Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Category archive

Žvejyba

Vidutinė upė. “Medžioklė” be varovų

Žvejo dienos
vejys - Vidutinė upė. "Medžioklė" be varovų

V. Armalis Geidžiamiausias vidutinių upių laimikis – šlakis. Šių taurių žuvų žūklė mūsų krašte pažįstama tik nedaugeliui spiningininku, tačiau norintys medžioti šią vieną stipriausių mūsų van­denų žuvų jau gali nusipirkti licenciją ir žvejoti specialiuose upių ruožuose. Geriausias šlakių žūklės laikas – tada, kai šios žuvys ritasi iš neršto upių atgal į jūrą. Patikslinsime, kad tai…

Skaityti...

Šapalas

Gyvūnų paveikslai/Žuvys
apalai - Šapalas

J. Elisonas “Kosmos” 1935 m. Šapalas pažinti ir nuo artimų jam žuvų, pav., kuojos ir kt. atskirti ga­lima iš akių spalvos ir kai kurių kūno pavidalo pažymių. Akis jis turi nedideles, gelsvas su tamsia dėme jų viršuje. Kūnas vidutinio ilgumo, ku­ris 4 kartus praneša jo aukštumą; šonais mažai tesuspaustas. Praužulnūs nasrai padėti snukio priešakyje, kakta…

Skaityti...

Vidutinė upė. Įrankių pasirinkimas

Patarimai žvejui/Žvejybai
vejyba vidutinio dydžio upėje - Vidutinė upė. Įrankių pasirinkimas

V. Armalis Rengiantis žūklei vidutinėse upėse, reikia tik šiek tiek per­tvarkyti įrangą, kuri skirta žūklei upokšniuose. Pirmiausia pa­renkamas stangresnis spiningo meškerykotis, kuriuo galima svaidyti 5-30 g masalus. Tai – „Light” ir „Medium Light” klasės įrankiai, kurių ilgis 2,10-2,40 m. Atsižvelgiant į žūklės specifiką ir masalų tipus, optimaliausias yra 2,40 m ilgio spiningas su šmaikščia viršūne,…

Skaityti...

Vidutinė upė. Netikėtos akistatos

Patarimai žvejui
Vidutinio dydžio upė - Vidutinė upė. Netikėtos akistatos

V. Armalis Miškas džiūvo po netikėto kaip šūvis lietaus. Tiršta migla ėmė driektis pažeme. Tarpais atrodė, kad brendi ne žole, o pie­nu. Dar tirščiau miglos kamuoliai gaubė upę. Galėjai tik spėti, kur vingiuoja vaga. Pagal vandens šniokštimą puikiausiai ži­nojau, kad ne kartą mintu takeliu artėju prie rėvos. Teko atsisagstyti apykaklę, nes buvo tvanku kaip pirtyje.…

Skaityti...

Apie slieką

Patarimai žvejui
Sliekas tarp lapų - Apie slieką

K. Sčesnulevičius, “Medžiotojas” 1939 m. Kiekvienam meškeriotojui gerai pažįstamas šis nekaltas gyvūnėlis, tiek daug naudos ir malonumo duodąs meškeriotojams. Beveik kiekvienas meškeriotojas pradeda meškerioti „ant slieko“, nes, greta musės naminės aukšlėms gaudyti, tai yra mėgiamiausias ir kartu populiariausias jaukas. Vasaros metu rytais matyti pavėsinguose pakampiuose meškeriotojus sliekus kasant: rimtais veidais, susikaupę meškeriotojai kasa žemę, deda…

Skaityti...

Starkas

Flora ir fauna/Gyvūnų paveikslai/Žuvys
Starkis - Starkas

Starku vadiname apyretę mūsų šalies žuvį, kuri priešakine savo kūno dalimi (galva) truputį panaši į lydį, o likusiąja ~ primena ešerį, užtat lotyniškai jinai ir vadinama lydžiaešeriu, Kūną starkas turi pailgą, šonais kiek suspaustą ir ilgumu 5—6 kartus pranešantį savo aukštumą. Galva pleišto pavidalo, t. y., pailga ir smailiu snukiu. Nasrai platūs ir toli, net…

Skaityti...

Upokšnis. Žvejo šešėlis

Patarimai žvejui
vejo siluetas - Upokšnis. Žvejo šešėlis

Pačios tinkamiausios dienos žūklei – apsiniaukusios. Sau­lės spinduliai prasimuša net ir pro tankią lapiją, ir nuo spiningininko silueto ant vandens krinta šešėlis. Jei stovėsite nejudė­damas, tai žuvų nepabaidysite, bet užtenka pasvirti, užsimoti spiningu – ir jūsų šešėlis atgis. Visoms žuvims tai kelia pagrįstą įtarimą. Spiningininkas turi ant kranto pasirinkti tokią pozici­ją, kad jo metamas šešėlis…

Skaityti...

