Dėl masinio žuvų kritimo Ventos upėje, dėkokime hidroelektrinei

Dėl masinio žuvų kritimo Ventos upėje, dėkokime hidroelektrinei

Tai, kad neatsakingai valdomos hidroelektrinės ir užtvankos daro didelę žalą gamtai, dar kartą skaudžiai patvirtina šių metų liepos pabaigoje aplinkosaugininkų užfiksuotas įvykis Ventos upėje ties Leckavo kaimu.

Dėl netoliese veikiančios Kuodžių hidroelektrinės, kuri buvo visiškai sustabdžiusi vandens pratekėjimą, upėje stipriai nukrito vandens lygis. Dėl to sumažėjo deguonies kiekis vandenyje ir ėmė masiškai gaišti žuvys. Gavę apie tai pranešimą ir į vietą atvykę Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai aptiko ir surinko 229 kg kritusių žuvų (ešerių, raudžių, kuojų), dar 14 vnt. karšių, 193 vnt. žiobrių, 112 vnt. šapalų. Pagal surinktos žuvies kiekį ir rūšį aplinkai padaryta žala siekia daugiau nei 20.000 eurų.
„Pastarasis įvykis Ventos upėje dar kartą rodo, kad hidroelektrinių savininkai, gaudami asmeninės naudos, daro didelę žalą aplinkai. Turime rimtai galvoti apie užtvankų ir kai kurių hidroelektrinių demontavimą, – pabrėžia aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Nors baudos už gamtai padarytą žalą – pakankamai solidžios, tačiau atsakomybė už hidroelektrinių eksploatacijos taisyklių nesilaikymą yra akivaizdžiai per maža, o tai sudaro sąlygas piktnaudžiavimui. Be to, aplinkosaugininkams tokiais atvejais sunku užtikrinti efektyvią kontrolę. Todėl būtina šią situaciją keisti.“

Ties žuvų kritimo vieta pareigūnams pamatavus deguonies kiekį upėje, tuo metu jis tebuvo 1,9 mg/l O2, t. y. net 3-5 kartus mažesnis nei įprastai būna tokiu metu upėse. Aplinkosaugininkams taip pat įtarimų sukėlė itin žemas upės vandens lygis, kai kuriose vietose jis nesiekė nė 20 cm. Todėl nuspręsta atlikti patikrinimą netoli įvykio vietos esančioje Kuodžių hidroelektrinėje. Čia užfiksuota, kad iš hidroelektrinės vandens ištekėjimo nėra, privalomas išleisti minimalus gamtosauginis debitas – vandens kiekis, reikalingas, kad būtų palaikomos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos – nėra palaikomas.

Toks vandens pažeminimas tvenkinyje galimas tik užtvankos remonto ar avarijų atvejais ir tik gavus Aplinkos apsaugos agentūros leidimą. Aplinkosaugininkams susisiekus su hidroelektrinės vadovu, šis atsisakė pateikti hidroelektrinės eksploatavimo taisykles ir paaiškinti, kodėl nėra išleidžiamas vanduo.

Pasak viceministro M. Norbuto, šis atvejis parodo, kad neretai hidroelektrinių savininkai nesilaiko tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių. Norint padėtį keisti, Aplinkos ministerija žada koreguoti Administracinių nusižengimų kodekse už šių taisyklių nesilaikymą nurodytų baudų dydžius.

Ties žuvų kritimo vieta pareigūnams pamatavus deguonies kiekį upėje, tuo metu jis tebuvo 1,9 mg/l O2, t. y. net 3-5 kartus mažesnis nei įprastai būna tokiu metu upėse. Aplinkosaugininkams taip pat įtarimų sukėlė itin žemas upės vandens lygis, kai kuriose vietose jis nesiekė nė 20 cm. Todėl nuspręsta atlikti patikrinimą netoli įvykio vietos esančioje Kuodžių hidroelektrinėje. Čia užfiksuota, kad iš hidroelektrinės vandens ištekėjimo nėra, privalomas išleisti minimalus gamtosauginis debitas – vandens kiekis, reikalingas, kad būtų palaikomos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos – nėra palaikomas.

Toks vandens pažeminimas tvenkinyje galimas tik užtvankos remonto ar avarijų atvejais ir tik gavus Aplinkos apsaugos agentūros leidimą. Aplinkosaugininkams susisiekus su hidroelektrinės vadovu, šis atsisakė pateikti hidroelektrinės eksploatavimo taisykles ir paaiškinti, kodėl nėra išleidžiamas vanduo.

Pasak viceministro M. Norbuto, šis atvejis parodo, kad neretai hidroelektrinių savininkai nesilaiko tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių. Norint padėtį keisti, Aplinkos ministerija žada koreguoti Administracinių nusižengimų kodekse už šių taisyklių nesilaikymą nurodytų baudų dydžius.