Lietuvos vandenų žuvų fauna susiformavo poledyniniu laikotarpiu, todėl yra jauna ir negausi rūšių, bet savita. Lietuvos vidaus vandenyse ir ties jos Baltijos jūros pakrante, įskaitant retas praeives, aptinkamos 84 vietinių žuvų rūšys (įskaičiavus syko ir upėtakio savaimines formas – 86 rūšys), iš kurių 80 (įskaičiavus syko ir upėtakio savaimines formas – 82) priskiriama kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasiui bei 4 rūšys bežandžių (Agnatha) antklasiui. Lietuvoje gyvenančios 8 rūšių žuvys yra įrašytos į Lietuvos raudonosios knygos sąrašus.

Lietuvoje gyvena ir svetimvandenės žuvys, iš kurių 17 (įskaičiavus syko dvi formas ir ripusą – 20) rūšių yra introdukuotos ir auginamos žuvininkystės ūkių tvenkiniuose, bei 5 invazinės rūšys.

Lietuvos vietinės gėlavandenės žuvys

Sąraše savaiminės, natūraliai gyvenančios Lietuvos upėse, ežeruose, Kuršių mariose ir kituose tik gėlo vandens telkiniuose žuvys, viso 35 (su syko ir upėtakio formomis – 37) rūšys – tarp kurių 32 (su syko ir upėtakio formomis – 34) rūšys priskiriamos kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasiui bei 3 rūšys priskiriamos bežandžių (Agnatha) antklasiui:

Lynas (Tinca tinca) gyvena Lietuvos ežeruose, lėtai tekančiose upėse, senvagėse, žvyro karjeruose. Lietuvoje gana dažnas. Tituluotas Lietuvos tautine žuvimi.

Straipsniai apie Lynas:

  1. Apie lynus
  2. Kantriųjų žūklė

Srovinė aukšlė (Alburnoides bipunctatus) paplitusi upėse. Lietuvoje labai dažna.

Straipsniai apie Srovinė aukšlė:

  1. Aukšlė arba viršundenė paprastoji

Paprastoji aukšlė (Alburnus alburnus) paplitusi upėse ir pratakiniuose ežeruose. Lietuvoje labai dažna.

Straipsniai apie Paprastoji aukšlė:

  1. Aukšlė arba viršundenė paprastoji

Paprastoji saulažuvė (Leucaspius delineatus) gyvena stovinčiame arba lėtai tekančiame vandenyje – kai kuriuose ežeruose, Nemuno žemupyje, Kuršių marių įlankose, tvenkiniuose. Lietuvoje dažna.

Straipsnai apie Paprastoji saulažuvė:

Paprastasis sparis (Abramis ballerus) Lietuvoje aptiktas Kuršių mariose. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Straipsniai apie Paprastasis sparis:

Paprastasis ūsorius (Barbus barbus) paplitusi upėse. Lietuvoje dažna.

Straipsniai apie Paprastasis ūsorius:

  1. Apie ūsorius

Paprastasis plakis (Abramis bjoerkna) paplitusi ežeruose ir upėse. Lietuvoje dažna.

Straipsniai apie Paprastasis plakis:

Paprastasis arba auksinis karosas (Carassius carassius) paplitusi ežeruose ir upėse. Lietuvoje dažna.

Straipsniai apie karosas:

  1. Karosai

Paprastasis skersasnukis (Chondrostoma nasus) irašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Straipsniai apie Paprastasis skersasnukis:

  1. Skersasnukis

Paprastasis gružlys arba kelbukas (Gobio gobio) paplitusi srauniose upėse, retesnė pratakiuose ežeruose. Lietuvoje labai dažnas.

Straipsniai apie Paprastasis gružlys:

Europinis šapalas (Leucisus cephalus) gyvena srauniose upėse. Mėgsta švarius vandens telkinius žvirgždėtu arba smėlėtu dugnu, ypač sutinkama rėvose. Lietuvoje dažnas.

