvų oda būna padengta žvynais (pvz., šapalo) arba kaulinėmis plokštelėmis (sterlės), o kai kurios žuvys žvynų iš viso neturi (pvz., šamas) arba jų būna mažai (veidrodinis karpis). Kai kurių… Skaityti...

Musės lervos 480x320 - Kaip laikyti musių lervas?
Patarimai žvejui

Kaip laikyti musių lervas?

Ko gero gan dažnai po žvejybos lieka nepanaudoti masalai, kuriuos dažnu atveju tiesiog suberiame į vandenį. Tačiau jei visai netrukus nusimato kita žvejyba taip elgtis būtų kiek neekonomiška. Siūlome išbandytą būdą kaip ganėtinai ilgą laiką išlaikyti šviežias ir guvias musės lervas. Kiekvienuose namuose galima rasti indą su dangteliu, pagaminta iš plastmasės. Pirmiausia indą gerai išplaukime,… Skaityti...

vejyba 480x320 - Kas lemia žūklės sėkmę
Patarimai žvejui

Kas lemia žūklės sėkmę

Meškerioti įdomu ne vien dėl to, kad praleidžiame laiką gryname ore, matome saulėtekius ir vakaro žaras, girdime rytmetines paukščių giesmes ir žuvų pliuškenimą. Žvejybos žavesį lemia tai, kad ji visada paslaptinga, kiekvieną kartą nauja ir nepakartojama. Kibs žuvys ar nekibs? Kur? Kada? Kodėl? Ar galima visą tai iš karto atspėti? Pagalbon pasikviesime žvejo dienoraštį. Jį… Skaityti...

Lydeka Esox lucius II 480x321 - Lydekų gaudymas žiemą
Patarimai žvejui

Lydekų gaudymas žiemą

Kaip žiemą gaudyti lydekas? Ši margašonė ne vienoje pasakoje aprašyta ir ne vienoje dainoje apdainuota. Ir valgyti gardu, ir žvejoti smagu, ypač pakariauti su ja įdomu. Kad ir kokie galingi žmonės bebūtumę, bet “išmaudo” mus kartais tos dantytosios ir norisi vilku staugti. Ir nemažos, ne, o didesnės ir vertos bet kurio rimto žvejo dėmesio. Aišku,… Skaityti...

Lydeka Esox lucius 480x305 - Gyva žuvele žiemą
Patarimai žvejui

Gyva žuvele žiemą

Neįvairios žieminės meškerėlės, skirtos žvejoti masalu imant gyvas žuveles. Vis dėlto žvejai sugalvoja patobulinimų, lengvinančių žūklę. Meškerė su sausa plūde. Šiuo būdu žiemą gaudomos lydekos ir kitos plėšriosios žuvys. Meškerykotis 35 – 40 cm Ilgio, 0,3 – 0,5 mm valas, suvyniotas ritėn, 8,5 – 10 numerio trišakis ar dvišakis kabliukas (gali būti ir vienšakis, tik… Skaityti...

Vėgėlė Lota lota 480x335 - Vėgėlių žvejybos įpatumai
Patarimai žvejui

Vėgėlių žvejybos įpatumai

Vėgėlė – vienintelė Lietuvoje gyvenanti gėlavandenė menkinių šeimos žuvis. Neršia vėgėlės Nemuno, Minijos ir kitose upėse 1 – 2 metrų gylyje srovėje ant žvirgždėto dugno. Nepriklausomai nuo oro ir vandens temperatūros šios žuvys neršia tuo pačiu metu – gruodžio pabaigoje – sausio pradžioje. Kuršių marių vėgėlė yra gana greitai auganti žuvis, tad jų gausai didelės… Skaityti...

Paprastasis karosas Carassius carassius 480x267 - Karosai
Žuvys

Karosai

Karosai labai paplitusios žuvys mūsų ežeruose, upėse, senvagėse, tvenkiniuose. Jie auga netgi pelkėse, kūdrose. Tai pati nereikliausia, bevelk visur auganti karpinių šeimos žuvis. Kartais ji išlieka gyva išdžiūvusio tvenkinio dugne, o žiemą gali įšalti į ledą ir atšilus vėl atgyti. Labiausiai karosai mėgsta negilius, uždumblėjusius ežerus ar kitus stovinčio vandens telkinius. Jie visiškai nemėgsta tekančio… Skaityti...

