Radius: Off
Radius:
km Set radius for geolocation
Search

Vidutinė upė. “Medžioklė” be varovų

V. Armalis Geidžiamiausias vidutinių upių laimikis – šlakis. Šių taurių žuvų žūklė mūsų krašte pažįstama tik nedaugeliui spiningininku, tačiau norintys medžioti šią vieną stipriausių mūsų van­denų žuvų jau gali nusipirkti licenciją ir žvejoti specialiuose upių ruožuose. Geriausias šlakių žūklės laikas – tada, kai šios žuvys ritasi iš neršto upių atgal į jūrą. Patikslinsime, kad tai […]

Upokšnis. Spiningo balansavimas

Kaimuose vandeniui iš šulinio semti naudojamos svirtys. Su šiuo įtaisu net vaikas lengvai gali iš šulinio iškelti sklidiną kibirą. Svirties trumpasis galas pasunkintas svarmenimis, ku­rie sulygina abiejų jos dalių svorį. Pagal svirties veikimo būdą balansuojamas ir spiningas. Meškerykočio strypo su žiedeliais svoris turi būti lygus rankenos su pritvirtinta rite svoriui. Tai patikrinama paprastai: spiningas dedamas […]

Upokšnis. Tyla ir seklus vanduo

Prie upokšnio, kuris dažniausiai teka slėniu, atokiau nuo žmogaus akių, spiningininką pasitinka tyla. Tai lyg kitas pasaulis, gyvenantis taip pat, kaip ir prieš tūkstantį metų, kai dar nebuvo ne tik kompiuterių, bet ir garo mašinų. Kiekvienas pa­šalinis garsas čia gyvenančių gyvūnų ausiai yra įtartinas. Pa­bandykite ant upokšnio kranto pašokinėti abiem kojom – tik­rai žuvys nekibs […]

Upokšnis. Pirmasis placdarmas

Kiekvienas iš žvejų brolijos narių turi savo mažytį placdar­mą, kuriame pirmą kartą užmetė blizgelę ir laukė, kol masalas nugrims slėpiningoje gelmėje. Šioje studijoje apie spiningavimą papasakosiu apie keletą tokių placdarmų. Pirmasis tai — upokšnis, tekantis medžių paunksmėje. Jei kas nors mano, kad maži vandenys – ne itin svarbus spiningavimo objektas, tas niekada nebandė žvejoti upokšniuose […]

Žolinių nakties Nemuno žuvų asorti

Pirmadienis. Diena prieš žolines. Vakarop išvykstame iš Vilniaus, Kauno kryptimi. Tikslas Nemuno dambos žemiau Kauno, taikinys storalūpiai upiniai karšiai. Važiuojame į iš anksto žinomą ir jau ne kartą tikrintą vietą, kurioje šios žuvys, kuomet jau būna pakilusios nuo žemupio, nuobodžiauti neleidžia niekada. Sutartoje vietoje susitikę su bičiuliu, tesiame kelionę ir artėjame prie numatytos žūklavietės  drauge […]

Mūsų vandenų žuvingumo smukimu klausimu

Spaudoje vis dažniau pasikartoja balsai dėl mūsų natūralių vandenų žuvingumo mažėjimo ir siūlomos įvairios radikalios priemonės tam žuvingumui kelti. Susirūpinimas yra pamatuotas ir įvairių autorių nuomonės skiriasi gal dėl metodų, bet ne iš esmės. Kas šiek tiek vandenų gyvenimą ir ūkį pažįsta, žino, kad mūsų vandenyse smarkiai sumažėjo vėgėlių, minagų, mažiau pasitaiko lašišų, visiška retenybė […]

Nuo vasario 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lydekas

Šiandien, vasario 1 d., įsigalioja draudimas žvejoti lydekas. Jis galios iki balandžio 20 d. visuose Lietuvos vandens telkiniuose ne tik žvejams mėgėjams, bet ir verslininkams. Šis draudimas įtvirtintas tam, kad galima būtų apsaugoti ankstyvą pavasarį pradedančias neršti lydekas. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai iki pat draudimo žvejoti lydekas pabaigos vykdys sustiprintą vandens telkinių kontrolę. Praėjusiais […]

Žuvų trofėjai. Lydeka

Paruošiant lydekų trofėjus, daugiausia bėdos būna su smegenine kaukuole. Mat jos priekinė dalis susideda iš vidurinio nosies kaulo, nosies kremzlės ir šoninių nosies kaulų. Visų tų ilgėliau verdamų kauliukų rišamosios medžiagos suyra, kauliukai atsiskiria, o greičiausiai – nosies kremzlė, kuri yra tarsi koks centrinis stulpelis, jungiantis nosies kaulus. Todėl smegeninės kaukuolės nosies dalį reikia stengtis […]

Akcija “Lašiša 2016” pratęsiama dar 3 savaitėms

Akcija „Lašiša 2016“, skirta lašišų ir šlakių migracijos kelių ir neršto apsaugai užtikrinti, tęsis iki gruodžio 10-osios. Ši aplinkosauginė akcija, prasidėjusi rugsėjo 1 d. ir numatyta iki lapkričio 20 d., pratęsta dar trimis savaitėmis, atsižvelgus į Gamtos tyrimų centro duomenis, kad šių žuvų nerštas tebevyksta. Prognozuojama, kad jis dar gali trukti kelias savaites. Nuo akcijos […]

Kaip virti žuvienę

Sakoma: kiek žvejų, tiek ir žuvienių. Kiekvienas žvejys ją verda pa­gal savo skonį ir išmanymą. Tačiau neteko girdėti, kad kas sakytų: kiek žvejienių, tiek žuvienių. Nes koks save gerbiantis žvejys nemoka išvirti žuvienės pats? Kaip galima tokį svarbų darbą patikėti kam nors kitam, nors ir žmonai? Pats, tiktai pats!.. Juk važiuoti vietoj savęs į žvejybą […]

X