Gupijos

Gupijos

Kada manęs paklausia, kokios akvariumų žuvytės iš gyvavedžių man pačios įdomiausios ir paslaptingiausios, visuomet atsakau — gupijos. Kai kurie akvariumininkai, išgirdę tokius žodžius, ironiškai nusišypso, bet ką nors rimto pasakyti prieš neturi. Taip, norim to ar nenorim, gupijos (Poecilia (Lebistes) reticulata Peters, 1859) yra pačios populiariausios žuvys mūsų akvariumuose, jų tėvynė Brazilija, Venesuela, Gviana, Trinidadas, Antilų salos. Šios žuvytės pavadintos botaniko Gupio garbei. Jis pirmasis 1866 metais atvežė gupijų į Angliją iš Trinidado. Gupijos padėjo naikinti geltonąją karštligę platinančių uodų lervas Pietų Amerikos vandenyse. Jos moka gaudyti ir maliarinio uodo lervas, todėl gupijas bandyta aklimatizuoti šiaurės Amerikoje, Indijoje, Italijoje, Madagaskare ir Vakarų Afrikoje. Atsitiktinai patekusios į Maskvos upę, gupijos sulaukėjo ir puikiai gyvena tose vietose, kur nuleidžiami šilti vandenys. Taigi gupijos užkariavo tiek įvairių šalių vandenis, tiek ir viso pasaulio akvariumus.

Tai nedidelės 3 — 6 centimetrų ilgio žuvelės. Patelės didesnės už patinus, daugiausia vienspalvės, tik dažnai dar turi geltono atspalvio. Tuo tarpu patinai būna įvairiausių spalvų ir jų derinių, pelekai gali būti įvairiausių formų. Selekcininkams pavyko „papuošti” ir gupijų pateles. Dabar jas dažnai galima pamatyti su juodomis, perlamutrinėmis ir net raudonomis uodegomis.

Gupljas auginti gali kiekvienas akvariumininkas, net ir visai nepatyręs. Iš vienos pusės, tai labai nereiklios žuvytės. Jos gali gyventi nedideliame akvariume, net pusės litro stiklainyje, veistis stiklinėje vandens, maitintis tiek gyvu, tiek ir sausu maistu, ilgokai badauti. Nors pati geriausia vandens temperatūra 20 — 23 laipsniai, jos ištveria net 36 laipsnius, o temperatūrai krentant — gali ištverti ir vandenyje, kurio temperatūra — tik 5 laipsniai. Vasarą gupijos kuo puikiausiai gyvena atviruose vandenyse, pavyzdžiui, kolektyvinių sodų baseinėliuose. Tačiau reikia atsiminti, kad blogose sąlygose gupijos greitai išsigimsta. Dažnai akvariumininkai įsigyja gražių šydinių įvairiaspalvių gupijų ir vėliau nustebę pamato: palikuonys užauga šiek tiek blankesni, smulkesni, jų uodegos ne tokios plačios. Kitą kartą palikuonys atsiranda dar menkesni ir t.t. Tokiu būdu gupijos atsilygina savo šeimininkams už blogas gyvenimo sąlygas.

Gupija (Poecilia reticulata, Lebistes reticulata). Nuotr. - 63aquamir.ru

Gupija (Poecilia reticulata, Lebistes reticulata). Nuotr. – 63aquamir.ru

Gupijos geriausiai jaučiasi erdviuose augalais apsodintuose akvariumuose, kai vandens temperatūra nenukrinta žemiau 18 laipsnių. Gerai kai akvariuman įpilama šiek tiek jūros vandens ar ištirpinama rupios valgomosios druskos (1—2 gramai litrui vandens). Naudinga į 20 — 30 litrų vandens įlašinti 1 — 3 lašus 5 procentų spiritinio jodo tirpalo. Neaeruojamame akvariume vienam gupijų patinėliui reikia skirti 1 – 1,5 litro, patelei — 2—3 litrus vandens.

Gupijų akvariume galima pasodinti ivairiausių akvariuminių augalų. Bet reikia ir smulkialapių. Gupijų savijauta būna gana gera, kai akvariume jos randa elodėjų.

Kaip minėta, gupijoms tinka ir gyvi ir sausi pažarai. Bet labiausiai praverčia mišrus pažaras. Jeigu žuvytės nuolat gauna tik sauso pašaro, jos gali prarasti ryškias spalvas, apsirgti virškinimo trakto ligomis ir net pasidaryti nevaisingos. Vien sausą maistą gaunantys jaunikliukai daug lėčiau auga. Todėl be sausų dafnijų, kurias dažniausiai perkame parduotuvėse, gupijoms reikia duoti gyvų dafnijų, ciklopų, artemijų, tubifeksų, enhitreidų, uodo trūklio lervų. Žuvys turi gauti ir augalinio maisto. Paprastai jo pakanka kiekviename akvariume. Jeigu jūsų akvariumo sienelės apaugusios žaliais dumbliais, nuvalykite tik priekinį stiklą, o kitus tris palikite apaugusius. Tai — vitaminų šaltinis gupijoms ir kitoms akvariumo žuvims. Gupijos mielai ėda žalią nesūdytą mėsą ir manų kruopas.

Gupija (Poecilia reticulata, Lebistes reticulata). Nuotr. - 63aquamir.ru

Gupija (Poecilia reticulata, Lebistes reticulata). Nuotr. – 63aquamir.ru

Labai svarbu gupijų neperšerti. Jos nutunka, nutukusios pasidaro nevaisingos. Suaugusias gupijas pakanka šerti kartą per dieną, duodant tiek maisto, kiek jos gali suėsti per pusę valandos.

