Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

dragonfly 1777357 960 720 - Fenologiniai stebėjimai

Fenologiniai stebėjimai

Gamtos stebėjimai

Būdami arti gamtos, su ja esame tiek susigyvenę, mums viskas atrodo taip paprasta, kad kartais nepastebime net pačių įdomiausių jos reiškinių.

Sakysime, aušta pavasaris: vienas po kito grįžta paukščiai, sprogsta, žydi medžiai, balose kurkia varlės, skraido drugeliai — vis tai rodos nieko nepaprasta. Juk taip būna kas metai. Visai neateina nė galvon, kad visi panašūs reiškiniai nėra taip atskiri, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, kad jie susiję su kitais aplinkumos įvykiais, kad jie tarsi tik mažas vingelis iš didžiulės juostos rašto. Vienas medis sprogsta pirma, kitas paskui — vienas kito nepasiveja, nepralenkia. Ir taip jau nuo amžių. Vyturėlis, pempė, gandras pasirodo tik tada, kai gamta pakankamai atbudusi jų gyvenimui. Taigi įdomu pasižiūrėti, kas dedasi miške, lauke, sode, pievoj augalų ir gyvūnų pasauly, kada prasiskleidžia pirmieji žibučių pumpurėliai, kai vakare pirmusyk po žiemos miego suplasnoja šikšnosparnis, kai pragysta lakštingala, žydi alyvos. Lyginant keleto metų tokius pastebėjimus, galima pamatyti, kad gyvūnų pasaulio reiškiniai kas metai pagal tam tikrą tvarką kartojasi tam tikroje gamtos atbudimo fazėje, kad jie lyg tarp savęs surišti tam tikrais ryšiais, kad vieni ir kiti daugiau ar mažiau pareina nuo oro atmainų. Į tai jau ne nuo šiandien atkreiptas gamtos mylėtojų dėmesys ir pradėti panašūs reiškiniai tyrinėti, o mokslas, kuris rūpinasi perijodiškai pasikartojančių gamtos reiškinių tyrinėjimu, vadinamas fenologija.

Fenologija gamtos mokslų šaka, labai artima iš vienos pusės meteorologijai su klimatologija, iš antros — botanikai ir zoologijai. Ne retai sunku pasakyti, kuriam priskirti vienas ar kitas gamtos reiškinys.

Fenologijos tikslas — arčiau pažinti gamtą, nustatyti santykį tarp įvairių jos reiškinių įvykių, kad matydami vienus įvykius galėtume spėti apie kitus, apie jų eigą. Kaip gera būtų žinoti, kokia bus vasara: lietinga ar sausa, kada daigynus užpuola kenkėjai ir kada patogiausia nuo jų gintis, su jais kovoti. Būtų lengviau susivokti, kokis būdas tais metais pasirinkti kultūroms: sėjimas ar sodinimas, ir kokios vietos geriau tais metais želdinti — būtų tikresnis jų pasisekimas. Stebėdami atskiras veisles, geriau pažintume jų biologiją. O kokios svarbos tos žinios turi žemės ūky?! Kaip parinkti geriausias laikas sėti bei sodinti javų ar daržovių viena ar kita atmaina; kaip gera iš anksto žinoti tas momentas, kada smarkiausiai veisiasi tas ar kitas grybelis, kada pasirodo vabzdžiai kenkėjai. Pakankamai turint panašių žinių, būtų galima sudaryti tam tikras žemės ūkio kalendorius. Juk ir mūsų senesnieji ūkininkai oro atmainas pranašauja įsižiūrėję į fenologinius reiškinius, pav.: „saulutė nusileido į debesį — bus lietaus“, „gili rasa — prieš giedrą“, „žiogai čirškia medžių viršūnėse — lauk giedros“, „kregždės pažeme lakioja — bus lietaus“, „prieš lietų šuo žolę ėda“… O kai kurie pastabesni ūkininkai oro atmainas visai vykusiai atspėja iš savo gyvulių savijautos, būtent, — iš to kaip laikosi šuo prie būdos, kaip nusiteikęs pargytas jautis. Bet kad apie tokius reiškinius būtų galima kas nors plačiau pasakyti, reikalinga turėti daugiau medžiagos, reikia daugiau tyrinėti fenologinius reiškinius.

