Mus rasite
Minagai - Nėginės
Minagai (Petromyzontidae) @būvis.lt iliustracija

Flora ir fauna

Minagai – Nėginės

Prieš pradedant skaityti šį straipsnį, norėtumėm atkreipti Jūsų dėmesį į tai, jog jis parašytas 1935 m. todėl ir pavadinimas “Minagai” šiomis dienomis nebenaudojamas. Tai kelios rūšys žuvų, gyvenančių mūsų vandenyse, kurios vadinamos negėmis. Nors informacija senoka ir kiek netiksli, kas liečia klasifikavimą, tačiau tai kol kas išsamiausias šių žuvų aprašymas iki šiol patekęs į mūsų akiratį.

Minagai (Petromyzontidae) nėra žuvys, bet už žuvis žemesnės organizacijos stuburiniai gyviai. Prie žuvų priskiriami minagai praktiškais sumetimais.

Nuo žuvų jie skiriasi gana ryškiais požymiais, būtent:

  1. minagai neturi porinių pelekų — visos žuvys juos turi;
  2. minago žiotys nesučiaupiamos — apskritos;
  3. minagai turi judomą liežuvį, ko musų žuvys neturi;
  4. žiaunos sutvarkytos ne žiaunų lankais po vienu žiaunadankčiu, kaip pas mūsų žuvis, bet randami žiaunų skylėse — maišuose po septynius iš kiekvieno krūtinės šono;
  5. nosies landų viena, tuo tarpu visos žuvys turi dvi landas;
  6. minagai bestriegiai, kas mūsų žuvų tarpe reta.

Nuolat mūsų vandenyse gyvena tik viena rūšis — minagas upelinis (Petromyzon planeri BĮ.). Tai mažiausia visų minagų ir ūkiš­kos reikšmės neturi.

Kitas minagas, tai minagas jūrinis (Petromyzon marinus L.). Jis užklysta labai retai į Nemuno žemupį pavieniais egzemplioriais ir todėl jo plačiau neliesime.

Ilgiau sustosime ties minagu upiniu (Petromyzon fluviatilis L.), kuris turi mūsų kraštui didelės ūkiškos reikšmės.

Šis minagas gyvena jūroje ir neršti atkeliauja į Nemuną ir jo įtakus.

Minagas upinis siekia 40-50 cm. ilgio ir rudenį, kada jis mūsų vandenyse pasirodo, jo nugara būna nudažyta bronzos spal­va. Šonai šviesesni, papilvė visai balta. Neršto metu, pavasarį, spalva keičiasi į melsvą.

Minagas minta išnaršomis, smulkiais gyvūnėliais ir kartais pri­sisiurbia prie žuvų (reikia manyti, nesveikų) ir minta jų syvais.

Ypatingai įdomus yra šių minagų dauginimasis ir todėl ties juo ilgiau stabtelsime. Neršia minagas vieną kart gyvenime, kai subręsta ir atkeliauja į gelius vandenis.

Jau prieš kelionę į upes neršti pasiruošusių minagų skilviai su­nyksta — atrofuojasi, minagai daugiau nebeminta visai ir iki neršto gyvena iš savo kūno medžiagų ištekliaus.

Kad minagai ir menki plaukikai, vistik jie nugali mūsų Nemuno ir jo įtakų sroves ir rudenį pasiskirsto upėse bei upeliuose, kuriuose peržiemoja, ir pavasarį, vandeniui sušilus, balandžio — gegužės mėn. minagai ima neršti. Neršia jie srauniose upių vietose ir tam tikslui krauna primytiviškus akmenų lizdus.

Pieniai ir ikrės tam tikslui nuplaukia nuo neršyklų prieš srovę, prisisiurbia prie jiems pakeliamų akmenų ir juos iškėlus duodasi sro­vės nešami iki neršyklų. Neršyklas pasiekę minagai paleidžia akme­nis ir tokiu būdu sukraunamas lizdas neršėti. Virš lizdo renkasi mi­nagai ir neršia. Išnaršos krenta į akmenų tarpus, aišku, patenka ir už akmenų. Tokias į akmenų tarpus nepatekusias išnaršąs sunaikina įvairios mesėdės ir plėšrios žuvys, kurios nerštus lydi.

Kadangi prieš keliantis Nemunu minagai turėjo sunykusį skilvį ir per žiemą gyveno iš kūno medžiagos išteklių, tai po neršto minagų jėgos visai išsenka ir jos miršta.

Pastebėta, kad miršta minagai poromis pienis prie ikrės prisi­siurbęs. Negyvus minagus galima rasti gegužės mėn. sekliose upių vietose.

Bendrai imant, žuvų lavonai ypatingai vasaros metu bakterijų nepaprastai greit supūdomi; lygiai ir minagai greit supūva ir iš atke­liavusių pas mus iš rudens minagų armijos palieka tik akmenų lizduo­se greito deguoningo vandens plaunamos besivystančios išnaršos.

1. Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus), 2. Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis), 3 & 4. Mažoji nėgė (Lampetra planeri)

© Wikipedia – būvis.lt iliustracija | 1. Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus), 2. Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis), 3 & 4. Mažoji nėgė (Lampetra planeri)

Minagų biologija

Minagų biologija atskleidžia mums dar vieną įdomų lapą, bū­tent, iš išnaršų išsirita tik kūno forma į minagas panašios aklos ler­vos. Jos turi sučiaupiamas žiotis, jų žiaunų skylės randamos sek­liam, juos jungiančiam, griovely. Ilgai ši lerva buvo laiko­ma atskira žuvų rūšim (Ammocetes), o mūsų žvejų ir iki šiolei va­dinama, kaip pamatysime vėliau, gana tikslingai, graužavirba arba vingiliu, dar kiti minagų lervas laiko ungurio jaunikliais. (Grauža­virbom vadina Merkio baseine, o vingiliais — Nemune, ties Kaunu ir Jurbarku).

Graužavirbos

Graužavirbos labai vikrios, slidžios ir stiprios. Sugautos jos lengvai praslysta pro nestipriai suglaustus pirštus ir patekusios į vandenį tuoj „įsigraužia“ virpėdamos visu kūnu į dugną. Ši savybė apsaugo bejėges aklas graužavirbas nuo išnaikinimo už jas stipres­nių ir didesnių plėšrių žuvų.

Gyvena graužavirbos smėlėtam dumble gana srauniose upių vie­tose. Čia jas žvejai pavasarį kasa didesnėms plėšrioms žuvims, kaip ungurys ir vėgėlė, gaudyti. Jas naudoja šiam tikslui daugiausia to­dėl, kad jos ant kablio, kad ir nugarstygę pervertos, ilgai neužmiega.

Graužavirba 3-4 metus dumble išgyvenusi praregi, žiotys pasi­daro apskritos — nesučiaupiamos, iš graužavirbos virsta minagas, ir tada jis keliauja upėmis į jūrą, ten ganosi, stiprėja ir bręsta, kad at­keliavus vėl į mūsų vandenis savo gyvenimo tikslo pasiekti — neršti. Minagų mėsa skani ir plačiai vartojama įvairiuose pavidaluose. Ji nelengvai virškinama ir dėl to ne visų vienodai mėgiama. Labai mėgia­mi minagai Klaipėdos krašte ir čia jų daugiausia suvartojama.

Daugiausia jų pagauna tamsiomis rudens naktimis, kada jie ke­liauja iš Kuršių Marių į Nemuno atsišakojimus. Ypatingai geros vietos gaudyti tai Skirvytės šaka, ties Skirvytės kaimu. Čia minagų daugiausia sugaunama.

Pirmoms minagoms pasirodžius (rugsėjo mėn. gale) į upės dug­ną, per visą jos plotį, kalamos ilgos kartys, ant jų užmaunami kil­pomis venterių kuliai ir sparnai. Sparnai vieno venterio taip glaudžiami su sparnais kitų, kad jokių landų neliktų.

Venterių pastatymas ilgas ir varginantis darbas. Dirba jį vyrai, keli susidėję talkon, nes vargingiems žvejams pavieniui įsigyti tiek venterių, kad užtvėrus Skirvytę, nėra galimybės. Venteriai pastato­mi ir stovi per naktį. Iš ryto, brėkštant, krečia žvejai grobį iš ven­terių į laivelius ir gabenasi į namus, kur minagai apdirbami parda­vimui.

Minagai - Nėginės

Minagai – Nėginės

Klaipėdos krašte mėgiami kepti minagai

Žvejų moterys sugau­tus minagus iš pradžių pasūdo tam tikruose induose, o vėliau kepa ant žarijų. Šitokius keptus minagus klaipėdiečiai labiausia mėgsta. Ir vos tik pasirodo pirmieji minagai, kaip jų keptų atsiranda visose Mažosios Lietuvos karčiamose ir restoranuose. Klaipėdoje prieš Pasaulinį karą uosto karčiamose, kurios pirmos gavo keptų minagų, iššaudavo iš singalinės patrankėlės ir ant karties iškabindavo raudoną vėliavą. Didžiojoj Lietuvoj keptų minagų gauti negalima, bet užtat gaunama jų rudenį ir žiemą žaliam pavidale. Labiausiai pas mus paplitę ma­rinuoti minagai.

Pastebėta, kad pastaruoju laiku atkeliaujančių minagų būriai metai iš metų mažėja. Šis paleozoinio periodo silūro epochos gyvis nyksta — gaila!

