Lietuvos vakarų kranto maršrutai

Lietuvos vakarų kranto maršrutai

Vasarą į pajūrį keliaujame pasilepinti saule ir jūra. Jei
tingus poilsis jums ne prie širdies – patyrinėkite mūsų siūlomą
maršrutą, kad pamario krašte atrastumėte žaliuojančių parkų, šimtamečių
medžių ir permainingų laikmečių audras atlaikiusių architektūros
vertybių.

Ką pamatyti Šilutėje?

Lankantis Šilutėje, neįmanoma nepastebėti geltono metalinio tilto per
Šyšos upę. Šilutės ir Rusnės apylinkes jungiantis tiltas pastatytas dar
1914 metais. Jį projektavęs inžinierius Fabianas konstrukciją kūrė
pagal to meto tiltų statybos ypatumus, kokybę ir Klaipėdos krašto madas.
Nors praėjo šimtmetis, šiandien lenktais skliautais papuoštas tiltas –
ryškus urbanistinis akcentas.

Tik už poros šimtų metrų nuo Pakalnės žvejų uosto kabo prieš
penkerius metus visiškai atnaujintas, vietinių vadinamas „beždžionių
tiltas“. Virš Pakalnės upės esantis medinis kabamasis tiltas yra puiki
pramoga visai šeimai. Bijantys aukščio, žengdami nuolat judančiu tiltu,
turės susikaupti.

Keliaujant sausumos keliais, po Vakarų Krantą verta aplankyti iki
mūsų dienų gyvuojančius šimtamečius medžius. Vienas jų – Didžioji tuja –
auga šalia Kintų girininkijos pastato. Šis gamtos paminklas yra net
septyniolikos metrų aukščio, medis matomas iš toli. Didžioji tuja –
antras pagal dydį tokios rūšies medis Europoje. Aukštesnė tuja auga tik
Šveicarijoje. Kiek žiemų šis medis išgyveno, sunku pasakyti, nes tuja
yra dvikamienė. Girininkijos pastatas buvo statomas apie 1902–1912
metus, todėl spėjama, kad tais metais buvo pasodinta ir tuja.

Pakeliui į mažųjų laivų uostą

Jei, aplankę Kintus, nuspręsite keliauti toliau, rinkitės senąjį
kelią pro Priekulę. Šis jaukus ir autentiškumą išsaugojęs miestelis
garsėja puikiai išsilaikiusiais architektūriniais pastatais. Vingio
parke, kuriame vyksta jojimo varžybos, stovi gamtos paminklas – 1,5
metro storio ir 25 metrų aukščio Priekulės ąžuolas.

Vienas garsiausių ir seniausių tiltų Klaipėdos rajone – dar XX
amžiaus pradžioje statytas kabamasis tiltas per Miniją, jungiantis
Lankupių kaimą ir Šilutės apylinkes. Pėstiesiems skirtas 130 metrų ilgio
tiltas – ilgiausias tokio tipo statinys Lietuvoje, kuriuo ir šiandien
mielai vaikščioja smalsūs turistai. Šis tiltas yra įtrauktas į Lietuvos
rekordų sąrašą. Atsistojus ant jo, galima gėrėtis nuostabiais Minijos ir
jos pakrančių vaizdais.

Prieš trejus metus Drevernoje buvo atidarytas naujas apžvalgos
bokštas. Šis iš naujausių metalinių konstrukcijų pastatytas statinys yra
aukščiausias vietovėje. Iš 15 metrų bokšto atsiveria nuostabi krašto
panorama – matomi Kuršių marių nacionalinio parko vaizdai, kopos,
marios. Iš čia galima pamatyti ir sklandantį stambiausią Lietuvoje
plėšrųjį paukštį – jūrinį erelį. Jis mariose gaudo žuvis ir vandens
paukščius.

Pasivaikščioję pamario krašto upių pakrantėmis, pakeliaukite vandens
keliais. Jei norite nusikelti į prieš 200 metų buvusius laikus ir
pamatyti, kaip senovėje mariomis ir upėmis keliavo tų laikų prekeiviai
ir žvejai, išsinuomokite istorinį laivą „Dreverna“. Jūsų laukia
pasiplaukiojimas Kuršių mariomis. Senovinis burinis kuršių laivas,
vadinamas reisine, atkurtas pagal autentiškus brėžinius. Tai vienintelis
tokio tipo laivas Lietuvoje.

Unikali ekspozicija po atviru dangumi

Plaukimas iš Drevernos į Juodkrantę užtruks vos  pusvalandį, kur
galėsite aplankyti  vieną įdomiausių objektų Juodkrantėje – Raganų
kalną. Tai 42 metrų aukščio parabolinė kopa. Kalno šlaitai apaugę
šimtametėmis pušimis, nuo jo viršaus matyti spinduliuojanti jūra, o pro
pušų kamienus ir eglių skaras mirguliuoja marios. Raganų kalną mėgo ne
tik žmonės – sakoma, kad nuo neatmenamų laikų puotas čia keldavę velniai
ir raganos. Prieš 40 metų čia buvo surengta pirmoji kūrybinė stovykla.
Liaudies meistrai – drožėjai ir kalviai – atvyko iš visos Lietuvos ir
sukūrė 25 skulptūras. Kitais metais suorganizuota antra stovykla, dar po
metų – trečia. Dabar kone kasmet čia renkasi meistrai, kurie
restauruoja senas skulptūras, išdrožia naujų. Visas šis didžiulis
ansamblis, kurį sudaro daugiau nei 80 ąžuolo skulptūrų, yra liaudies
meistrų dovana ne tik Juodkrantei bet ir visai Lietuvai.

Jei šis maršrutas pasirodė neįdomus, kviečiame apsilankyti vieningo Klaipėdos krašto internetinėje svetainėje www.vakarukrantas.lt  ir susiplanuoti savo maršrutą.