Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Category archive

Žuvys

Šapalas

Gyvūnų paveikslai/Žuvys
apalai - Šapalas

J. Elisonas “Kosmos” 1935 m. Šapalas pažinti ir nuo artimų jam žuvų, pav., kuojos ir kt. atskirti ga­lima iš akių spalvos ir kai kurių kūno pavidalo pažymių. Akis jis turi nedideles, gelsvas su tamsia dėme jų viršuje. Kūnas vidutinio ilgumo, ku­ris 4 kartus praneša jo aukštumą; šonais mažai tesuspaustas. Praužulnūs nasrai padėti snukio priešakyje, kakta…

Skaityti...

Starkas

Flora ir fauna/Gyvūnų paveikslai/Žuvys
Starkis - Starkas

Starku vadiname apyretę mūsų šalies žuvį, kuri priešakine savo kūno dalimi (galva) truputį panaši į lydį, o likusiąja ~ primena ešerį, užtat lotyniškai jinai ir vadinama lydžiaešeriu, Kūną starkas turi pailgą, šonais kiek suspaustą ir ilgumu 5—6 kartus pranešantį savo aukštumą. Galva pleišto pavidalo, t. y., pailga ir smailiu snukiu. Nasrai platūs ir toli, net…

Skaityti...

Aukšlė arba viršundenė paprastoji

Flora ir fauna/Gyvūnų paveikslai/Žuvys
Aukšlių būrys - Aukšlė arba viršundenė paprastoji

Aukšle vadiname mažutę, pailgą ir plonutę žuvytę, kuri pasižymi labai šmaikščiais judėjimais ir nuolatos plaukioja būreliais viršutiniuose jų gyvenamosios vietos vandens sluoksniuose, dėl to ją kitaip dar viršundene vadina. Jos kūno, šonai suspausti, ilgumas 4,5 — 5 kartus praneša aukštumą, o aukštumas — 2,5 kartus storumą. Nasrų anga padėta snukelio gale ir viršun atgręžta, kitaip…

Skaityti...

Mūsų šalies žuvys: žiobris

Žuvys
p508592723 3 - Mūsų šalies žuvys: žiobris

Daugelis kas žiobri painioja su palša ir skersasnukiu. Bet palšą ir žiobrį nuo vieną kito galima atskirti iš to, kad žiobris kūną turi neaukštos nugaros, kiek žemesnį už palšos, labiau ilgumu patempta ir daugiau ištysusiu snukiu; jo pauodegio pelekas trumpesnis, nes teturi 17—20 minkštų spindulių. Skersasnukio ir žiobrio skirtumas taip pat lengva atsiminti: viršutinis žiobrio…

Skaityti...

Mūsų šalies žuvys: strapanas

Flora ir fauna/Žuvys
Mrena - Mūsų šalies žuvys: strapanas

Strapanu vadiname artimą meknės giminietę — nedidelę žuvį, kuri meknę truputį ir primena, tačiau skiriasi nuo jos tuo, kad kūną turi apvalų, šonais daugiau suplotą ir labiau ilgumu patemptą. Kiti randa panašumo tarp strapano ir aukšlės, tiktai pažymi, kad strapanas išauga didesnis už aukšlę. Apskritai imant, strapanas — nedidelė, vidutinio ilgumo žuvis, kurios kūnas neaukštas…

Skaityti...

Mūsų šalie žuvys: vėgėlė

Flora ir fauna/Žuvys
burbotbob 0321 - Mūsų šalie žuvys: vėgėlė

Kas vėgėlės nebuvo matęs ir ją pirmą kartą pamato, pav., kai, pats bežuvaudamas, ją iš urvo ištraukia arba jo akivaizdoje ji kuriuo nors žuvavimo įrankiu pagaunama; tas tikrai turi geros progos nusistebėti pagautos žuvies pavidalu, slidumų ir kitais privalumais. Kai kurie žmonės vėgėlės kūno pavidalu piktinasi ir pasiteisindami sako, kad vėgėlė savuoju kūnu, ypatingai plačia…

Skaityti...

Ešerys upinis

Flora ir fauna/Žuvys
fish 2806369 960 720 - Ešerys upinis

Ešerys upinis — daugeliui kam pažįstama musų šalies gėlųjų vandenų žuvis. Pažįsta jį taip pat ir meškeriotojai, kurie žuvų gaudymo sportą paprastai ir pradeda nuo ešerių meškeriojimo. Pažinti ešerys nesunku, nes jo kūnas, kurį jisai, kaip ir kitos žuvys, turi panašų į verpstę, vidutiniškai suplotas ir per vidurį kiek storesnis, o abiejuosna kūno galuosna darosi…

Skaityti...

Žinios apie retesnes ir stambesnes žuvis Lietuvoje arba gretimuose vandenyse pagautas

Istorija/Žuvys
st ives packing fish - Žinios apie retesnes ir stambesnes žuvis Lietuvoje arba gretimuose vandenyse pagautas

Keliolikti metai renku periodinės spaudos žinias apie mūsų krašto fauną, joje ir apie žuvis. Teko šiuo klausimu aptikti ir įdomesnių žinių, kurios pravers žinoti kiekvienam savosios faunos mėgėjui. Šiame straipsnyje patiekiu žinių tiktai apie retesnes ir didesnio ūgio žuvis, kurios buvo pagautos pas mumis, Lietuvoje, arba gretimuose vandenyse. Kurios ne kurios šitų žinių, rasi, reikėtų,…

Skaityti...

Šis tas apie žuvų nerštą

Žuvys
minionfish - Šis tas apie žuvų nerštą

Mūsų klimato sąlygose daugumas žuvų veislių dauginasi apie gegužės — birželio mėn. Ledui sutirpus žuvys neršto instinkto verčiamos masėmis pulkuojasi ir renkasi į tinkamas ikrams paleisti vietas. Sulaukus gražesnių orų ir pakilus vandens temperatūrai iki 12—15º. jos pradeda nerštis — leisti ikrus. Vienos žuvų veislės mėgsta leisti ikrus iš ryto, kitos pav. palšos popietinėmis valandomis.…

Skaityti...

Minagai

Žuvys
Lampetra fluviatilis - Minagai

Prieš pradedant skaityti šį straipsnį, norėtumėm atkreipti Jūsų dėmesį į tai, jog jis parašytas 1935 m. todėl ir pavadinimas “Minagai” šiomis dienomis nebenaudojamas. Tai kelios rūšys žuvų, gyvenančių mūsų vandenyse, kurios vadinamos negėmis. Nors informacija senoka ir kiek netiksli, kas liečia klasifikavimą, tačiau tai kol kas išsamiausias šių žuvų aprašymas iki šiol patekęs į mūsų…

Skaityti...

Šlakių slėptuvės

Žuvys
IMG 1286 - Šlakių slėptuvės

Šlakiai turi tiksliai apibrėžtas teritorijas, į kurias nenoriai įplaukia kitos žuvys, nes šlakiai, o ypač stambūs, nemėgsta, kad jų zonoje lankytųsi pašaliniai. Turbūt šia aplinkybe remiantis galima paaiškinti, kodėl nemažai šlakių griebia masalą, kai jie nesimaitina, o gina savo teritoriją. Suprantama, kad dėl savo biologinių ypatybių šlakiai nesirenka upėje tokių vietų, kurios parankios karšiams arba…

Skaityti...

Didelė upė – žemupio dambos

Patarimai žvejui/Žuvys
pirogovskoe vodohranilishhe - Didelė upė - žemupio dambos

Nemuno žemupys – didelių potvynių, apsemiančių dešim­tis tūkstančių hektarų pamario lygumos, zona. Nuo seno žmo­gus stengėsi pažaboti stichijos galią ir formavo polderių siste­mą. Ypač svarbu apsaugoti upės krantus nuo galingų potvynio srautų. Tam tikslui buvo statomos statmenai į upės vagą nusi­driekiančios dambos – supilti iš akmenų ir apipinti medžių ša­komis pylimai. Dambų ilgis – nuo…

Skaityti...

Didelė upė – vidurupis

Patarimai žvejui/Žuvys
https s3 - Didelė upė - vidurupis

Didelių upių vidurupiai prasideda ten, kur sumažėja rėvų, o jas keičia seklumos. Upių farvateriai vingiuoja tarp seklių plo­tų, o ten, kur farvateriai priartėja prie krantų, paprastai išplau­namos didelės sietuvos ir duburiai. Tai – įvairiausių žuvų susi­telkimo vietos. Čia apstu karpinių žuvų, o ši gausa privilioja plėšriąsias žuvis. Nors upių vidurupiuose aptinkama šapalų, meknių, ešerių, sterkų,…

Skaityti...

Didelė upė – aukštupys

Patarimai žvejui/Žuvys
maxresdefault 1 - Didelė upė - aukštupys

Didelių upių aukštupiu laikomas ruožas, nuo kurio pradžios upė jau pranoksta vidutinę pločiu ir vandeningumu. Neries aukštupys prasideda dabartinės Baltarusijos teritorijoje ir driekiasi iki Vilniaus. Šie vandenys – ūsorių zona, bet joje yra ką veikti spiningininkui. Na, o pats įdomiausias žūklės objek­tas – paviršiuje medžiojantis salatis. Vaikydamasi grobį, ši gi­gantišką aukšlę primenanti žuvis dažniausiai išsiduoda sukel­dama…

Skaityti...

Tyrimų išvada – Lietuvos ežeruose daugėja žuvų

Žuvys
fc3315944b526f74168ad24cdf9c1e40711981a2 - Tyrimų išvada – Lietuvos ežeruose daugėja žuvų

Per pastaruosius penkerius metus, Gamtos tyrimų centro atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvos ežeruose gerokai padaugėjo žuvų ir pagerėjo jų būklė. Tai lėmė sugriežtinta atsakomybė už žvejybos taisyklių pažeidimus, itin sustiprinta aplinkosauginė kontrolė ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse (išskyrus specializuotą) uždraudimas. Gamtos tyrimų centro mokslininkai 2011-2015 m. ištyrė žuvų bendrijas 284 šalies ežeruose ir 54 tvenkiniuose. Apibendrinę…

Skaityti...

1 2 3 7
X
Eiti į Viršų