K. S.

Darbo bitė, užsispyręs, mažų žingsnelių ir taiklaus šūvio šalininkas, bet dažniausiai man niekas nepavyksta. Agresyvus optimistas. Draugijoje kelių rūpesčių. Senatvėje tikriausiai rašysiu prisiminimus. Visi jie bus išgalvoti nuo A iki Z.

Spustelėkite norėdami komentuoti

Palikti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

TAIP PAT SKAITYKITE

Daugiau Flora ir fauna

  • Kaip elgtis sutikus vilką? Kaip elgtis sutikus vilką?

    Flora ir fauna

    Kaip elgtis sutikus vilką

    autorius

    Nors vilkų mūsų šalyje pasitaiko tik vienas kitas, tačiau visuomet yra rizika jį sutikti grybaujant, uogaujant ar šiaip vaikštinėjant po mišką. Natūralu, kad sutikus šį miško plėšrūną įsijungia savisaugos jausmas ir kyla noras bėgti kiek...

  • Kaip ir kada ji kimba lydeka? Kaip ir kada ji kimba lydeka?

    Flora ir fauna

    Lydeka

    autorius

    Lydekos — vienos iš vertingiausių žu­vų, gyvenančių mūsų vandenyse. Ir kaip maisto produktas, ir kaip biomelioratoriai, nes ten, kur nėra šių plėšrūnių, smarkiai padaugėja menkaverčių žuvų (pūgžlių, dyglių, saulažuvių).

  • Baltijos jūros pakrančių žuvys Baltijos jūros pakrančių žuvys

    Flora ir fauna

    Baltijos jūros pakrančių žuvys

    autorius

    Baltijos jūra viena iš gėliausių jūrų pasaulyje. Neva, Vysla, Nemunas ir kitos upės atneša daug gėlo vandens, todėl, jei ties Ska­gerako ir Kategato sąsiauriais vandens druskingumas 15—20 promilių, tai Botnijos ir Suomių įlankose — tik...

  • Vaistinis pataisas Vaistinis pataisas

    Flora ir fauna

    Vaistinis pataisas

    autorius

    Sužinosite: Paslėpti Vaistinis pataisas medicinojeVaistinis pataisas liaudies medicinoje Lycopodium clavatum. Vaistinis pataisas priklauso pataisinių (Lycopodiaceae) šeimai. Tai daugiametis, sporinis, amžinai žaliuojantis mūsų miškų augalas. Tenka pabrėžti, kad pataisas floristiniu požiūriu yra reliktinis augalas, nuo sporos...

  • Augalai apsaugantys nuo vabzdžių Augalai apsaugantys nuo vabzdžių

    Flora ir fauna

    Augalai apsaugantys nuo vabzdžių

    autorius

    Kai kurie augalai turi stiprių insekticidų ir daugelį amžių naudojami vabzdžių baidymui ar naikinimui. Juos sėkmingai galima naudoti ir žygių metu. Pavyzdžiui, tokių žinomų augalų kaip ieva, pelynas, šeivamedis, bitkrėslė ir kt. pagalba galima užsitikrinti...

  • Pūslėtasis guveinis Pūslėtasis guveinis

    Flora ir fauna

    Pūslėtasis guveinis

    autorius

    Sužinosite: Paslėpti Cheminė sudėtis ir gydomosios savybėsPūslėtasis guveinis liaudies medicinoje Fucus vesiculosus. Pūslėtasis guveinis priklauso guveininių (Fucaceae) šeimai. Šio guveinio yra keliolika formų ir jos visos tinka vaistinei žaliavai gaminti. Tai jūrų dugno augalas, kuris...

  • Įžulnusis skylenis, juodasis beržo grybas, beržinis juodgrybis Įžulnusis skylenis, juodasis beržo grybas, beržinis juodgrybis

    Flora ir fauna

    Beržo juodasis grybas

    autorius

    Inonotus obliquus. Įžulnusis skylenis, juodasis beržo grybas, beržinis juodgrybis (lot. Inonotus obliquus) – šiurkšteninių (Hymenochaetaceae) šeimos grybas. Tai grybas, kuris musų respublikoje auga ant senesnio amžiaus beržų kamienų bei jų storų šakų. Kartais jis aptinkamas...

  • Kaip kvėpuoja žuvys? Kaip kvėpuoja žuvys?

    Flora ir fauna

    Kaip kvėpuoja žuvys?

    autorius

    Svarbiausias organas, tiekiantis žu­vims deguonį — žiaunos, kuriose yra daugybė kraujo indų. Papildomi kvėpa­vimo organai — tai purkštuvai (juos galvoje prieš akis turi rykliai rajos), labirintas (oro ertmė su kraujo indais), plaukiojimo pūslė, žarnynas.

Reklama
Reklama

Savaitės populiariausi

Reklama
Reklama
Reklama
Į viršų