gandrai zuvinto rezervate 70556370 - Gyvūnai sinoptikai

Gyvūnai sinoptikai

Patarimai/Rekomenduojame
Senovėje žmonės oro atmainas dažnai spėdavo iš gyvulių bei paukščių „pranašavimų”. Kaime dažnai ir dabar apie oro atmainas spėliojama iš įvairių gyvių elgesio. Štai kai kurie būdingesni:

 

Prieš lietų:

  • Didžiosios antys maudosi, nardo, plasnoja sparnais, krykščia.
  • Kopūstiniai baltukai skraido.
  • Bebrai darbuojasi visą naktį.
  • Bitės prieš lietų piktos, gelia, grįžta į avilius, o kitos iš jų neišlenda.
  • Boružė papūsta nuo delno ne žemėn nukrenta, o skrenda, lenda į kambarius.
  • Dagilis čiulba čirr čirr čirr.
  • Dėlės plaukioja, blaškosi, lenda iš vandens.
  • Dilginukai skrenda į patalpas.
  • Gandras taiso lizdą, neša šiaudus, šakeles, po lietaus murzinas stovi dirvoje ant vienos kojos, pasišiaušia.
  • Gervės savitai kliurksi.
  • Gyvuliai kanda vieni kitiems ir žmonėms.
  • Gyvatės lenda iš urvų.
  • Grambuoliai vakare neskraido.
  • Griežlės šaukia stipriu balsu.
  • Jonvabaliai ryškiai šviečia.
  • Jonvabalių patelės vos vos spingsi, žybčioja.
  • Juodvarniai skraido žemai, kranksi, lekia į vakarus, miškus.
  • Kielės skraido virš vandens.
  • Kikiliai šaukia monotoniškai ridd ridd ridd.
  • Kregždės skraido žemai, virš vandens, krykščia, nardo arti žmonių, gyvulių, šaukia vyt vyt vyt, pakyla labai aukštai, tupia ant laidų.
  • Kuolinga skrisdama klykia.
  • Kuosos skraido arti namų.
  • Kurkliai stipriai kurkia, karkia.
  • Kurmiai lenda iš urvų į viršų.
  • Kurtiniai, jusdami lietų prieš kelias dienas, nesirenka į tuoktuvietes.
  • Lapės loja.
  • Musės kandžiojasi, skrenda į patalpas, netupia ant sienų.
  • Perkūno oželiai nuo aukštumų neria žemyn išskleista uodega, skleidžia į avies mekenimą panašų garsą.
  • Paukščiai braido vandenyje.
  • Pesliai, paukštvanagiai skraidydami klykia, klykauja.
  • Putpelės garsiai švilpauja.
  • Rupūžės lenda iš slėptuvių, šokinėja ant takų, vakare urve karksi.
  • Skruzdės skuba į skruzdėlynus, lervas perneša į gilesnes slėptuves, užtaiso landas ir t.t.
  • Sliekai lenda iš urvų į paviršių.
  • Startos nuo ankstaus ryto čiulba.
  • Šamai iš vandenų dugno kyla aukštyn, blaškosi.
  • Šarkos krykščia, skraido prie namų.
  • Šližiai nerimsta, nardo, blaškosi.
  • Šuo ėda žolę.
  • Unguriai blaškosi.
  • Vanagai skraido ir klykauja.
  • Varlės prieš lietų patamsėja, vandenyje kvarksi, šokinėja ant akmenų, lenda į pašalius, lipa iš vandens, šokinėja ant takų, kelių.
  • Varnos skraido ore, išdykauja, pulkais leidžiasi laukuose, tupia į medžius, žiūri į vakarus.
  • Volungės šaukia jek jek jek. Jei taip šaukia tupėdamos miško pakraštyje, greitai lis, jei giliau – po kelių dienų.
  • Voras kryžiuotis rytą, dar nenukritus rasai, ropoja į tinklą gaudyti grobio. Tinklą sudrasko.
  • Zylės prieš lietų tupia po palėpėmis.
  • Žąsys nardo, puškenasi, plasnoja sparnais.
  • Žiogeliai vakarais prieš lietų nečirpia.
  • Žuvėdros skraido virš vandens, klykauja.
  • Žuvys šokinėja virš vandens, pliaukši uodegomis.
  • Žvirbliai būriuojasi, čirškia, maudosi smėlyje, balutėse, tupia arčiau vienas kito, pasišiaušia.

Prieš giedrą:

  • Gandrai skraido aukštai.
  • Grambuoliai skraido vakare.
  • Jonvabalių patelės smarkiai žybčioja.
  • Mašalai šoka „oro šokį“.
  • Paukščiai, kai blogas oras, ima čiulbėti.
  • Putpelės vakarais gieda.
  • Slankų patinėliai skrenda virš miškų šaukdami kvorr kvor kvor.
  • Strazdai giesmininkai pragysta po perkūnijos.
  • Uodai šoka „oro šokį“.
  • Varlės pašviesėja.
  • Varnos tupi medžių viršūnėse.
  • Vorai pina naujus voratinklius.
  • Voras kryžiuotis laukia, kol nukrinta rasa, tik tuomet medžioja.

Gyvūnai sinoptikai, aišku, gali ir apsirikti, tačiau dažnai jų elgesys žmones perspėja.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*