Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

bracco italiano - Ruošimės parodai
Kinologija

Ruošimės parodai

Žiemą šuns prausti negalima, ypač jei jis ilgesnį laiką būna lauke. Mat tuo metu šuns organizmas lyg ir prisitaiko prie šalčio — riebalinės liaukos išskiria daugiau riebalų, kurie plonu sluoksniu padengia odą, plaukus. Nuplovus riebalus šuo tampa jautresnis oro permainoms ir gali peršalti. Išmaudžius šuns kailis gerai iššluostomas. Po to ji bent porą valandų reikia… Skaityti...

Laukinis europinis triušis Oryctolagus cuniculus V 480x344 - Laukinis europinis triušis (Oryctolagus cuniculus)
Flora ir fauna

Laukinis europinis triušis (Oryctolagus cuniculus)

Klasė žinduoliai, būrys graužikai, šeima dviporkapliai. Kūno ilgis 35—45,5 centimetro, uodega 4—8 centimetrai, sveria 1,3—2,2 kilogramo, minta visokiais augalais, nėštumas trunka 27—31 dieną, per metus veda 3—6 kartus nuo 4 iki 12 triušiukų, gyvena 5—9 metus. Suaugusio triušio užpakalinės kojos daug ilgesnės už priekines. Akys šonuose, uodegytė trumputė, iš viršaus tamsi, apačioje balta. Kailis pilkų… Skaityti...

Nemuno delta 480x246 - Nemuno delta I
Geografija

Nemuno delta I

Jei kam nors teko nors kartą plaukti Nemunu nuo Kauno Kuršių marių link, tai tas negalėjo nesižavėti nuostabiai gražiais panemuniais. Aukšti ir statūs slėnio šlaitai lydi upės vagą iki pat Rambyno kalno. Nuo čia Nemuno slėnio šlaitai lyg susitarę ūmai nusisuka nuo upės tėkmės, praplėsdami slėnį ir jo salpą iki pusketvirto kilometro. Ties Kalviais slėnių… Skaityti...

Rudoji skruzdėlė Formica rufa 480x300 - Kas naujo, skruzdėlytės?
Mokslas

Kas naujo, skruzdėlytės?

Stato neįprastų sieną. Aplink skruzdėlynus, kuriuose gyvena bėrosios skruzdėlės žemdirbiai (Pogonomyrmex badius), paplitusios Šiaurės Amerikoje, visada mėtosi smulkių medžio anglies gabalėlių. Manyta, kad tai — požeminės skruzdėlyno dalies statybos atliekos, savotiškas sąvartynas. Tačiau paaiškėjo, kad jei šiuos angliukus kas nors nurenka, skruzdėlės tučtuojau imasi darbo — vėl tokių gabalėlių iš visų pakampių atitempia. Ir ne… Skaityti...

Karpis Cyprinus carpio 480x320 - Karpis I
Žuvys

Karpis I

Lietuvos gėluosiuose vandenyse nerasime kitos tokios neplėšrios žuvies, kuri užaugtų iki karpio didumo. Jau ne naujiena meškere išvilkti 8—10 kilogramų karpį. Kaip žinia, natūraliomis sąlygomis karpiai beveik nesidaugina — jiems reikia užliejamos pievos, šilto vandens. Taigi dauguma mėgėjiškosios žūklės vandenų karpių — žuvivaisos įmonėse išauginti karpiukai. Ruošdamasis rašyti šį straipsnį, savo patirtimi nepasiklioviau. Domėjausi mūsų… Skaityti...

Raugerškis Berberis vulgaris 480x332 - Raugerškis
Grybauti ir uogauti

Raugerškis

Liūdnas likimas ištiko šį gražų krūmą, kas pavasarį pasidabinantį geltonais žiedais, o kas rudenį — ryškiai raudonų uogų kekėmis. Dar neseniai jis buvo įprastas visoje Europoje, iš jo rūgščių uogų buvo verdamos uogienės, žieve ir šaknimis geltonai dažoma vilna ir oda, gelsva mediena naudojama inkrustacijoms. Dabar raugerškiai išliko tik didelių girių glūdumoje ir miestų parkuose.… Skaityti...

Belapis semainis Buxbaumia aphylla 480x319 - Belapis semainis prie Varėnos
Gamtos stebėjimai

Belapis semainis prie Varėnos

Kiekvienas stažą turintis botanikas, matyt, galėtų papasakoti įdomių istorijų apie atsitiktinai aptiktus augalus. Vienos jų net absurdiškos, o kitos — lyg ir logiška išvada ilgų, kryptingų Ieškojimų. Kokiai istorijų kategorijai priskirti mūsų pirmą susitikimą su belapiu semainiu — retai pasitaikančia samana, tegul spręs šio straipsnio skaitytojai. O buvo šitaip. Du sporiniais induočiais besidomintys botanikai, per… Skaityti...

Taurusis elnias Cervus elaphus V 480x321 - Taurusis elnias (Cervus elaphus)
Flora ir fauna

Taurusis elnias (Cervus elaphus)

Klasė žinduoliai, būrys sietanagtai, šeima elniai. Kūno ilgis iki 250 centimetrų, uodega 12-15 centimetrų, aukštis per gogą 120-150 centimetrų, patino svoris 100- 250 kilogramų, patelės 120-150 kilogramų, minta augaliniu maistu, nėštumas trunka 225-270 dienų, veda vieną, kai kada du elniukus, gyvena 15-18 metų. Suaugusio patino plati krūtinė, ilgos plonos kojos, stiprus kaklas, kuris rudenį ir… Skaityti...