Plūdena Lemna 480x337 - Plūdenos - geras masalas
Patarimai žvejui

Plūdenos – geras masalas

Seni meškeriotojai, atėjus vasarai, beveik visas karpines žuvis gaudo augaliniais masalais. Kuojoms geras masalas — žalieji dumbliai. Tačiau daug mažiau meškeriotojų kuojoms (mekšrams) pasiūlo plūdenų. Plūdenos upėse, tvenkiniuose ir ežeruose pasirodo liepą ir rugpjūtį. Kai kada jų priauga tiek daug, kad užkloja visą vandens paviršių. Upės srovės atplėšia nedideles plūdenų saleles ir neša pasroviui. Kai… Skaityti...

Lazdyninė miegapelė Muscardinus avellanarius 480x311 - Miegapelės inkiluose
Gamtos stebėjimai

Miegapelės inkiluose

Profesorius T. Ivanauskas, knygoje „Pasaulio žvėrys” aprašydamas lazdynines miegapeles, cituoja J. Elisono žodžius: „Gyvename kartais su kuriuo žmogumi šalimais ir vienas kito nepažįstame, ypač jei kaimynas pažinties vengia. Panašiai ir apie lazdyninę miegapelę, kurią kai kas vadina lazdynų pele, galima pasakyti: ji dažnai žmonių kaimynystėje gyvena, o tie žmonės jos nepažįsta ir nieko apie ją… Skaityti...

Baltasis šaltinis 480x327 - Baltasis ir Milioniškių šaltiniai
Objektai Lietuvoje

Baltasis ir Milioniškių šaltiniai

Pasvalio rajono Daujėnų apylinkėje, tarp Barklainių ir Valakų kaimų, Orijos upelio kairiajame krante alma labai retas, galbūt vienintelis Lietuvoje (ir ne tik Lietuvoje) šaltinis, kurio mineralizuoto vandens niekas negeria, o dugno akmenėliai ir pakraščių žolė pasidengę baltomis kaip kreida nuosėdomis. Dėl to jis ir vadinamas Baltuoju. Šis šaltinis yra apie 150 metrų į pietus nuo… Skaityti...

Labanoro giria 480x356 - Labanoro miškas
Maršrutai

Labanoro miškas

Į vakarus nuo Švenčionėlių dunkso Labanoro giria. Ji užima apie ketvirtadalį Švenčionių rajono ploto; toje teritorijoje nėra ištisinio žemės ūkio verslo (tik pagalbiniai nedideli laukai). Žmonių gyvenama taip pat retai ir užimti jie daugiausia miško darbuose. Ši giria, prie kurios šliejasi mažesni miško masyvai, netelpa rajono ribose — nusidriekia į Utenos ir net į Vilniaus… Skaityti...

Ramite 480x303 - Ramite. Reportažas iš Vidurinės Azijos
Objektai svetur

Ramite. Reportažas iš Vidurinės Azijos

Vidurinė Azija — tai aukštų kalnų, gilių tarpeklių, sraunių upių ir žydinčių slėnių kraštas. Jos gamta — tai Pamyro ir Tian Šanio, Karakumų ir Ferganos slėnio, Isyk Kulio ir Amudarjos gamta. Gražiausiems gamtos kampeliams, jų faunai išsaugoti Vidurinėje Azijoje įkurta daugiau kaip dvidešimt rezervatų, keli šimtai draustinių. … Musų sunkvežimis jau gerą pusvalandį rieda Dušanbės—Ordžonlkidzeabado… Skaityti...

Raudonoji leptura Leptura rubra 480x320 - Ūsuočiai
Flora ir fauna

Ūsuočiai

Iš visų mūsų vabalų jie — turbūt svarbiausias kolekcionierių objektas. Iš tiesų, dydžiu ir grakščiomis formomis ūsuočiai patraukia net labai abejingus vabzdžiams žmones. Štai ūsuotis dailidė yra bene stambiausias mūsų vabalas ir būna iki 50 milimetrų ilgio. Ypač įspūdingi šių šešiakojų ūsai. Išsiritę ūsuočių suaugėliai tam tikrą laiką maitinasi: vieni nugraužia žiedų piesteles, kiti ėda… Skaityti...

Gervės Grus grus 480x285 - Estijos Matsalų gervės
Objektai svetur

Estijos Matsalų gervės

Jau požvarbis ruduo. Prie Kazario upės — olandų tapytojų peizažai. Pakloti jie iš abiejų upelės pusių, rudai žalsvi, erdvūs, rudeniškai skaidrūs ir ilgesingi. Kiek tik akys užmato — lygios, nurudusios paupio pievos, rusvi nendrynai, dar žali gluosnių, alksnių guotai ir juosvai melsva upė, kupina rudens dangaus liūdnos šviesos. Stovime pasirėmę tilto turėklų, negalėdami pasotinti žvilgsnio.… Skaityti...

X
Eiti į Viršų