Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

fb neman oblom 01 - Nemuno geografijos metrika

Nemuno geografijos metrika

Geografija

Mūsų Nemunas — nedidelė upė. Pagal ilgį pasaulyje turbūt ne mažiau kaip šimtas už ją didesnių. Tačiau mums ši upė — ilgiausia, didžiausia, Nemunas — mūsų upių upelių tėvas, brangus tėviškės gamtos turtas. Neįmanoma įsivaizduoti, kaip atrodytų Lietuva be Nemuno, neįmanoma aprėpti mūsų krašto gamtos be jūros ir jos pakrantės, be kalvotų aukštumų, ežerų, miškų. Ne veltui Lietuvą mėgstama vadinti Nemuno kraštu.

Daugelis jau esame įsiminę Nemuno ilgį — 937 km. Tiesiu taikymu nuo upės versmių iki žiočių — apie 400 km. Taigi upė gana vingiuota. Tekėdama per lygumas, ji sukinėjasi, kilpinėja, ypač aukštupyje. Sukinėjasi upė visų pasaulio šalių kryptimis, kartais netgi toldama nuo jūros ir artėdama prie savo versmių. Vienoje kitoje vietoje jos vingiai perkasti, kad vandens kelias būtų tiesesnis. Giliai po vandeniu atsidūrė Nemuno vingiai ir ten, kur dabar tyvuliuoja Kauno marios, taigi kelias upe sutrumpėjo.

Į Nemuną įteka apie 220 įvairaus dydžio upių ir upelių. Jų bendras ilgis — 7590 km. O jeigu suskaičiuotume, kiek kilometrų turi ir tie upeliai, kurie įteka į Nemuno intakus, tai yra visas Nemuno upynas, gautume ilgį, kurio užtektų maždaug dukart apjuosti Žemės rutulį. Upyno plotas — daugiau nei 98 tūkst. km², vadinasi, pusantro Lietuvos ploto, nesgi patsai Nemunas ir kai kurie jo intakai prasideda ir teka ne Lietuvoje. Į upyno plotą įeina žemumos, vietom pašlapusios ir net pelkėtos, ežeruotos aukštumos, taip pat slėniuotos aukštumos (be ežerų), smėlėtos lygumos. Virš šios teritorijos oro masės dažniausiai slenka iš vakarų, nešdamos nuo Atlanto lietų, sniegą. Nemuno upyne per metus iškrenta vidutiniškai apie 60 km³ vandens. Jeigu jis nenutekėtų, tai upyno plote kasmet susikauptų maždaug pusmetrio sluoksnis. Daugiausia vandens išgaruoja tiesiog arba per augalus. Perteklius kaupiasi požeminiuose sluoksniuose, nuteka upeliais, upėmis į Nemuną, po to — į jūrą: per metus vidutiniškai 21 — 22 km³. Jei metai lietingi, susidaro iki 26 km³, jei sausi — apie 18 km³. Daug tai ar maža? įsivaizduokime tokį fantastišką reginį: 18, 20 kilometrinių stiklainių, sklidinų vandens… Palyginkime: Kuršių mariose telpa apie 6 km³ vandens, o visuose Lietuvos ežeruose — apie 5 km³.

neman4 - Nemuno geografijos metrika
Nemunas Baltarusijoje

Nemunas — lygumų upė. Ji kone 1000 km ilgio, o versmės tik 180 m aukščiau už žiotis. Tad upės tėkmė leidžiasi kas kilometrą nežymiai (15 — 20 cm), srovė lėta — vidutiniškai apie 40 cm/sek. Tik sraunumose, slenksčiuose, kurie nuo seno vadinami rėvomis, greitis didesnis nei 1 m/sek. Anksčiau vanduo nuo upės pradžios iki Kuršių marių užtrukdavo kelionėje beveik mėnesį. Dabar — dar ilgiau, nes vandenys turi palaukti Kauno mariose, iki prasmunka pro užtvankos angas.

Nors upė lėta, bet, tekėdama ledynų sukrautų purių nuogulų paviršiumi, nuolat gilina, keičia vagą. Kasdienis upės darbas kiekvienam pažįstamas — matome naujas pakrančių išgraužas, suplautas seklumas. O per ilga juk pačios upės išgraužė ir gilius staigia-šlaičius slėnius — tuos dabartinius savo takus.