Straipsniai apie Europinis šapalas:

  1. Atsargusis šapalas
  2. Apie šapalus
  3. Šapalas
  4. Šapalus – spiningu
  5. Tie plačiaburniai šapalai. Plūdine, bet kitaip
  6. Šapalų žvejyba rudenį

Paprastoji meknė (Leuciscus idus) paplitusi gėluose vandenyse (Nemune, Neryje, Žeimenoje, Šventojoje), Kuršių mariose. Dažniausiai laikosi upėse su vidutine srove, akmenuotu dugnu. Lietuvoje dažna.

Straipsniai apie Paprastoji meknė:

  1. Meknė
  2. Meknė museline meškere

Paprastasis strepetys (Leuciscus leuciscus) gyvena upėse ir upeliuose, mėgsta švarų, tekantį vandenį, smėlėtą arba molingą dugną. Pasitaiko pratekančiuose ežeruose.

Straipsniai apie Paprastasis strepetys:

  1. Paprastasis strepetys museline meškere
  2. Strepetys
  3. Mūsų šalies žuvys: strapanas

Ežerinė rainė (Rhynchocypris percnurus) įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Straipsniai apie Ežerinė rainė:

Paprastoji rainė (Phoxinus phoxinus) paplitusi upėse ir upeliuose. Lietuvoje labai dažna.

Straipsniai apie Paprastoji rainė:

Paprastoji kartuolė (Rhodeus sericeus) paplitusi Lietuvos ežeruose ir upėse. Lietuvoje dažna.

Straipsniai apie Paprastoji kartuolė:

  1. Kartuolė

Paprastoji raudė (Scardinius erythropthalmus) paplitusi ežeruose ir upėse. Labai dažna.

Straipsniai apie Paprastoji raudė:

  1. Apie raudes
  2. Raudė museline meškere

Paprastoji kuoja (Rutilus rutilus) gyvena ežeruose, upėse, Kuršių mariose. Lietuvoje labai dažnos.

Straipsniai apie Paprastoji kuoja:

  1. Visiems pažįstama kuoja
  2. Kuoja
  3. Kuojos

Salatis (Aspius aspius) Lietuvoje paplitusi upėse, dažna žvejų mėgėjų gaudoma žuvis. Salačiai dažni Nemune, Neryje, Merkyje, Žeimenoje, Šventojoje, Kuršių mariose.

Straipsniai apie Salatis:

  1. Žuvis – žaibas
  2. Salatis
  3. Salatis museline meškere
  4. Pagaukime salatį

Šližys (Barbatula barbatula) Lietuvoje gyvena daugelyje upių ir upelių su smėlėtu ar akmenuotu dugnu. Nemėgsta dumblingo dugno, neaptinkami nepratakiuose ežeruose.

Straipsniai apie Šližys:

  1. Mažos ir mažai pažįstamos

Paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia) paplitęs upeliuose, ežeruose. Dieną paprastai slepiasi. Maisto ieško prieblandoje, apsiniaukusiu oru. Lietuvoje dažnas.

Straipsniai apie Paprastasis kirtiklis:

  1. Mažos ir mažai pažįstamos

Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis (Sabanejewia baltica) Tai nauja Lietuvos vandenų žuvis. Lietuva yra šiaurinėje, jo paplitimo arealo riboje. Lietuvoje reta rūšis. Įrašytas į buveinių direktyvos saugomų rūšių sąrašą (Lietuvos raudonąją knygą)

Straipsniai apie Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis:

Paprastasis vijūnas (Misgurnus fossilis) įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Straipsniai apie Paprastasis vijūnas:

  1. Mažos ir mažai pažįstamos

Paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio) gyvena srauniuose upeliuose, slepiasi po akmenimis.

Straipsniai apie Paprastasis kūjagalvis:

Raibapelekis kūjagalvis (Cotus poecilopus) aptiktas Neries baseine. Lietuvoje retas.

Straipsniai apie Raibapelekis kūjagalvis:

Devynspyglė dyglė (Pungitius pungitius) gyvena ežeruose, upėse. Lietuvoje reta.

Straipsniai apie Devynspyglė dyglė:

Vėgėlė (Lota lota) Lietuvoje paplitusi ežeruose ir upėse. Dažna.

