Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

1416432445 8007 chernoburka kristall75 80 - Kaip išdirbti kailį (II dalis)

Kaip išdirbti kailį (II dalis)

Medžioklės trofėjai

Pirmą dalį skaitykite čia.

Mirkymas. Trukmė priklauso nuo kailiuko rūšies, vandens temperatūros, cheminių medžiagų kiekio. Odos mirkomos kubiluose, loviuose, įvairios konstrukcijos būgnuose. Mirkomi van­denyje kailiai turi plaukioti laisvai, kad virš jų būtų 4 — 6 centimetrai skysčio.

Į vandenį, kad neprivistų mikrobų, dedama antiseptikų. Pavyzdžiui, grame tik nulupto avikailio yra iki dviejų šimtų milijonų bakterijų. Bakterijos ardo odą, nes minta jos baltymais. Van­denyje šios bakterijos sparčiai dauginasi. Nors vanduo ir bus pakeistas, bet odoje bakterijų skaičius nesuma­žės. Taigi mirkymo skiedinio pakeiti­mas, jei jame nėra antiseptikų, mažai padeda. Dažnai kaip tik dėl to iš iš­dirbio kailiuko ima kristi plaukai.

Jei kailis buvo sūdytas, tai mirkant į vandenį druskos galima nedėti. Šiaip jau, į litrą vandens, kuriame kailiu­kai bus mirkomi, dedama 40 — 50 gra­mų valgomosios druskos ir antiseptikų. Kaip antiseptikai gali būti vartojami: cinko chloridas — 2 gramai litre; natrio hidrosulfitas — 2 g/l; cinko chloridas — 1 g/l; formalinas — 0,5 — 1 ml/1; 1 — 2 tabletės sulfidino, arba norsulfazolio, arba furacilino. Galima dar į dešimt litrų vandens įpilti puse litro ąžuolo ar gluosnio lapų nuoviro.

Į mirkymo vandenį naudinga įdėti skalbimo miltelių. Tada kailiukų galima ir neplauti. Jeigu per dvylika valandų kailiukai neišmirksta, juos reikia su­merkti į naują skiedinį.

Kaišimas. Tai poodinio audinio, mėsos ir riebalų liekanų (kaišenų) ša­linimas. Paprastai kaišiama tik nulupta oda. Bet jei tai nėra padaryta arba ne­pakankamai kruopščiai padaryta, oda kaišiama po konservavimo — atmir­kyta. Nuo atmirkyto kailio kartu su riebalais pašalinamas raumeninis odos sluoksnis — poodis, o iš ausų, uode­gos ir letenu — kremzlės ir kaulai. Atšipusiu peiliu ar plieniniu šepečiu nugaros oda kaišinama nuo uodegos į galvos pusę, šonai — nuo nugaros pilvo link. Ploni kailiukai gali būti kaišinami po pikeliavimo ir net po rauginimo, tik prieš tai turi būti nuvalyti riebalų, mėsos gabaliukai.

Riebalų pašalinimas. Kai lieka daug riebalų, kailius sunkiau iš­dirbti, prastesnė būna jų išvaizda. Iš kaišenų riebalus galima įvairiai pašalin­ti. Anksčiau kaišenos paprastai būdavo įtrinamos sausu moliu, kreolinu (insek­ticidas deguto frakcijos, kanifolijos ir muilo mišinys), sėlenomis ar lapuo­čių medžių pjuvenomis. Dabar kailiu­kai dažniau skalbiami muilo skiediny­je: šiurkštesni (avių, nutrijų) — skal­biamo šarminio muilo, švelnesni (triušių) — prausiamo muilo ar šampū­no. Visus kailiukus galima skalbti su skalbimo milteliais. Į litrą vandens jų dedama apie 3,5 gramo. Po skalbimo kailis išdau­žomas lazda, o kaišenos ištrinamos sau­su skuduru. Žodžiu, iš kailio stengia­masi kuo greičiau pašalinti vandens li­kučius, nes jis trukdo kitas operaci­jas.