Fenologija savo „eksperimentams“ tyrinėjimams nereikalinga brangiai įrengtų kabinetų ir erdvių laboratorijų — jos laboratorija pati plačioji gamta, o tyrimo įrankiai — žmogaus pajautimai. Taigi bendradarbiavimas fenologijos moksle prieinamas visiems, kas tik turi noro ir pasiryžimo. Didžių kapitalų čia nereikia.

Kita fenologijos savybė — jos susirišimas su vieta, nes toks pats gamtos reiškinys vienoj vietoj pasirodo anksčiau, kitoj vėliau. Ji galima pavadinti net tautišku mokslu. Sėkmingam darbui, savaime suprantama, reikia turėti kuo daugiausia stebėtojų įvairiose vietose.

Kokie reiškiniai stebėtini? Iš gyvulių pasaulio — kada parlekia, čiulba paukščiai, pradeda kurkti varlės, neršia žuvys ir kt. Svarbu pastebėti, kada pirmą ir paskutinį kartą pasirodė špokas, vėversys, pempė, gandras, gervės, žąsys, blezdingos, lakštingalos pirma ir paskutinė daina, griežlės ir gegutės pirmas ir paskutinis balsas. Geriausia paukščius stebėti iš ryto.

Augalų pasauly: kada ir koks pirmas išsprogo medis, kada kuris medis, žolė pražydo, kada visi tos veislės medžiai sužydo, kaip ilgai žydėjimas tęsėsi. Mūsų sąlygose reikėtų pastebėti, kada pražydo: šunpiolkė ankstyvoji (žibutė), baltalksnis (dulka), baltažiedė, lazdynas (dulka), virbės (pupuolė) kvepia medum, epušė (dulka), purena (lapugas), maumedis, plukė tikroji, beržas, svėrė, klevas, žemuogė, uosis, šeivamedis, ieva konvalia, šermukšnis, alyva, ąžuolas, obelis, pušis, kaštanas, erškėtis, žieminiai rugiai. Kada pradeda žaliuoti ieva. Be to, pastebėtina, kada pasirodė drugiai dilginiai, uodai, bitės bimbalai, gramboliai (karkvabaliai), kopūstų baltukai; kada buvo pirma pavasarinė audra.

Visa tai stebint reikalinga laikytis šių taisyklių:

  1. stebėjimai atliekami rajone ne didesniame kaip 3 km. spinduliu. Kitaip reikia žymėti atstumas ir linkmė, pav.: pastebėta nuo Dotnuvos dvaro 4 km. į pietus (prie tokio tai kaimo);
  2. jei stebėtojui tenka užregistruoti koks įvykis aiškiai nenormalus, reikia kalbamojo įvykio apsireiškimas pažymėti ir kitą sykį, apie ką daroma pastaba;
  3. jei registravimo metu atsitiko nepaprastas oras: audra, šalna, smarkus lietus ir t. t., kas žymiai paveikė į medžius, pasėlius, paukščius, vabzdžius ir kt. reikia tinkamai trumpai charakterizuoti atitinkamoj grafoj „pastabos“;
  4. nuolatiniam stebėtojui išvažiavus, reikalinga, kad jį kas registravime pavaduotų.

Tuos pastebėjimus darant, nereikia užmiršti ir jų aplinkumos, būtent: ką veikia žmones, jų darbai, kokiam stovy upės, keliai, kokia diena, saulėta ar apsiniaukus ir t. t. Tai vis bendrieji stebėjimai.

