Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Phasianus colchicus 2 tom Lukasz Lukasik - Fazanas

Fazanas

Flora ir fauna/Gyvūnų paveikslai

Gamta laukiniais gyviais ne visus kraštus lygiai apdovanojo. Vieni kraštai pasižymi nepaprastu įvairių rūšių gausingumu, kiti gi ar pačios gamtos nuskriausti, ar nubausti už nemokėjimą jos teikiamais turtais sąmoningai naudotis. Tas nesugebėjimas tinka­mai naudotis gamtos dovanomis privedė prie to, jog senovėje taip turtingos paukščiais ir žvėrimis mūsų girios šiandien ištuštėjo. Dau­gelis žmogaus persekiojamų paukščių ir žvėrių pasuko į kitus kraš­tus ramesnių sodybų ieškoti. Toji nelaimė ištiko netik mus, bet ir visus tuos, kurie manė gamtos gyvius esant amžinai neišsemia­mais. Daugelyje kraštų dabar žmonės pradėjo vis labiau suprasti gamtos reikšmę ir nykstančius paukščius ir žvėris pradėjo globoti, o kai kur net naujus veisti. Iš tokių naujai daug kur veisiamų paukščių verti paminėjimo fazanai.

Fazanai pradžioje buvo tik laukiniai. Šiandien jie sutinkami ir laukiniai ir kultūriniai — veisiami fazanų ūkiuose. Fazano tė­vynė laikoma Kaspijos jūrų pakrantės. Pasakojama, jog graikai Argonautai savo kelyje į Kolchydą pirmieji suradę šiuos paukščius upės Fazis pakrantėse, nuo to jie ir buvę pavadinti fazanais.

Dėl fazanų gražumo ir jų mėsos skanumo daugelyje kraštų jie yra veisiami ir čia jiems suteikiamos patogios gyventi ir plėtotis sąlygos. Fazanų būta ir pas mus. Galima išgirsti pasakojimų apie atgabentus iš užsienio nematytus gražius paukščius ir auginamus medžioklei miškeliuose prie dvarų. Taip pat galima užtikti raštuose minint, jog dvaruose Podlesiai, Toliūnai ir kitur buvo gausiai pri­veista fazanų. Dotnuvos apylinkėje prieš Didįjį karą jų prisiveisė gana daug, kad pradėjo kenkti laukams ir dėl to pradėta jie labiau naikinti.

Po karo fazanus galima rasti tik pavieniais egzemplioriais miškininkų ir kitų mėgėjų persigabentus.

Klimato žvilgsniu fazanas nėra jautrus paukštis. Jis pakenčia gana žiaurias klimato sąlygas, jei tik turi sau reikalingo maisto. Šalčio metu nakčiai jis įsikasa į sniegą ir taip nakvoja. Geriausiai mėgsta apysauses smėlėtas arba priesmėlio vietas. Iš medynų dažniausiai pasirenka eglynus, nors nevengia lapuočių ir įvairių krūmokšnių. Jo mėgstamos vietos yra pievos, apaugusios aukšto­mis žolėmis; ten jis suranda sau vabzdžių, kurie jiems yra didžiau­siu maisto šaltiniu. Nunokusios sėklos tai jų skanumynai. Norint turėti pasisekimą laukiniu fazanu ūkyje, reikia vengti anksti šienauti pievas; geriausiai, jei jos visai nešienaujamos. Tokiose vietose patelė ramiai sau vedžioja vaikus ieškodama maisto. Aukštos žolės ją slepia nuo priešu. Bendrai, fazanai pasižymi nepaprastu spalvų įvairumu ir prisitaikymu prie gyvenamųjų vietų. Kalbant apie spalvas tenka pastebėti įdomi biologinė savybė, tai gausūs hibridu pasirodymai, dėl to fazanu yra labai daug atmainų.

Fazanas yra didokas paukštis. Jo ilgis su uodega siekia iki vieno metro, ilgesniosios uodegos plunksnos siekia 50 cm. ir daugiau. Pas pateles šiek tiek trumpesnės. Patinai sveria 1,5 kg., patelės apie 1 kg. Patelės taipogi pasižymi mažesniu spalvų įvairumu. Patinėliai ypatingai gražiai pasipuošia vestuvėms artėjant. Jos įvyksta pavasarį.

