Kiškio taukai

Kiškio taukai

Taukai turi didelę reikšmę kaip at­sarginė organizmo medžiaga ir yra svarbus energijos šaltinis, ypač šal­tuoju metų laiku.

Nustatyta, kad, oksiduojantis gramui riebalų gyvulio organizme, išsiskiria apie 9,3 kalorijos energijos.

Daugiausia rezervinių riebalų kiš­kiams atsideda, kaip taukiniai audi­niai. Paodiniuose audiniuose atsidėję taukai apsaugo kiškį nuo peršalimo. Kiškio taukai yra organinis junginys, įeinantis į audinių sudėtį. Jie suda­ryti iš sudėtingų medžiagų, kurių pa­grindinę dalį sudaro trigliceridai ir daugiau kaip pusšimtis įvairių rieba­linių rūgščių. Kiškio, kaip ir kitų gy­vūnų, taukų sudėtis priklauso nuo pašarų sudėties. O kiškių pašarai la­bai įvairūs. Vienu iš svarbiausių ele­mentų kiškio taukuose yra apie dvide­šimt neprisotintų riebalinių rūgščių. Jos padeda apsaugoti organizmą nuo aterosklerozės. Be to, šios riebalinės rūgštys padidina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, jonizuojančiai ra­diacijai ir suaktyvina tiaminų, askorbininės rūgšties, karotino ir kitų vita­minų veikimą, Be to, kiškio taukai turi gyvybiškai svarbių ir biologiškai ver­tingų medžiagų — vitaminų, fosfatidų, sterinų ir antibakterinių bei prieš­uždegiminių medžiagų.

Iš kiškio taukuose esančių sterinų ypač svarbus yra cholesterinas. Nors cholesterinas yra viešai kaltinamas aterosklerozės sukėlimu, tačiau yra svarbus tuo, jog iš jo gaminasi ant­inksčių žievės hormonai, vitaminas D, ir kitos biologiškai aktyvios me­džiagos. Cholesterinas suriša hemolitinius nuodus, saponinus, o taip pat ir bakterijų bei parazitų hemotoksinus.

Kiškiams daugiausia taukų susikau­pia apie inkstus, o kai jie itin riebūs — paodyje ir ant sprando.

Kiškio taukai jau nuo seno mūsų krašte yra naudojami liaudies medici­noje. Jais gydomos po nušalimo ar nudegimo atsiradę žaizdos, patepus greičiau išlenda įstrigusi rakštis. Įtrinimas kiškio taukais dažnai padeda nuo sąnarių ir strėnų skausmo. Sumaišyti su kitais vaistais, kiškio taukai malši­na radikulito ir išijų skausmus. Jau nuo seno medžiotojai žino, kad pervargus po sunkios medžioklės, kada gelia blauzdas, pakanka jas įtrinti kiškio taukais, šiltai apvynioti vilnone skara, ir iš ryto skausmo kaip nebūta.

Po sumušimų ar uždegimų likę kie­ti sustorėjimai raumenyse taip pat dažnai išnyksta keletą kartų juos įtrynus kiškio taukais.

Žinoma, stebuklų nebūna, bet įtrinimai kiškio taukais dažniausiai žmo­nėms padeda ir neteko girdėti, kad šis liaudies pripažintas vaistas kam norę būtų pakenkęs.

Medžiotojai tai žino ir kai kurie kiš­kio taukus surenka.

Tačiau labai svarbu teisingai juos paruošti ilgesniam laikymui. Šviežius ir nelydytus kiškio taukus ilgai išlai­kyti negalima, nes gana greitai jie hidrolizuojasi ir oksiduojasi. Tokių taukų kvapas būna nemalonus. Juose atsiranda įvairių rūgščių, ir jų gydo­mosios savybės sumažėja.

Geriausia šviežius kiškio taukus smulkiai supjaustyti ir išlydyti. Teisin­gai išlydyti kiškio taukai turi būti švie­sūs su rusvu atspalviu. Atvėsę taukai supilami į tamsaus stiklo, sandariai už­daromus indus. Laikant šaldytuve, kiš­kio taukų gydomosios savybės nepra­nyksta ilgiau kaip metus.

Viktoras Šarkūnas