Gupijos — taikios žuvytės, gali ramiai gyventi su visomis akvariumų žuvimis. Tačiau ilgapelekių vualinių gupijų patinų nepatartina laikyti su agresyviomis žuvimis, galinčiomis apkramtyti jų uodegas. Gupijų visiškai negalima laikyti su karingomis ciklidų ir labirintinių žuvų rūšimis. Iš viso pačius gražiausius, veislei skirtus gupijų patinus geriausia laikyti atskirai tiek nuo kitų žuvų, tiek nuo gupijų patelių.

Gupijas veisti bus labai paprasta, jei nekreipsime dėmesio į palikuonių spalvą, formą, liniją, o tik stengsimės gauti kuo daugiau mailiaus. Tuo tarpu jeigu imsimės selekcijos, priežiūra bus gerokai sudėtingesnė.

Priklausomai nuo laikymo sąlygų, gupijos lytiškai subręsta 4 — 6 mėnesių amžiaus. Jos gali veistis tame pačiame akvariume, kuriame augo. Jeigu akvariume daug augalų, ypač plaukiojančių, gupijų mailius jausis saugiai. Dirbant selekcinį darbą, būtina žinoti, kokia gupijų porelė davė mailių. Tokiais atvejais kiekviena gupijų patelė privalo turėti atskirą kortelę, žuvytę naršinti reikia atskirame inde. Vienai patelei išneršti visai užtenka litro talpos stiklainio. Po to mailius auginamas atskirai. Tam visižkai tinka penkių litrų stiklainiai. Praėjus maždaug 3 — 4 savaitėms, mailių jau galima skirti pagal lyti. Tuomet patinėliai išgaudomi ir laikomi atskirai. Šitaip, be patelių, jie užauga gerokai stambesni, tuo tarpu patelės be patinų nebus atsitiktinai apvaisintos. Reikia atsiminti, kad kartą apvaisinta patelė gali vesti 5 – 4 – 8 ir daugiau kartų. Todėl atsitiktinis apvaisinimas gali sugadinti visą numatytą selekcinį darbą.
Taigi užsiėmus gupijų selekcija, reikia turėti nemaža didesnių ir mažesnių akvariumų, stiklainių ir, aišku, vietų, kur juos statyti. Todėl akvariumininkas, ėmęsis gupijų selekcijos, dažnai būna priverstas atsisakyti kitų žuvyčių auginimo.

Gupija (Poecilia reticulata, Lebistes reticulata). Nuotr. - 63aquamir.ru

Gupija (Poecilia reticulata, Lebistes reticulata). Nuotr. – 63aquamir.ru

Gupijų nėštumas paprastai trunka 1 – 2  mėnesius. Patelės vislumas priklauso nuo jos amžiaus ir kūno ilgio. Antai per pirmąjį nerštą patelė atveda 10 — 20 žuvyčių, o per trečiąjį nerštą jų gali būti iki 100 ir daugiau.

Pirmųjų dviejų nerštų mailius būna stambiausias, todėl užsiėmus selekcija patartina imti pirmojo ir antrojo neršto jauniklius.

Nuo pat pirmųjų akimirkų gupijų jaunikliai būna gerai išsivystę, palyginti stambūs ir netrukus ima ieškoti maisto. Akvariumininkal žino, kad gupijų jaunikliu gyvenime pačios svarbiausios Pirmosios dvi savaitės. Todėl jiems iš pat pradžių reikia duoti gero maisto. Akvariumininkas turi iš anksto pasirūpinti, kad jaunikliai visad gautų infuzorijų, artemiių, nauplijų, vėliau mikrokirminų ir ciklopų. Jeigu tokio maisto mailius gaus pakankamai, tai netrukus galės misti ir susmulkintais tubificidais. Jeigu suaugusias gupijas saugome nuo nutukimo, tai jauniklius reikia šerti 4 — 5 kartus per parą. Auginant mailių, vandens temperatūrą verta pakelti bent 2 – 3 laipsniais (iki 25). Nors kartą per savaitę būtina dalį vandens pakeisti. .

Poecilia (Lebistes) reticulata. Nuotr, - zoofirma.ru

Poecilia (Lebistes) reticulata. Nuotr, – zoofirma.ru

Kai gupijų gyvenimo sąlygos būna geros, Jų amžius trunka 3 – 3,5 metų. Bet veistis nustoja anksčiau — 2 –  2,5 metų.
Kartais vualinių gupijų patinams užauga tokios ilgos uodegos, kad jie nebegali pavyti patelių. Tokiu atveju patinui paprasčiausiai galima nukirpti pusę uodegos, ir jis vėl pasidaro vikrus.

Per pastaruosius dešimtmečius išvesta daugybė gupijų atmainų su įvairiausiais atspalviais, nugaros bei uodegos pelekų formomis. Dabar labai populiarios vualinės gupijos. Jau nebe naujiena gupijos albinosės su raudonomis akimis, juodos, kaip anglys, visiškai raudonos ir žalios, auksinės ir perlamutrinės. Žodžiu, šiandien akvariumuose gupijos spindi visa esama gamtoje spalvų gama. Ir kas metai selekcininkai pateikia vis naujų šių žuvyčių variacijų ir formų.

Dėl nereiklumo, lengvo ir greito veisimosi gupijos dažnai laikomos mokslinėse laboratorijose. Beje, gupijos — vienos iš nedaugelio žuvų rūšių, ne kartą pabuvojusių kosmose.

Algis Bubinas