pike - Lydekų gaudymas iš ledo

Lydekų gaudymas iš ledo

Žvejybos būdai

Šį originalų gaudymo būdą autoriui teko matyti 1932 m. Jis atkeliavo pas mus iš Kanados, grįžusių išeivių atneštas.

Principe tai yra palaidinė. Vietoje brangaus pirktinio šniūro, imamas 2 mm špagatas. Viename gale pririšama plona sukta misinginė vielelė (pavadis) su kabliais, kurie, perverti žuvytei (dažniausiai mekšrui) po oda, vielelės pritvirtinami prie šniūro.

Jaukams imamos sveikos gyvos žuvytės, kurios laikomos pagal reikalą skylėtose dėžėse arba krepšiuose vandenyje.

Žuvaujant jos paimamos iš ten į kibirą su vandeniu ir nusinešamos į gaudymo vietą.

Gaudoma pirmomis savaitėmis po ežero ar prūdo užšalimo. Jaukas paleidžiamas į specialiai padarytą eketę, o kitas šniūro galas pritvirtinamas prie įsmeigtos į ledą svirtelės, kuri automatiškai iškeltos vėliavėlės pagalba žvejui signalizuoja, kad lydeka jauką nutvėrė.

Nr1 - Lydekų gaudymas iš ledo

Iš pridedamo piešinio Nr. 1 matyti, kad svirtelė yra sudaryta iš koto ir pačios svirtelės. Kotas padaromas iš 0,5 m ilgio ir 3—4 cm storumo medinio pagalio, kurio vienas, į ledą smeigiamas, galas yra užsmailintas. Kitas galas palieka nesmailintas, ir jame pritvirtinamas iš seno lietsargio paimtas virbalas — svirtis taip, kaip piešinyje prodyta. Gale A ir B įveriami du iš švino padaryti kiauri 1,5 cm storio ir 1,5 cm ilgio cilindrėliai (galima pačiam pasidaryti iš švininės išplaktos ir vėliau suvyniotos lazdelės, arba išgręžus skylutę apvalioję švino lazdelėje). Cilindriniai svareliai privalo laisvai slankioti virbalu. Galas A užriečiamas į viršų, kad cilindrėlis D nenusimautų. Prie tokio kablio pririšama 10×20 cm dydžio trikampė spalvota vėliavėlė (pieš. Nr. 1). Gale B padarome kiek kitokį kablį (pieš. Nr. 1 ir 2). Kablius reikia lenkti geležį įdeginus. Tokiu būdu signalizacijos įrankis atrodytų taip, kaip pieš. Nr. 1 ir 2 parodyta.
Šniūro galas rišamas prie koto per šiojo vidurį, kad, stipresnei lydekai pajėgus jį ištraukti iš ledo, jis, atsigulęs skersai eketės, nesiduotų lydekai paskui save nutraukti.

nr2 - Lydekų gaudymas iš ledo

Trijų metrų atstume nuo koto ant šniūro daroma pastovi neslenkanti kilpa, kuri uždedama ant kablio gale B, kaip piešinyje parodyta. Abu svoreliai užtaisytoje padėtyje guli taip: svorelis D prie A, o svorelis E prie C. Tokiu būdu juodu atsveria normalų šniūro tempimą. Vėliavėlė kabo gale A žemyn. Dabar ateina lydeka, nutveria jauką ir patraukia šniūrą. Šniūras patrauks svirtelės kablį B; šis galas nusileis, svoreliai, svorio jėgos veikiami, nukris: svorelis D — iš taško A į C, o svorelis E — iš C į B. Lydeka neš grobį traukdama šniūro atsargą tarp pagalio ir kilpos. Vėliavėlė atsidurs pakeltame svirties A gale ir plevėsuos vėjyje. Žvejys, pamatęs pakeltą vėliavėlę, skuba ištraukti grobį.

Tokių prietaisų padaroma keli, net keliolika. Žvejys, šaltą dieną sėdėdamas ant kranto prie degančio laužo, gali patogiai sekti visus savo prietaisus.

Dar tenka čia pastebėti, kad lydeka, nutvėrusi jauką, ne iš karto jį praryja, bet kiek panėšėjusi išspjauna ir tik tada, patogiai nutvėrusi grobį, jį praryja. Tad, jeigu kas panašiu būdu gaudytų ir pamatytų, kad vėliavėlė pakilo, nereikia skubiai traukti šniūro, o reikia palaukti kokios 5—8 minutės ir tik tada smarkiai patraukti.

Be to, norima čia žvejus perspėti, kad atsargiau vaikščiotų nauju ledu ir aistros pagauti neįlūžtų.

“Medžiotojas” 1939 m.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*