Vilkai Canis lupus 480x296 - Vilkai ir jų medžioklė praeityje
Medžioklės istorija

Vilkai ir jų medžioklė praeityje

1977 metais, viename to laikmečio žurnale, buvo išspausdintas straipsnis „Kiek Lietuvoje būta vilkų”? Jo autorius, pasirėmęs archyviniais Vilniaus gubernijos iždo rūmų duomenimis, išreikštais sidabriniais rubliais, apskaičiavo, kad XIX amžiaus viduryje per penkerius metus Vilniaus gubernijoje buvo sunaikinta apie 2250 vilkų, o visoje dabartinėje Lietuvos teritorijoje — apie 4500. Šis skaičius leidžia įsivaizduoti, kokią įtaką praeityje… Skaityti...

uo medžioklėje 480x270 - Pas medžiotoją su pranešimu
Kinologija

Pas medžiotoją su pranešimu

Šuo, suradęs nušautą arba sunkiai sužeistą stambų žvėrį (briedį, elnią, šerną), privalo apie jį pranešti šeimininkui. Tai jis gali padaryti dviem būdais — arba lojimu, — loti prie žvėries tol, kol ateis šeimininkas, arba atnešti įsikandęs dantyse signalinį dirželį ir nuvesti šeimininką prie žvėries. Bėgti atgal šunį galima leisti laisvai arba pririštą pavadėliu. Ne taip… Skaityti...

ernų šeimyna Sus scrofa 480x244 - Šernų ilčių paruošimas
Medžioklės trofėjai

Šernų ilčių paruošimas

Sumedžiojus šerną, pirmiausia apžiūrima ar jo iltys nesulaužytos, nenutrupėjusios, nustatoma iš akies jų vertė. Labai dažnai medžiotojai ant ilčių užneria virvę ir velka šerną į apdorojimo vietą. Daužantis galvai į sušalusią žemę, medžius, stipriau trūktelėjus, gali iltys nulūžti. Kartais iltis nulūžta neatsargiai keliant šerną iš mašinos, ypač jei jis tiesiog išmetamas. Maždaug du trečdaliai šerno… Skaityti...

Paukščių migracija 480x320 - Paukščių kelionės - neįminta mįslė
Gamtos stebėjimai

Paukščių kelionės – neįminta mįslė

Ir vėl atėjo ruduo. Vėl pirmų šalnų nurudintuose pabaliuose ir lietų nubalintose ražienose draikosi voratinkliai, o iš ryto paupiais ir paežerėmis, papieviais ir pagiriais ilgai nepakyla ir ilgai nesisklaido šėmas rūkas. Ir vėl virš tiršto rūko išgirstame graudų želmeninių žąsų girksėjimą. O rūkui pakilus, užvertę galvas, akimis ilgai lydime garsiai trimituojančius gervių trikampius. Ir nežinia… Skaityti...

Haskiai 480x221 - Laukiant šuniukų
Kinologija

Laukiant šuniukų

Pirmąjį kartą kalė paprastai rujoja 8—9 mėnesių. Bet tokio amžiaus šunį sukergti dar per anksti, nes jis nesuspėja fiziškai susiformuoti. Sukergti galima tik dviejų metų kalę (anksčiau galima sukergti greičiau subręstančius mažų veislių šunis — taksus, jagdterjerus, foksterjerus, spanielius). Ir šuo, ir kalė turi būti stiprūs, sveiki, gerai išsivystę. Veislei kalės tinka iki 8—9, šunys… Skaityti...

Lygusis žaltys Coronella austriaca II 480x285 - Susitikimas su lygiuoju žalčiu
Gamtos stebėjimai

Susitikimas su lygiuoju žalčiu

Saulė jau gerokai persirito per vidurdienį, o aš vis dar nepasiduodu, tęsiu roplių paieškas, vildamasis bent žaltį nutverti. Gal prie ano rąstgalio sėkmė nudžiugins? Deja — nėra. Štai priekyje už kelių metrų išdavikiškai virpteli viržio šakelė. Dar akimirka, ir gyvavedys driežas dingsta kiminuose, vos suspėji jį pamatyti, o ką jau bekalbėti, kad sugausi. Šis menkutis… Skaityti...

Baltasis gandras Ciconia ciconia1 480x353 - Baltasis gandras (Ciconia ciconia)
Flora ir fauna

Baltasis gandras (Ciconia ciconia)

Klasė paukščiai, būrys gandriniai, šeima gandrai. Kūno ilgis 100 centimetrų, sparnų tarpugalis 200 centimetrų, svoris 2,7—4,5 kilogramo. Minta visokiausiais smulkiais gyvūnais, ypač nariuotakojais, žuvimis, varlėmis, ropliais, paukščiais ir net smulkiais žinduoliais. Deda keturis baltus kiaušinius, peri 33—40 dienų. Suaugęs paukštis stambus, jo kaklas ilgas, snapas ilgas ir raudonas, kaip ir kojos. Visos plunksnos baltos, tik… Skaityti...

Eiti į Viršų