Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

sgf rpt belarus1j - Kaip susidarė Nemunas

Kaip susidarė Nemunas

Geografija

Visos mūsų krašto upės, kartu ir Nemunas, yra jaunos, bet tai nereiškia, kad iki jų čia nebuvo jokių upių. Geologai daugybėje vietų yra pragręžę ledynų suneštą dangą ir įsitikinę, kad po ja iki užslenkant ledynams, apytikriai prieš milijoną metų ir dar seniau, čia taip pat tekėjo upės, dabar proupėmis vadinamos. Taip buvo rasti ir Pronemunis, Pronerė. Dauguma upių anuomet tekėjo net maždaug tomis pačiomis vietomis, tomis pačiomis linkmėmis, į tą pačią ikiledlaikinę jūrą.

Dabartinis Nemunas susidarė musų kraštui nuledėjant. Tas vietas, kur yra Nemuno aukštupys, ledynai paskutinį kartą dengė daugiau nei prieš 100 tūkst. metų. Jiems tirpstant, pakraščiais kaupėsi vandenys, kurių perteklius tekėjo į vakarus — į Vyslos slėnį ir toliau. Ir negreit, dar labai negreit, jau po to, kai buvo sukrautas pietryčių Lietuvoje Baltiškasis kalvynas, o ledyno pakraštys pagaliau ir jį paliko toldamas šiaurėn, Nemuno vandenys pasuko dabartine vaga link Baltijos krantų, mat, ledynams nutirpus, atsivėrė laisvas kelias į vakarus, tiesiai į jūrą. Be to, nuledėjusi Nemuno aukštupio teritorija iš lėto kilo, žemės paviršius tarsi pūtėsi, susidarė nuolydis į jūros pusę ir tenai, skersai aukštumų, pasuko senųjų Nemuno ir Neries aukštupių vandenys. Į juos nuo dar tirpstančio kiek šiauriau ledyno pakraščio įtekėjo keli didesni vandens srautai, pamažėle išgilinę slėnius Šventosios, Nevėžio, Dubysos, Minijos upėms. Taip atsirado Nemuno upynas.

Nemunas, kaip ir kiekviena upė, dalijamas į tris atkarpas: aukštupį, vidurupį ir žemupį. Aukštupys — nuo versmių iki Gardino aukštumų. Tai seniausia upės dalis. Klonis platus, erdvus, nuožulniais šlaitais, tėkmė lėta, srovės kritimas nežymus. Čia upė daugiausia rytų — vakarų linkmės, sukinėjasi, plačiai kilpinėja, nes teka buvusio prieledyninio ežero dugnu. Vidurupis, apytikriai nuo Gardino iki Kauno marių, yra jaunesnis. Klonis, skrodžiantis kalvotas paskutinio apledėjimo aukštumas, gilus, stačiašlaitis. Tėkmė nukrypusi į šiaurę, vaga nuolydesnė, vietomis krenta po 70 cm kas kilometrą. Dugne pasitaiko išplautų riedulių, kai kur yra nedidelių slenksčių. Didesnių rėvų apie dešimt.

Žemupys — jauniausia Nemuno dalis. Palei vagą čia plyti lygumos, taigi ir upės nuolydis nedidelis, apie 15 — 20 cm kas kilometrą. Tėkmė vakarų linkmės, lėta. Čia nuguldoma nemažai sąnašų. Tiesa, paskutiniu metu iš sraunoko vidurupio su nešmenimis nusileidę vandenys sustoja Kauno mariose, aprimsta ir čia palieka neštąsias drumzles, mūsų upių upelių tėvas tikrai jaunas, mat Žemupys trumpesnis ir už aukštupį, ir už vidurupį: aukštupys – 400 km., vidurupis – 300 km., žemupys 200 km. Tai rodo, kad mūsų upių upelių tėvas tikrai jaunas, mat senųjų pasaulio upių žemupiai ir vidurupiai ilgi, o aukštupiai visai trumpi belikę.

Upės keitimasis aukštupyje, vidurupyje  ir žemupyje šiek tiek primena žmogaus gyvenimą. Aukštupio kilometrai — tai jaunystės metai: sraunu, vingiuota, žaisminga, tyra… Vidurupis — energingas ir toks darbus, kad net aukštumas pragraužia. Jo grožis — tai nuveiktas darbas, išgilinti skardžiai ir terasos. Žemupys — brandos, o galop ir senatvės žingsniai: lėti, mąslūs, aiškūs. Upė ką nešusi palieka ir galiausiai savo vandenų tėkmę atiduoda jūrai.

Česlovas Kudaba

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Įrašai kategorijoje

Pušaitės 480x384 - Punios šilas

Punios šilas

G. Isokas, 1979 m. Alytaus rajone, Nemuno vingyje, keturių upės slėnio terasų
Maumedžiai 480x384 - Vidgiris

Vidgiris

Tuo vardu vadinamas Alytaus miško pats gražiausias ir žinomiausias kampelis — 39
Kazlų Rūdos miškas 480x384 - Kazlų Rūdos miškai

Kazlų Rūdos miškai

Jei iš Kauno keliausime į Virbalį, iš Zapyškio, Ąžuolų Būdos – į
Eiti į Viršų