Kol upynas buvo miškėtas, Nemune vanduo tekėjo kiek tyresnis, gabeno mažiau drumzlių. Miškų vietoje atsiradus laukams, juos išarus, į upes susrūva drumstesnis vanduo. Žemupyje daug tų nešmenų nugula į upės dugną, užliejamąsias lankas. Nemuno delta yra ne kas kita kaip iš dumblo sunešta lyguma, vos kelis metrus iškilusi virš vandens. Kas potvynis upė savo pabaigoje palieka 210 — 240 tūkst. tonų nešmenų. O per metus į Kuršių marias Nemunas atplukdo vidutiniškai iki 750 tūkst. tonų nuosėdų. Dėl to marios seklėja. Nuo XIX šimtmečio vidurio Nemunas, nuguldydamas nešmenis, padidino deltos sausą plotą, ir marių krantas vietomis pasistūmėjo 2 km. Tuo pačiu Kuršių marios sumažėjo 35 km². Daug tai ar maža? Spręskime: Drūkšių, didžiausio Lietuvos ežero, plotas — 45 km².

111 800x600 - Nemuno geografijos metrika
Pavasarinio potvynio užlietos Šyšos kaimo pievos.

Dar viena blogybė: į dirvas beriant trąšas, ne visos jos užsilaiko žemėje — dalis cheminių medžiagų su drenažo vandenimis patenka į upes, ežerus, tvenkinius. Taigi tręšiant dirvas, kartu patręšiami ir vandenys. Nuo to jie tampa našesni — priauga visokiausios augmenijos. Dažnai girdime žmones sakant, kad jų jaunystės metais vandenys buvę laisvesni, švaresni — ne tokie užžėlę.

Nevientisa toji mėlyna mūsų žemės gysla — Nemunas. Baltarusijos aukštumų papėdėse ji prasideda vos ne lašais. Ten rieškučias pakiši ir lauki lauki, kol pribėgs pilnos. Bet upelytė, busimoji upė, greitai didėja, plečiasi. Aukštupyje, kur suteka Loša, Usa ir vanduo pradeda kelią jau Nemuno vardu, upės skersmeniu per sekundę vidutiniškai nuteka 30 m³ vandens. Aukštupio pabaigoje, artėjant prie Gardino, vandens jau nuteka vidutiniškai 200 m³ per sek. Toliau vandens upėje dar daugėja: vidurupio pabaigoje — 300 m³ per sek., žemiau Neries žiočių — 500 m³ per sek., prie Pagėgių — net 630 m³ per sek.

O kokie būna potvyniai pavasarį, kitkart ir rudenį! Tada į Kuršių marias Nemunas kas sekundę įlieja iki 3000 m³ vandens! Ar tai išties daug? Spręskime: tik 2500 m³ vandens per sek. plukdo ilgiausia Žemės upė Nilas. Taigi potvynio metu mūsų Nemunas didingesnis nei kasdienis Nilas.

ledonesis 51602356afb4b - Nemuno geografijos metrika
Ištvinusi Nemuno upė ties Rusne.

Ištvinusi upė netelpa savo vagoje, ir vanduo pakyla, ypač vidurupyje, kur slėnis siauresnis. Kai pasitaiko didesnių potvynių, vaizdas būna neįprastas. Antai 1958 metų balandį Nemunas ypač smarkiai patvino — tada paskutinį kartą buvo užlietas Kauno senamiestis; prie Druskininkų vanduo pakilo beveik 11 m, kitur — šiek tiek mažiau. Dvi savaites tada į Kuršių marias kas sekundę plūdo po 8000 m³ vandens.

Nilas turi platų slėnį, tad potvynio vanduo jame pakyla tik 6 — 7 m.

Česlovas Kudaba

Tags:

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Įrašai kategorijoje

Pušaitės 480x384 - Punios šilas

Punios šilas

G. Isokas, 1979 m. Alytaus rajone, Nemuno vingyje, keturių upės slėnio terasų
Maumedžiai 480x384 - Vidgiris

Vidgiris

Tuo vardu vadinamas Alytaus miško pats gražiausias ir žinomiausias kampelis — 39
Kazlų Rūdos miškas 480x384 - Kazlų Rūdos miškai

Kazlų Rūdos miškai

Jei iš Kauno keliausime į Virbalį, iš Zapyškio, Ąžuolų Būdos – į
Eiti į Viršų