Mus rasite
Kada kimba karosai ir kur gaudyti?
Paprastasis karosas @būvis.lt iliustracija

Flora ir fauna

Karosas

Karosai labai paplitusios žuvys mūsų ežeruose, upėse, senvagėse, tvenkiniuose. Jie auga netgi pelkėse, kūdrose.

Tai pati nereikliausia, bevelk visur auganti karpinių šeimos žuvis. Kartais ji išlieka gyva išdžiūvusio tvenkinio dugne, o žiemą gali įšalti į ledą ir atšilus vėl atgyti.

Kur surasti karosus?

Labiausiai karosai mėgsta negilius, uždumblėjusius ežerus ar kitus stovinčio vandens telkinius. Jie visiškai nemėgsta tekančio ir ypač smarkiai tekančio vandens. Nuo to, kur karosai gyvena, pareina ir jų išvaizda. Nedidelėse pelkėse ar kūdrose, kur labai daug dumblo, auga suvis smulkūs karosiukai, tiesiog nykštukai. Ir jų spalva patamsėja. Mano tėviškėje, Molėtų rajone, netoli Siesarties, dar senelio iškastoje kūdroje nuo seno auginami karosai, bet didesnio kaip dešimt centimetrų ilgio niekada nesugaudavome. Užtat jie mums labai praversdavo kaip geras masalas, Siesartyje gaudant lydekas ir ešerius.

Lietuvoje vyrauja dvi karosų rūšys

Paprastieji karosai ir sidabriniai karosai.

  • Paprastieji karosai mūsų ežeruose, upėse ir kūdrose turbūt nuo amžių gyvena, o sidabrinių karosų į Lietuvą buvo atvežta tik prieš trisdešimt metų ir įveista daugiausia uždaruose vandens telkiniuose. Dabar jų pagaunama Nemune, Neryje, kitose upėse, į kurias jie pateko iš tvenkinių. Kai kur jie labai gerai auga. Pavyzdžiui, sidabriniais karosais garsėja Telšių Mastis, taip pat Angininkų ežeras.
  • Sidabriniai karosai užauga mažesni. Jeigu, tarkime, kaip rašo meškeriotojų vadovai, paprastieji karosai užauga net iki pusės metro ilgio ir penkių kilogramų svorio, tai sidabriniai karosai labai retai persirita per kilogramą.

Galima pridurti, kad karosų yra Nevėžio, Lėvens, Mūšos upėse ir, be abejo, daugelyje tvenkinių. Žodžiu, yra kur susigauti šių žuvelių, kurios, tarp kita ko, labai skanios.

Paprastasis karosas, arba auksinis karosas (Carassius carassius)

Paprastasis karosas, arba auksinis karosas (Carassius carassius)

Kur ieškoti karosų?

Karosai paprastai laikosi ten, kur negilu, arčiau kranto, kur auga daug žolių, todėl ir gaudomi tiesiog nuo kranto ar įsibridus į vandenį, šiltu metų laiku jie pastoviai maitinasi pasirinktose vietose. Taigi, susiradus tokią vietelę, galima laukti gražių laimikių. Tik klius stipriam vėjui, karosai pasitraukia toliau nuo kranto į gilumą arba atvirkščiai — sulenda į žoles, kur ir tūno nejudėdami. Žiemą jie susimeta dideliais būriais gilesnėse vietose ir, kaip buvo rašyta, net įsirausią į dumblą, kur pratūno iki pavasario.

Karosai minta visokiais dugno gyvūnais, daugiausia smulkiomis vabzdžių lervomis, planktonu, dumbliais, augalais.

Kada kimba karosai?

Karosai pradeda kibti atšilus vandeniui, dažniausiai gegužės antroje pusėje, šiuo metu meškeriojant, masalą reikia užmesti prie žolių, apie pusės metro gylyje. Bet čia sugaunami dažniausiai smulkūs karosiukai. Apskritai pavasarinis karosų kibimas neilgai trunka. Vandeniui įšilus iki 14 laipsnių, karosai pradeda neršti. Nerštas trunka nuo gegužės pabaigos iki liepos pabaigos. Būna, kad jis nusitęsia net iki rugpjūčio vidurio, nors daugumas karosų išneršia birželį ir liepos pradžioje. Po neršto karosai vėl godžiai maitinasi, ir tada smagu juos gaudyti.

Nors apskritai karosai gerai kimba, bei jie tuo pačiu yra įnoringos ir išrankios žuvys. Viename vandens telkinyje mėgsta vienokį masalą, kitame — kitokį. Netgi toje pačioje upėje arba tame pačiame ežere vieną dieną gerai griebia kokią nors lervą, o kitą dieną čiumpa tik duoną ar tešlą.

Dažnai net tą pačią dieną kelis kartus pasikeičia karosų skonis. Todėl seni meškeriotojai, eidami gaudyti karosų, nešasi ir sliekų, ir uodo trūklio lervų, ir apsiuvų, ir duonos, ir kvietinės tešlos, netgi kvietinio blyno, šutintos bulvės. (Dauguma žvejų sako, kad karosai labiau mėgsta juodą duoną, paskanintą anyžių aliejumi, medaus lašeliu).

Karosai daug geriau kimba, jeigu jie prieš meškeriojimą dieną kitą gerai pajaukinami. Į pasirinktą meškerioti vietą iš anksto paberiama sveikų ar pjaustytų sliekų, vabzdžių lervų, tešlos, šutinto gyvulinio kombinuoto pašaro.