Straipsniai apie Vėgėlė:

  1. Eime vėgėliauti
  2. Vėgėlių žvejybos ypatumai
  3. Mūsų šalie žuvys: vėgėlė
  4. Vėgėlė
  5. Vėgėlė. Tamsūs ir šalti jos namai

Seliava (Coregonus albula) gyvena giliuosiuose ežeruose. Lietuvoje dažna.

Straipsniai apie Seliava:

Ežerinis sykas (Coregonus lavaretus holsatus) tai vienas iš keturių (dviejų savaiminių ir dviejų intrdukuotų) syko (Coregonus lavaretus) porūšių gyvenančių Lietuvoje. Ežerinis sykas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Straipsniai apie Ežerinis sykas:

Margasis upėtakis (Salmo trutta fario) tai vienas iš dviejų upėtakio (Salmo trutta) savaiminių porūšių gyvenančių Lietuvoje. Gyvena gėluose, švariuose šaltiniuotuose upeliuose ir upėse. Retas.

Straipsniai apie Margasis upėtakis:

  1. Margasis upėtakis museline meškere

Kiršlys (Thymallus thymallus) paplitęs šaltavandenėse Lietuvos upėse – Šventojoje, Merkyje, Neryje, Ūloje, Žeimenoje.

Straipsniai apie Kiršlys:

  1. Belos kiršliai
  2. Paskutinės neršiančios žuvys

Ukraininė nėgė (Eudontomyzon mariae) gyvena sraunesniuose ir neužterštuose upeliuose ir upėse.

Straipsniai apie Ukraininė negė:

  1. Minagai

Mažoji nėgė (Lampetra planeri) paplitusios Baltijos jūros baseinio, ypač sraunesniuose upeliuose, upėse.

Straipsniai apie Mažoji negė:

  1. Minagai

Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis) Lietuvoje paplitusi nepatvenktose upėse. Praeivė.

Straipsniai apie Upinė negė:

  1. Minagai

Lietuvos vietinės gėlavandenės ir jūrų žuvys

Šalies vidaus vandenyse – upėse, ežeruose, Kuršių mariose bei Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais aptinkamos gėlavandenės ir sūriavandenės Lietuvos vietinės žuvys, viso 18 (su syko ir upėtakio formomis – 20) rūšių – tarp kurių 17 (su syko ir upėtakio formomis – 19) rūšių priskiriama kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasiui bei 1 rūšis priskiriama bežandžių (Agnatha) antklasiui:

 

Sturys (Acipenser sturio) rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Straipsniai apie Sturys:

Aštriašnipis eršketas (Acipenser oxyrinchus) nuo 2011 metų Vokietijoje ir Lenkijoje, vėliau ir kitose šalyse, įskaitant Lietuvą, pradėta jų reintrodukavimo programa. Ši rūšis dirbtinai veisiama ir išleidžiami į upes. 2015 m. birželio mėn., Baltijos jūroje 6 km atstumu nuo Lietuvos kranto, į tinklus buvo įkliuvęs atlantinio aštriašnipio eršketo (Acipenser oxyrinchus oxyrinchus) jauniklis.

Straipsniai apie Aštriašnipis eršketas:

  1. Žinios apie retesnes ir stambesnes žuvis Lietuvoje arba gretimuose vandenyse pagautas
  2. Atlantinis eršketas

Europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla) Gėlavandenė žuvis, bet nerštui plaukia į jūras.

Straipsniai apie Europinis upinis ungurys:

  1. Ungurys
  2. Žvejai ir unguriai

Perpelė (Alosa fallax) Jūrų ir gėlavandenė žuvis, neršti migruoja į upes. Silkinės žuvys, ypač perpelė, yra labai jautrios vandens užteršimui. Rūšis buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, bet atstačius populiaciją, iš jos išbraukta.

Straipsniai apie Perpelė:

  1. Ką Nemunas nusinešė praeitin

Trispyglė dyglė (Gasterosteus aculeatus) Lietuvoje labai dažna gėlavandenė ir iš dalies jūrų žuvis, paplitusi vidaus vandenyse bei Baltijos jūroje.

