Kaip užšąla upės ir ežerai

Kaip užšąla upės ir ežerai

“Mūsų girios” 1936 m. K. Ščesnulevičius

Stovintieji vandenys – ežerai ir tekantieji — upės užšąla ne­vienodai, nepaisant to, kad abejuose atsitikimuose turima reikalo su tos pat sudėties vandeniu, vieno ir to paties šalčio veikiamų.

Nesant vėjo, ežero vanduo užšąla, kai jo paviršiaus vanduo pa­siekia 0° C ir žemiau šalčiams šaldant. Jeigu užšalimo temperatūrai pasiekus ežerą vanduo banguoja nuo vėjo, tai vanduo gali ir peraušti, ir sušalti tik vėjui nustojus pūsti.

Jeigu po šilto, palyginti rudens užeina kieti šalčiai, tai virš vės­tančių ežerų pasirodo kartais ir tiršti rūkai.

Bet štai ežeras užšalo, arba kaip žmones sako „ežerą sustatė“. Pakraščių gyventojams tai reikšmingas įvykis, nes ledui žmogų ke­liant einama lydekų „glušyt“. Jos po ledu stovėdamos jaučiasi gana saugiai; einant ledu ir su kukiu trenkiant į tą vietą, kur po ledu stovi lydeka, nesunku ją apsvaiginti.

Pirmas ledas iš karto storas nebūna, ir storėja šalčiams spau­džiant iš apačios.

Kas prie ežerų gyveno ar gyvena, gerai žino tą melodingą pir­mo ledo skambesį ir savotišką žaksėjimą. Žmonės sako „ežeras ste­na“. Iš tikrųjų tai ežero ledo storėjimo pasėka. Mat, ledų virstantis vanduo skečiasi beveik 1/10 savo tūrio. Kadangi tam tūriui skėstis galima tik į šonus ir į viršų, tai tas tūrio perviršius spaudžia vir­šuj esantį ledo sluogsnį, ir pastarasis trūkinėdamas taip melodingai skamba.

Kai ledas vis labiau ir labiau storėja, tai šis skambesys ir žaksėjimas pereina į stiprų braškėjimą — dundėjimą. Ypatingai šalto­mis giedriomis sausio vasario naktimis toli nuo ežerų girdėt duslus dundėjimas ir sproginėjimas. Nepratusiam tai nejauki, o pratusiam gana maloni muzika.

Kartais ant nesušalusios žemės iškrenta daug sniego, kuris vė­liau, šalčiams užėjus, neduoda žemei sušalti, ir tada ežerui užšalus ir ledui storėjant, ir plečiantis nuo vandens tūrio padidėjimo į šo­nus, išspaudžia nesušalusiuose krantuose tipingus volus (ypatingai durpėtuose krantuose) ir išverčia kartais krantuose augančius me­džius.

Plyšiai dažniausiai eina lygiagrečiai krantams. Ledui esant pa­kankamai storam tie plyšiai važinėjimui bei vaikščiojimui nepavo­jingi.

Ties plyšiais ledo paviršius būna kiek iškilęs, ir todėl ežero pa­viršius ideališkai lygus nebūna. Ledo paviršiaus banguotumas ge­riau pastebimas, kai per atodrėkį ištirpsta sniegas, arba kai prilyja, ir tada vanduo renkasi ant ledo aprubėžiuotais klanais.

Visai kitaip užšąla upės. Tokio tvarkingo vandens temperatū­ros sluogsniais pasiskirstymo upėse negali būti, nes upės vanduo visu savo tūriu mažiau (įlankos) ar daugiau (srovė) juda ir todėl įvairių temperatūrų vanduo turi galimybę susimaišyti ir išsilyginti.

Šalčiams spaudžiant, upių įlankose vandens paviršius greit at­aušta ir užšąla. Lygiai prie krantų atsiranda plonas ledas. Ledas su­sidaro ir prie daiktų, dėl kurių srovė toje vietoje susilpnėja — po­liai, akmenys, medžių šakos, seklumos ir t. t.

Bet štai pasirodo srove plaukiantieji gabalai ledo — yžas.