Tirdami fenologiniu žvilgsniu vieną kurį augalą, arba jų grupes, laikysimės šių reikalavimų:

  1. reikia atidžiai stebėti, kada atsiras pirmi stebimojo augalo žiedai. Augalas laikomas pražydęs, jei matosi pirmi žiedų kuokeliai (vyrukai) ir kiti žiedų pumpurai sprogsta. Jei nelaimingai, dėl kokio nors sutrukdymo, pirmųjų žiedų neteks pastebėti, ir registravimas praleistas virš 4 dienų, tai suteiktos žinios jau be vertės; kalbamąjį apsireiškimą jau nėra tikslo ir registruoti;
  2. kiekvienas apsireiškimas skaitomas įvykusiu, jei rasti kalbamoj fazėj 3 atskiri egzemplioriai;
  3. pilnas žydėjimas, pilnas sulapojimas ir t. t. — kiekvienas apsireiškimas laikomas tada pilnoj vystymosi fazėj, jei minėtos fazės pavyzdžių pasitaiko virš pusės (½).

Stebėjimams registruoti užvedamas dienynas, kuriame pradžioj nurodoma stebimoji vieta (geogr. padėtis), adresas, stebėtojo vardas, pavardė, užsiėmimas, stebimos vietos aprašymas. Toliau tam tikrose padarytose grafose kasdien užrašomi pastebėjimai. Pavyzdžiui:

arba gamtos apsireiškimai surašomi smulkiau ir kartu derinami su žemės ūkio darbais.

Kaip jau minėta, pastebėjimai rašomi iš vienos vietos. Kai norima užrašyti pastebėtas reiškinys iš platesnės apylinkės — būtina pastaba.

Pradėti stebėjimai nedera pertraukti, nes tada gyvenimo fazės nepilnai atvaizduojamos, medžiaga darosi menkesnės vertės, ir iš jos jau nedrąsu daryti bet kurios išvados. Ypač reikalinga nepraleisti neviena fazė stebint atskirą augalą arba gyvį.

Tokių stebėjimų žinios daug padėtų pažinti musų krašto augalijos ir gyvulijos gyvenimą.

Iš visų Lietuvos kampų surinkta medžiaga būtų pagrindas centraliniam fenologijos biurui. Jam reiktų siųsti visi pastebėjimai ir kreiptis patarimų.

Per keletą metų fenologijos biuras tikisi nustatyti tam tikrą ryšį tarp gyvosios ir negyvosios gamtos, o šiuo sekant galima sudaryti žemės ūkio kalendorius, kuriuo vaduodamiesi išvengtume daug nuostolių, paeinančių nuo gamtos netikėtinumų. Kaip dabar skelbiamas per radio oras ryt dienai remiantis meteorologijos biuro pranešimu, taip ateity, galima laukti fenologinių stebėjimų dėka bus pasakomi ištisi apsireiškimai ne vienai dienai, bet ilgesniam laikui.

Taigi, šiam darbui daugiau paramos! Gal būt, vienam kitam atrodys sunkus darbas nepertraukiant vesti stebėjimus. Tačiau iš tiesų šis darbas neapsunkina. Tik reikia turėti prie savęs bloknotėlis ir savo pastabos į jį įrašyti. Pradėtas darbas pasidarys malonus — sekdamas arčiau gamtą pajusi jos gyvenimo pulsą, kaip po žiemos apsnūdimo gamta bunda, vystosi, pasiekia savo kulminacijos — paskui nyksta, menkėja, kol vėl apmiršta. Tai naujas spindulys, kurį gal būt ne vienam pašalins nusiskundžiamą monotoniją. Kartu priprasime iš gamtos reiškinių skaityti rytojų, — pati gamta yra tikresnė ir jautresnė, nekaip visokį termometrai, tik reikia išmokti ją skaityti.

Antanas Vasiliauskas “Mūsų girios” 1931 m.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Įrašai kategorijoje

crow 2397589 960 720 480x384 - Šaltis miške

Šaltis miške

Didelis žiemos šaltis yra miško ir medžių priešas. Kaip žinome, juo toliau
6843938495 64dc7bb299 z 480x384 - Kaip žiemoja vabzdžiai

Kaip žiemoja vabzdžiai

Atėjo žiema … Ji trim savo veiksniais gresia gyvių gyvybei. Pirmas veiksnys
dscn2124 480x384 - Naktis balose

Naktis balose

Iš pat ryto graži diena. Vėjelio visiškai nėra, aplinkui viskas ramu. Tik
Eiti į Viršų