Praėjo šaltieji orai, praėjo ir rūpesčiai ir bado šmėkla. Pavasaris fazanų, kaip ir kitų vištinių, gyvenime yra linksmiausias laikas. Su pavasariu prasideda pavasarinių žaidimų periodas, kurio pradžią nulemia pavasario ankstumas. Bendrai, prasideda kovo pabaigoje ir jei blogi pavasario orai trukdo tas „šventes“ ruošti, tęsiasi iki gegužės mėn. Žaidimams vietą pasirenka šiek tiek didėlesnės aikšteles miškų viduryje ar palaukėse, apaugusias krūmokšniais. Rytą anksti, su tekančia saule, prasideda žaidimai. Kaip visur, taip ir čia jaunikiai patinėliai patelių akyse rodo savo narsumą, stengdamiesi nugalėti savo konkurentus ir įtikti meilužei, kuri tuo tarpu nuošaliai laikydamosi stebi tarp savęs dvikovą vedančius patinėlius. Skaitoma, jog vieno patinėlio pakanka 10—12 patelių. Esant didesniam skaičiui, dvikovų įšvarginti ir nusidaužę patinėliai palieka neapvaisintas pateles. Taipogi pastebėta, jog patinai senesni kaip trijų metų ir patelės šešių metų jau netinka veislei. Jauniklės vienmetės, dvimetės patelės deda daugiau kiaušinių ir tuo yra vislesnės. Pasibaigus žaidimams, fazanai pradeda vėl monogaminį gyvenimą. Patinėliai pameta pateles ir žaidimų aikštes, skrenda į užaugusias krūmokšniais vietas, balas ieškoti maisto. Kartais patraukia ir į laukus pasižirniauti. Žiemos sulaukę, įšskrenda į miškų tankumynus.

Patelei po žaidimų prasideda nauji rūpesčiai ir vargai: tai būsimosios šeimos ateitis. Ji suka žemėje lizdą, iškloja jį žabeliais, paparčiais ir sudžiovusiomis žolėmis. Kartais susisuka dobilų laukuose arba pievose. Susukus lizdą deda ten 8—15 kiaušinių pilkai žalsvos spalvos, 40 — 45 milimetrų didumo. Praslinkus trims, kartais trims su puse. savaitėms, išskyla jaunikliai. Jaunikliai greit sustiprėja ir auga. Jau 3—4 savaičių gali užskristi ant medžio. Per porą mėnesių tiek paauga, jog sunku yra atskirti tėvus nuo jauniklių. Išsivedus vaikus fazanai kartais susimeta didesniais būriais. Bendrai, reikia pastebėti, patelės mažai yra rūpestingos dėl savo jauniklių. Dažnai išgąsdinta, arba šiaip aplinkybėms susidėjus, patelė pameta lizdą palikdama jauniklius globoti likimui, čia kol žemėje tupi, daug nukenčia nuo šunų, kačių, lapių, šeškų, kiaunių ir kitų plėšriųjų žvėrių ir paukščių. Išriedėjus vaikams, patelė tuojau pametus lizdą pradeda daryti keliones. Keliauja net iki keliolikos kilometrų, ir suradus upokšnį apsistoja, nes jų gyvenimui būtina sąlyga šviežias vanduo ir smėlis.

Pradžioje jauniklių maistą sudaro vabzdžiai ir sultingųjų žolių viršūnėlės. Labai mėgsta skruzdžių lervas, žiogus, sliekus ir šliužus. Medžių ir piktžolių sėklos jiems yra skanumynas. Rudeniop mėgsta padaryti ekskursijas į javų laukus želmenų papešioti, o drauge ir grūdų pasirinkti. Iš visų javų labiausiai mėgstami yra kviečiai. Tačiau mielai ragauja miežius ir bulves. Iš uogų mėgiamiausios šaltolakis (Hippophae rhamnoides), mėlynė ir bruknė.

Fazanu medžioklės laikas yra nuo 15 d. rugsėjo iki 15 d. vasario mėn. Geriausia medžioti, tai spalio ir lapkričio mėnesiais. Tada dar visi jaunikliai laikosi būriuose, neišsiskirstę. Medžiojama rytais iki saulei patekant ir vakarop, kada jie traukia į aikšteles, pieveles ir tenai vaikštinėja. Dienos metu dažniausiai būna pasislėpę. Priešu jie turi daug: be žmogaus, juos naikina vanagai, lapės, šunys, šeškai, kiaunės. Bendrai, fazanas yra vienas iš negudriausiu medžiojamu paukščiu ir lengvai gali patekti į plėšriųjų nagus. Jie glūdi žolėje ramiai nekildami, kol priešai visiškai prisiartina. Medžiotojui ar šunims visiškai prisiartinus, savo sparnais sukelia tokį triukšmą, kad dažnai nepatyrusį medžiotoją išgąsdina ir tuo išvengia taiklaus šūvio. Mėsa fazanu yra skaniausia iš visu medžiojamųjų laukiniu paukščių.

M. Jankauskas “Mūsų girios” 1932 m.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Įrašai kategorijoje

Starkis 480x384 - Starkas

Starkas

Starku vadiname apyretę mūsų šalies žuvį, kuri priešakine savo kūno dalimi (galva)
Kielė baltoji foto 480x384 - Kielė baltoji

Kielė baltoji

Kielė baltoji visiems pažįstamas, gražus ir malonus paukštelis, kuriam daugelis žmonių turi
Kuolingos foto 480x384 - Kuolinga

Kuolinga

Vienur kuolingomis, kitur kūlindimis ir žiūrliais vadiname didelius ir gražius — tilvikų
Gervės migloje 480x384 - Gervė pilkoji

Gervė pilkoji

Daugelio paukščiu laukia sodiečiai, begrįžtančių pavasarį iš šiltųjų kraštų, ir džiaugiasi, kai
Eiti į Viršų