Rauginimas. Tai klasikinis kai­liukų dirbimo būdas (pavadinimas kilęs nuo žodžių „rūgimas”, „rūgti”). Kai ku­rie kailiukai (voverių, kurmių, karaku­liai, ėrienos ir kiti) ir pramoniniu būdu kartais taip dirbami — miltų raugu su druska. Rauginti kailiukai bū­na kur kas tvirtesni, vos ne dvigubai atsparesni tempimui, plyšimui už pikeliuotus.
Miltams rūgstant, pasigamina pieno rūgšties, kuri suardo kai kuriuos ko­lageno ryšius (stambūs struktūriniai elementai suskyla į smulkesnius — plaušelius). Oda pasidaro minkšta, plastiška. Turi šis dirbimo būdas ir trū­kumų: paprastai sugaištama daugiau laiko, sunaudojama palyginti nemažai miltų.

Emaliuotame arba stikliniame inde 200 gramų rupiai maltų avižinių, mie­linių arba ruginių miltų sumaišoma (kol pasidarys vientisa tyrelė) su litru karš­to vandens, įberiama 20 — 30 gramų druskos, 7 gramai mielių, 0,5 gramo sodos. Kilogramui tik nuluptų kailiukų reikia maždaug 3 litrų tokios tyrelės. Kailiukai panardinami į atvėsusią tyrelę, inde jie turi laisvai plaukioti. Dvi dienas kaišenos brinksta ir, didėjant tyrelėje rūgštingumui, rūgsta. Kailiukai vartomi, o tyrelė kaskart pamaišoma

Pikeliavimas. Tai kailių mirky­mas silpname rūgšties ir druskų tirpa­le. Nuo to padidėja dermos akytumas bei rūgštingumas, ir chromo druskos geriau prasiskverbia į vidinius dermos sluoksnius. Pikeliuotas kailis suminkštėja, pasidaro tampresnis, che­miškai atsparesnis, stipresnis. Reikia turėti galvoje, kad kailiukus apdorojant mineralinėmis rūgštimis, gali pakisti plaukų spalva.

Litrui pikelio pagaminti imama 60 ml 70 procentų koncentracijos acto rūgš­ties esencijos, 30 g valgomosios drus­kos ir 940 ml vandens. Jeigu pikelis gaminamas iš 12 procentų paprasto arto, imama 350 ml acto ir 650 g van­dens, o iš 9 procentų (paprastai tokios koncentracijos actas pardavinėjamas mūsų parduotuvėse) atitinkamai 466 ir 534 (tai stiprus pikelis — 4,2 procen­to). Dar stipresnis pikelis jau gail imti ardyti odą, ir tada pradės smukti (kris­ti) plaukai.

Kai kurie specialistai mano, kad: triušių kailiukams geriau vartoti 1,4 procento, o nutrijos — 1,9 procento acto rūgšties pikelį. Kiti tvirtina, kad visoms odoms geriausiai tinka 3 pro­centų acto rūgšties pikelis (litrui vandens 42 ml 70 procentų acto esenci­jos, arba 250 ml 12 procentų paprasto acto, arba 330 ml 9 procentų acto).

Pikeliavimui galima vartoti sieros (akumuliatorių) rūgštį — 5 g litrui van­dens. Vartojama ir silpnesnė — 2,5 g/l (plonai odai). Tačiau mineralinėmis rūgštimis pikeliuojami kailiai būna ne tokie patvarūs.

Pikeliavimas trunka nuo penkių va­landų iki keturių parų, tai priklauso nuo kailio rūšies, storio, temperatūros, nuo to, kaip nuo kailio pašalinti rieba­lai ir kt.

Stasys Skabeika

1 Comment

  1. Čia aš randu tik mūsų gamta 1988m.6nr.kaip išdirbti kailį aprašymą, tęsinys turėtų tęstis dar ir 7, 8, pabaiga 9nr..Kaip man susirasti Stasio Skabeikos visuose nr. aprašymą? O gal įmanoma talpinti iš eilės, mums būtų patogiau naudotis. Gintautas

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Įrašai kategorijoje

Taurusis elnias Cervus elaphus V 480x384 - Mūsų tauriųjų elnių ragai

Mūsų tauriųjų elnių ragai

Praėjo beveik porą mėnesių, kuomet Lietuvoje prasidėjo tauriųjų elnių medžioklės. Jų medžioklės
Eiti į Viršų