Pastebėta, kad karosai prasčiau kimba ten, kur gyvena daug kitokių žuvų. Ypač gerai kimba tvenkiniuose, kur jų įleista daug daugiau nei kitų žuvų. Geriausias kibimo laikas — rytas, maždaug iki vienuoliktos valandos ir vėlyvas popietis iki saulės laidos. Vis dėlto rytais kimba geriau nei pavakariais. Pastebėta, kad karštomis, saulėtomis dienomis karosai gerai kimba ir vidurdienį, griebdami masalą, plūduriuojantį visai negiliai, vandens paviršiuje. Apskritai karosai kai kada griebia masalą, nuleistą prie pat dugno, kai kada — pakilusį nuo jo pei pusmetrį ar metrą, o kai kada, kaip sakiau, vandens paviršiuje. Žodžiu, šitai reikia nustatyti pačiam meškeriotojui.

Kuo gaudomi karosai?

Karosai gaudomi lengvomis plūdinėmis meškerėmis. Valas — plonas, kabliukai — 3,5—5 numerio, plūdė lengva, geriau kai ji plūduriuoja ne stačia, bet gulsčia. Karosai gaudomi iki spalio ir net lapkričio vidurio.

Darbo bitė, užsispyręs, mažų žingsnelių ir taiklaus šūvio šalininkas, bet dažniausiai man niekas nepavyksta. Agresyvus optimistas. Draugijoje kelių rūpesčių. Senatvėje tikriausiai rašysiu prisiminimus. Visi jie bus išgalvoti nuo A iki Z.

Spustelėkite norėdami komentuoti

Palikti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

TAIP PAT SKAITYKITE

Daugiau Flora ir fauna

  • Kaip elgtis sutikus vilką? Kaip elgtis sutikus vilką?

    Flora ir fauna

    Kaip elgtis sutikus vilką

    autorius

    Nors vilkų mūsų šalyje pasitaiko tik vienas kitas, tačiau visuomet yra rizika jį sutikti grybaujant, uogaujant ar šiaip vaikštinėjant po mišką. Natūralu, kad sutikus šį miško plėšrūną įsijungia savisaugos jausmas ir kyla noras bėgti kiek...

  • Kaip ir kada ji kimba lydeka? Kaip ir kada ji kimba lydeka?

    Flora ir fauna

    Lydeka

    autorius

    Lydekos — vienos iš vertingiausių žu­vų, gyvenančių mūsų vandenyse. Ir kaip maisto produktas, ir kaip biomelioratoriai, nes ten, kur nėra šių plėšrūnių, smarkiai padaugėja menkaverčių žuvų (pūgžlių, dyglių, saulažuvių).

  • Baltijos jūros pakrančių žuvys Baltijos jūros pakrančių žuvys

    Flora ir fauna

    Baltijos jūros pakrančių žuvys

    autorius

    Baltijos jūra viena iš gėliausių jūrų pasaulyje. Neva, Vysla, Nemunas ir kitos upės atneša daug gėlo vandens, todėl, jei ties Ska­gerako ir Kategato sąsiauriais vandens druskingumas 15—20 promilių, tai Botnijos ir Suomių įlankose — tik...

  • Vaistinis pataisas Vaistinis pataisas

    Flora ir fauna

    Vaistinis pataisas

    autorius

    Sužinosite: Paslėpti Vaistinis pataisas medicinojeVaistinis pataisas liaudies medicinoje Lycopodium clavatum. Vaistinis pataisas priklauso pataisinių (Lycopodiaceae) šeimai. Tai daugiametis, sporinis, amžinai žaliuojantis mūsų miškų augalas. Tenka pabrėžti, kad pataisas floristiniu požiūriu yra reliktinis augalas, nuo sporos...

  • Augalai apsaugantys nuo vabzdžių Augalai apsaugantys nuo vabzdžių

    Flora ir fauna

    Augalai apsaugantys nuo vabzdžių

    autorius

    Kai kurie augalai turi stiprių insekticidų ir daugelį amžių naudojami vabzdžių baidymui ar naikinimui. Juos sėkmingai galima naudoti ir žygių metu. Pavyzdžiui, tokių žinomų augalų kaip ieva, pelynas, šeivamedis, bitkrėslė ir kt. pagalba galima užsitikrinti...

  • Pūslėtasis guveinis Pūslėtasis guveinis

    Flora ir fauna

    Pūslėtasis guveinis

    autorius

    Sužinosite: Paslėpti Cheminė sudėtis ir gydomosios savybėsPūslėtasis guveinis liaudies medicinoje Fucus vesiculosus. Pūslėtasis guveinis priklauso guveininių (Fucaceae) šeimai. Šio guveinio yra keliolika formų ir jos visos tinka vaistinei žaliavai gaminti. Tai jūrų dugno augalas, kuris...

  • Įžulnusis skylenis, juodasis beržo grybas, beržinis juodgrybis Įžulnusis skylenis, juodasis beržo grybas, beržinis juodgrybis

    Flora ir fauna

    Beržo juodasis grybas

    autorius

    Inonotus obliquus. Įžulnusis skylenis, juodasis beržo grybas, beržinis juodgrybis (lot. Inonotus obliquus) – šiurkšteninių (Hymenochaetaceae) šeimos grybas. Tai grybas, kuris musų respublikoje auga ant senesnio amžiaus beržų kamienų bei jų storų šakų. Kartais jis aptinkamas...

  • Minagai - Nėginės Minagai - Nėginės

    Flora ir fauna

    Minagai – Nėginės

    autorius

    Prieš pradedant skaityti šį straipsnį, norėtumėm atkreipti Jūsų dėmesį į tai, jog jis parašytas 1935 m. todėl ir pavadinimas “Minagai” šiomis dienomis nebenaudojamas. Tai kelios rūšys žuvų, gyvenančių mūsų vandenyse, kurios vadinamos negėmis. Nors informacija...

Reklama
Reklama

Savaitės populiariausi

Reklama
Reklama
Reklama
Į viršų