Straipsniai apie Trispyglė dyglė:

  1. Nemuno žemupio žuvys

Juodasis grundalas (Gobius niger) jūrų ir iš dalies gėlavandenė žuvis.

Straipsniai apie Juodasis grundalas:

Paplūdimių grundalas (Pomatoschistus microps) apysūrių vandenų, taip pat jūrų ar gėlavandenė žuvis.

Straipsniai apie Paplūdymių grundalas:

Stinta (Osmerus eperlanus) labai dažna gėlavandenė ir jūrų žuvis. Būna praeivės ir sėslios stintos. Praeivės stintos gyvena Baltijos jūroje, nerštui plaukia į Nemuno žemupį. Sėslios stintos smulkesnės, gyvena gėluose vandenyse (Lietuvoje giliuose ežeruose (Drūkšių, Lūšių, Dusios ir kt.) bei Kuršių mariose) ir vadinamos „stintelėmis“.

Straipsniai apie Stinta:

Paprastasis žiobris (Vimba vimba) jūrinė ir gėlavandenė žuvis.

Straipsniai apie Paprastasis žiobris:

  1. Mūsų šalies žuvys: žiobris
  2. Žiobrinių žiobris
  3. Žiobrinių paprotys Jurbarko apylinkėse

Ožka (Pelecus cultratus) gėlavandenė žuvis, kartais aptinkama ir jūroje. Lietuvoje daugiausiai ožkų sugaunama Nemuno žemupyje, Kuršių mariose, yra jų ir kitose upėse, tačiau negausiai. Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų pasitaiko retai.

Straipsniai apie Ožka:

Starkis (Sander lucioperca) gėlavandenė ir jūrų žuvis. Lietuvoje dažnas.

Straipsniai apie Starkis:

  1. Starkis
  2. Rugsėjis – starkių mėnuo
  3. Starkas
  4. Sterkų apetitas
  5. Vyresnysis ešerio brolis
  6. Nemuno žemupio žuvys
  7. Kilstukas

Ešerys (Perca fluviatilis) gėlavandenė ir jūrų žuvis. Lietuvoje dažnas.

Straipsniai apie Ešerys:

  1. Ešerys upinis
  2. Ešerys
  3. Paskui ešerį

Pūgžlys (Gymnocephalus cernuus) gėlavandenė ir jūrų žuvis. Lietuvoje labai dažnas.

Straipsniai apie Pūgžlys:

  1. Pūgžlys
  2. Pūgžlių žuvienė

Upinė plekšnė (Platichthys flesus trachurus) jūrų bei gėlavandenė žuvis.

Straipsniai apie Upinė plekšnė:

Atlantinė lašiša (Salmo salar) gėlavandenė ir jūrų žuvis. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Straipsniai apie Atlantinė lašiša:

  1. Atlantinė lašiša
  2. Lašiša museline meškere
  3. Žinios apie retesnes ir stambesnes žuvis Lietuvos arba gretimuose vandenyse pagautas
  4. Paskutinės neršiančios žuvys

Šlakis (Salmo trutta trutta) jūrų ir gėlavandenė, pusiau praeivė žuvis. Tai vienas iš dviejų upėtakio (Salmo trutta) savaiminių porūšių gyvenančių Lietuvoje. Paplitęs Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais, o neršti plaukia į Nemuno baseino šaltavandenes upes. Šlakis sparčiai nyksta.

Straipsniai apie Šlakis:

  1. Vidutinė upė. “Medžioklė” be varovų
  2. Paskutinės neršiančios žuvys

Jūrinis sykas (Coregonus lavaretus lavaretus) jūrų ir gėlavandenė, pusiau praeivė žuvis. Tai vienas iš keturių (dviejų savaiminių ir dviejų intrdukuotų) syko (Coregonus lavaretus) porūšių gyvenančių Lietuvoje. Šis porūšis aptinkamas Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais, neršti migruoja į Kuršių marias.

Straipsniai apie Jūrinis sykas:

Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus) gėlavandenė ir jūrinė žuvis. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Straipsniai apie Jūrinė nėgė: