Radius: Off
Radius:
km Set radius for geolocation
Search

Kaip valdyti paviršinį masalą

Viktoras Armalis Jei žūklės vieta pasirinkta tinkamai, spiningininkas turi pui­kiai susidoroti su kita užduotimi, nuo kurios priklauso 50 proc. sėkmės. Mat, žvejojant paviršiniais masalais, reikia labai tiks­liai užmesti masalą. Ir užmesti ten, kur yra ešerio, lydekos ar salačio slėptuvė. Kokiu tempu traukti masalą? Pirmas būdas – lėtai. Kai nu­rimsta ratilai, kuriuos vandens paviršiuje sukelia užmestas […]

Vidutinė upė. “Medžioklė” be varovų

V. Armalis Geidžiamiausias vidutinių upių laimikis – šlakis. Šių taurių žuvų žūklė mūsų krašte pažįstama tik nedaugeliui spiningininku, tačiau norintys medžioti šią vieną stipriausių mūsų van­denų žuvų jau gali nusipirkti licenciją ir žvejoti specialiuose upių ruožuose. Geriausias šlakių žūklės laikas – tada, kai šios žuvys ritasi iš neršto upių atgal į jūrą. Patikslinsime, kad tai […]

Šapalas

J. Elisonas “Kosmos” 1935 m. Šapalas pažinti ir nuo artimų jam žuvų, pav., kuojos ir kt. atskirti ga­lima iš akių spalvos ir kai kurių kūno pavidalo pažymių. Akis jis turi nedideles, gelsvas su tamsia dėme jų viršuje. Kūnas vidutinio ilgumo, ku­ris 4 kartus praneša jo aukštumą; šonais mažai tesuspaustas. Praužulnūs nasrai padėti snukio priešakyje, kakta […]

Vidutinė upė. Įrankių pasirinkimas

V. Armalis Rengiantis žūklei vidutinėse upėse, reikia tik šiek tiek per­tvarkyti įrangą, kuri skirta žūklei upokšniuose. Pirmiausia pa­renkamas stangresnis spiningo meškerykotis, kuriuo galima svaidyti 5-30 g masalus. Tai – „Light” ir „Medium Light” klasės įrankiai, kurių ilgis 2,10-2,40 m. Atsižvelgiant į žūklės specifiką ir masalų tipus, optimaliausias yra 2,40 m ilgio spiningas su šmaikščia viršūne, […]

Vidutinė upė. Netikėtos akistatos

V. Armalis Miškas džiūvo po netikėto kaip šūvis lietaus. Tiršta migla ėmė driektis pažeme. Tarpais atrodė, kad brendi ne žole, o pie­nu. Dar tirščiau miglos kamuoliai gaubė upę. Galėjai tik spėti, kur vingiuoja vaga. Pagal vandens šniokštimą puikiausiai ži­nojau, kad ne kartą mintu takeliu artėju prie rėvos. Teko atsisagstyti apykaklę, nes buvo tvanku kaip pirtyje. […]

Apie slieką

K. Sčesnulevičius, “Medžiotojas” 1939 m. Kiekvienam meškeriotojui gerai pažįstamas šis nekaltas gyvūnėlis, tiek daug naudos ir malonumo duodąs meškeriotojams. Beveik kiekvienas meškeriotojas pradeda meškerioti „ant slieko“, nes, greta musės naminės aukšlėms gaudyti, tai yra mėgiamiausias ir kartu populiariausias jaukas. Vasaros metu rytais matyti pavėsinguose pakampiuose meškeriotojus sliekus kasant: rimtais veidais, susikaupę meškeriotojai kasa žemę, deda […]

Starkas

Starku vadiname apyretę mūsų šalies žuvį, kuri priešakine savo kūno dalimi (galva) truputį panaši į lydį, o likusiąja ~ primena ešerį, užtat lotyniškai jinai ir vadinama lydžiaešeriu, Kūną starkas turi pailgą, šonais kiek suspaustą ir ilgumu 5—6 kartus pranešantį savo aukštumą. Galva pleišto pavidalo, t. y., pailga ir smailiu snukiu. Nasrai platūs ir toli, net […]

Upokšnis. Žvejo šešėlis

Pačios tinkamiausios dienos žūklei – apsiniaukusios. Sau­lės spinduliai prasimuša net ir pro tankią lapiją, ir nuo spiningininko silueto ant vandens krinta šešėlis. Jei stovėsite nejudė­damas, tai žuvų nepabaidysite, bet užtenka pasvirti, užsimoti spiningu – ir jūsų šešėlis atgis. Visoms žuvims tai kelia pagrįstą įtarimą. Spiningininkas turi ant kranto pasirinkti tokią pozici­ją, kad jo metamas šešėlis […]

Upokšnis. Metimas į taikinį

Daugelis patyrusių spiningininkų yra treniravęsi mėtydami svarelius į taikinį. Anglijoje gimė tradicija rengti žvejų varžybas, per kurias stadione į taikinius svaidomos muselės ir blizgės. Ši sporto šaka vadinama kastingu. Kaip svarbu įgyti tinkamų masalo svaidymo įgūdžių, spiningininkas geriausiai pajunta žvejodamas upelyje. Pirmiausia netaiklus metimas – tuščias metimas. Visos žuvys upeliuose nenoriai palieka savo slėptuves, nes, […]

Aukšlė arba viršundenė paprastoji

Aukšle vadiname mažutę, pailgą ir plonutę žuvytę, kuri pasižymi labai šmaikščiais judėjimais ir nuolatos plaukioja būreliais viršutiniuose jų gyvenamosios vietos vandens sluoksniuose, dėl to ją kitaip dar viršundene vadina. Jos kūno, šonai suspausti, ilgumas 4,5 — 5 kartus praneša aukštumą, o aukštumas — 2,5 kartus storumą. Nasrų anga padėta snukelio gale ir viršun atgręžta, kitaip […]

X