Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Pavasarinė gijabudė - Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės

Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės

Grybauti ir uogauti

Gelsvabudė (Chroogomphus (Sing.) priskiriama geltonpėdinių (Gomphidiaceae) šeimai. Lietuvoje 4 rūšys.

Varinė gelsvabudė (Chroogomphus rutilus). Kepurėlė gelsvai rusva, gelsva, blizga, 2- 8, retai 12 cm skersmens. Kotai 5-10 cm ilgio, 1-2,5 cm storio, su žiedo liekanomis. Labai dažnai rugpjūčio-rugsėjo mėn. dygsta pušynuose.

Varinė gelsvabudė - Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės

Chroogomphus rutilus - Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės
Varinė gelsvabudė (Chroogomphus rutilus)

Geltonpėdė (Gomphidius Fr.) priskiriama geltonpėdinių (Gomphidiaceae) šeimai. Lietuvoje žinomos 4 rūšys.

Gličioji geltonpėdė (Gomphidius glutinosus). Jos kepurėlė ruda, rudai violetinė, senų vaisiakūnių – dėmėta, gleivėta, 3-12 cm skersmens. Kotas 5-9 cm ilgio, 1-2,5 cm skersmens, gleivėtas, su apvalkalo liekana. Spygliuočiuose, ypač eglynuose, dygsta rugpjūčio-spalio mėn. Dažnas valgomasis grybas. Randamas rudenį sausuose pušynuose.

Gomphidius glutinosus - Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės

Gličioji geltonpėdė - Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės
Gličioji geltonpėdė (Gomphidius glutinosus)

Rožiaspalvė geltonpėdė (Gomphidius roseus (Fr.) P. Karst.) su rausvomis, rožinės spalvos kepurėlėmis. Jos valgomos.

Gomphidius roseus - Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės

Rožiaspalvė geltonpėdė - Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės
Rožiaspalvė geltonpėdė (Gomphidius roseus (Fr.) P. Karst.)

Gijabudė (Entoloma (Fr.) Quel.) priskiriama gijabudinių (Entolomataceae) šeimai. Lietuvoje 6 rūšys.

Skydinė gijabudė (Entoloma clypeatus (Fr.) Quel.). Kepurėlė ruda, pilkšvai ruda, tamsiai ruda, gelsva, užsilenkusiais kraštais, 5-10 cm skersmens. Koteliai 6- 8 cm ilgio, 1-2 cm storio, į pagrindą storėjantys, plaušuoti. Birželio-rugsėjo mėn. auga krūmuose, pamiškėse, ganyklose. Nors valgoma, tačiau kandangi panaši į labai nuodingą

Entoloma clypeatus - Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės

Skydinė gijabudė - Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės
Skydinė gijabudė (Entoloma clypeatus)

stambiąją gijabudę (Entoloma sinuatus (Fr.) Sing.), retokai dygstančią ąžuolynuose ir lapuočiuose, geriau jos nerinkti.

Entoloma sinuatus - Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės

Stambioji gijabudė - Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės
Stambioji gijabudė (Entoloma sinuatus)

Anksti pavasarį miškuose neretai matoma ir nuodinga pavasarinė gijabudė (Entoloma vernus (Lundell) Romagn.). Labai dažna mišriuose miškuose, nevalgoma.

Entoloma vernus - Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės

Pavasarinė gijabudė - Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės
Pavasarinė gijabudė (Entoloma vernus)

Gleiviabudė (Stropharia (Fr.) Quel.) priskiriama gleiviabudinių (Strophariaceae) šeimai.

Melsvažalė gleiviabudė (Stropharia aeruginosa (Fr.) Quel.). Jaunų vaisiakūnių kepurėlė būna išgaubta, senesnių su apvalkalo liekanomis, rusva, gelsva, 3-7 cm, retai 10 cm skersmens. Kotas 4-10 cm ilgio, iki 2 cm drūtumo. Miškuose ant kelmų ir prie jų auga vasarą ir rudenį. Dažnas, šviežias valgomas grybas, tik reikia nulupti odelę.

Stropharia aeruginosa - Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės

Melsvažalė gleiviabud - Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės
Melsvažalė gleiviabudė (Stropharia aeruginosa

Vasarą ir rudenį miškų aukštelėse, ganyklose, pamiškėse, parkuose dažnai auga vainikuotosios gleiviabudės (Stropharia coronilla (Fr.) Quel.), kurių 2-5 cm skersmens kepurėlės rudos. Grybai nenuodingi, tačiau negardus. Auga drebulių papėdėje arba ant jų kelmų, kotais suaugę po 3, rečiau po 5-7 vaisiakūnius.

Vainikuotojo gleivabudė - Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės

Stropharia coronilla - Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės
Vainikuotoji gleivabudė (Stropharia coronilla)

Lietuvoje dygsta iš Amerikos paplitusi karpiniuotoji gleiviabudė (skujagalvė; Stropharia albocrenulata (Peck) Kreisel). Visas grybas rudas, žvynuotas. Nevalgomas.

 

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Solve : *
15 + 24 =


Įrašai kategorijoje

pintinė su grybais 480x384 - Grybų klausimu

Grybų klausimu

J. Viliušis, “Mūsų girios” 1932 m. Norėtumėm atkreipti dėmesį, kad kai kurie
Flammulina velutipes on Fagus sylvatica 2 480x384 - Žieminiai kelmučiai

Žieminiai kelmučiai

Dygsta, kaip grybai po lietaus, — lietuviškas priežodis. Grybauti einama po šiltų
Nature Mushrooms two boletus 033840  480x384 - Kaip baravykus naudoja Sibire

Kaip baravykus naudoja Sibire

Senovės kinų traktate yra parašyta: „Kūrėjas davė žmogui brangenybę, savo gydomosiomis savybėmis
X
Eiti į Viršų