Yžo susidarymas yra gana įdomus. Dalykas tame, kad judantis vanduo be yžo negali užšalti, nebent visą laiką spaustų ypatingai stiprus šaltis. Paprastose sąlygose, esant nedideliems šalčiams, 10 —15° C., upės užšąla yžo pagelba.

Šąlant vanduo upės paviršiuje peraušta ir srovės nuneštas prie dugno gauna pagrindą prie kietų daiktų—akmenų, šakų ir smėlio — susikristalizuoti.

Čia renkasi ir kristalizuojasi yžas tol, kol jis nepakelia to subs­trato, ant kurio jis susidarė. Todėl, jei paimtumėm yžo gabalą ir jį apžiūrėtumėm, tai pamatytumėm apačioje prišalusių akmenukų, smėlio, dumblo, šakų ir kt.

Kai tik jis pakelia savo pagrindą, prie kurio jis būna prišalęs, tai pakyla į viršų ir plaukia su srove. Tokiu būdu yžas atlieka svar­bų upės dugno niveliavimo darbą. Yžas iš Nevėžio, Dubysos, Nėries ir kitų upių patenka į Nemuną; juo nukeliauna į Kuršių Mares, kur dalis nutrupa, ištirpsta, o dalis nunešama net į jūras, kur yžas ilgai keliauja, kol jį suardo jūros bangos ir vanduo.

Tokiu būdu mūsų upių akmenys ir smėlys nukeliauna toli į jūrą. Per karą, kaip žinoma, liko paskandinta nemaža įvairių laivų. Po karo norėta kaikurie iš jų iškelti, bet atsisakyta todėl, kad jie buvo užkrauti smėlio ir akmenų. Tai yžo nunešti akmenys ir smėlys.

Juo stipresnis šaltis, juo daugiau vandens peraušta — tuo dau­giau susidaro yžo. Jis tirščiau ir tirščiau eina upe. Pagaliau upė už­šąla tiek, kad palieka tik upės srovė su yžu.

Yžo gabalai besitrindami ir besisukdami ant vandens pasidaro elipsiškos ir apskritos formos. Kartais gretimai plaukiantieji yžo gabalai tarpusavy sušąla ir pasidaro dideli yžo laukai.

Yžo gabalai beslinkdami ties užšalusiais krantais kartais su­stoja ir ištisomis eilėmis prišąla prie krantų ledo.

Neužšalusios srovės juosta vis siaurėja. Pagaliau pasitaiko, kad per šalčius nusekusios upės srovė sulėtėja ir trumpam laikui užtven­kia didelius ir mažus yžo gabalus. Tuo momentu šaltis sušaldo — sukausto tarpe yžo ir vandens tarpus ir upė sustoja. Ant sustoju­sios ir sušalusios vietos užšoka iš viršupio atplaukiąs ledas ir čia savo briauna iš vandens išsikišęs kartu su kaimyniniais gabalais su­šąla. Taip eina užšalimas iš žemupio į viršupį ir upė „sustoja“.

Yžo plaukimo ir susidarymo metu žuvys slepiasi nuo jo iš srau­nių vietų į užšalusias ramias įlankas ir tenai žinančių tai brakonie­rių be ypatingo sunkumo sugaunamos (malote, samčiu).

Tuo metu įlankas reikia nuo brakonierių pridaboti.

Sykį užšalęs upių ledas storėja tokiu pat būdu, kaip ir ežero ledas, t. y. prišaldamas iš apačios, kilnodamas viršutinius ledo sluogsnius, per tai trūkinėja ir dunda lygiai kaip ir ežero ledas priaugimo metu, tik kiek silpniau. Plyšiai telkiasi upės vidury išilgai krantų.

Upės vidurys iškyla, pasidaro nuolydis krantų pusėn. Tuo tar­pu, kai ežerai (išskiriant šaltiniuotas vietas) užšąla lygiai per visą savo plotą, upės užšąla kartais neištisai — palieka akys, kurios ir stipriems šalčiams spaudžiant, kartais neužšąla. Tokias vietas pa­prastai žymima ryškiais, iš tolo matomais, ženklais — eglaitėmis ar virpstėmis.

Trackbacks and pingbacks

No trackback or pingback available for this article.

Leave a reply

Solve : *
30 + 29 =