Upokšnis. Metimas į taikinį

Patarimai žvejui
40872436394 8b79076064 c - Upokšnis. Metimas į taikinį

Daugelis patyrusių spiningininkų yra treniravęsi mėtydami svarelius į taikinį. Anglijoje gimė tradicija rengti žvejų varžybas, per kurias stadione į taikinius svaidomos muselės ir blizgės. Ši sporto šaka vadinama kastingu. Kaip svarbu įgyti tinkamų masalo svaidymo įgūdžių, spiningininkas geriausiai pajunta žvejodamas upelyje. Pirmiausia netaiklus metimas – tuščias metimas. Visos žuvys upeliuose nenoriai palieka savo slėptuves, nes,…

Skaityti...

Aukšlė arba viršundenė paprastoji

Flora ir fauna/Gyvūnų paveikslai/Žuvys
Aukšlių būrys - Aukšlė arba viršundenė paprastoji

Aukšle vadiname mažutę, pailgą ir plonutę žuvytę, kuri pasižymi labai šmaikščiais judėjimais ir nuolatos plaukioja būreliais viršutiniuose jų gyvenamosios vietos vandens sluoksniuose, dėl to ją kitaip dar viršundene vadina. Jos kūno, šonai suspausti, ilgumas 4,5 — 5 kartus praneša aukštumą, o aukštumas — 2,5 kartus storumą. Nasrų anga padėta snukelio gale ir viršun atgręžta, kitaip…

Skaityti...

Upokšnis. Spiningo balansavimas

Žvejo dienos/Žvejybai
Spiningo kotas - Upokšnis. Spiningo balansavimas

Kaimuose vandeniui iš šulinio semti naudojamos svirtys. Su šiuo įtaisu net vaikas lengvai gali iš šulinio iškelti sklidiną kibirą. Svirties trumpasis galas pasunkintas svarmenimis, ku­rie sulygina abiejų jos dalių svorį. Pagal svirties veikimo būdą balansuojamas ir spiningas. Meškerykočio strypo su žiedeliais svoris turi būti lygus rankenos su pritvirtinta rite svoriui. Tai patikrinama paprastai: spiningas dedamas…

Skaityti...

Upokšnis. Tyla ir seklus vanduo

Žvejo dienos
Miško upokšnis - Upokšnis. Tyla ir seklus vanduo

Prie upokšnio, kuris dažniausiai teka slėniu, atokiau nuo žmogaus akių, spiningininką pasitinka tyla. Tai lyg kitas pasaulis, gyvenantis taip pat, kaip ir prieš tūkstantį metų, kai dar nebuvo ne tik kompiuterių, bet ir garo mašinų. Kiekvienas pa­šalinis garsas čia gyvenančių gyvūnų ausiai yra įtartinas. Pa­bandykite ant upokšnio kranto pašokinėti abiem kojom – tik­rai žuvys nekibs…

Skaityti...

Upokšnis. Pirmasis placdarmas

Žvejo dienos
39270763052 3e5ed7e59a h - Upokšnis. Pirmasis placdarmas

Kiekvienas iš žvejų brolijos narių turi savo mažytį placdar­mą, kuriame pirmą kartą užmetė blizgelę ir laukė, kol masalas nugrims slėpiningoje gelmėje. Šioje studijoje apie spiningavimą papasakosiu apie keletą tokių placdarmų. Pirmasis tai — upokšnis, tekantis medžių paunksmėje. Jei kas nors mano, kad maži vandenys – ne itin svarbus spiningavimo objektas, tas niekada nebandė žvejoti upokšniuose…

Skaityti...

Mūsų šalies žuvys: žiobris

Žuvys
p508592723 3 - Mūsų šalies žuvys: žiobris

Daugelis kas žiobri painioja su palša ir skersasnukiu. Bet palšą ir žiobrį nuo vieną kito galima atskirti iš to, kad žiobris kūną turi neaukštos nugaros, kiek žemesnį už palšos, labiau ilgumu patempta ir daugiau ištysusiu snukiu; jo pauodegio pelekas trumpesnis, nes teturi 17—20 minkštų spindulių. Skersasnukio ir žiobrio skirtumas taip pat lengva atsiminti: viršutinis žiobrio…

Skaityti...

Almajas

Patarimai žvejui
Ežeras Almajas - Almajas

Almajas arba Alma – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, Linkmenų seniūnijoje, apie 13 km į šiaurės vakarus nuo Ignalinos. Ilgis 2 km, plotis 1 km. Ežero dubuo išgulėtas negyvo ledo luisto. Rytiniai ir vakariniai krantai aukšti, terasuoti, o šiauriniai ir pietiniai – lėkštesni, kai kur užpelkėję. Dugnas pasidengęs dumblu. Ežerėvardis kilo nuo žodžio almėti („pamažu…

Skaityti...

Kaip ieškoti sėklių

Patarimai žvejui
boot 2991682 960 720 - Kaip ieškoti sėklių

Per Ūkojo platybes tuoj po vidudienio atvilnija vos juntami vėjo šuorai ir pašiaušia krištolinį vandenį virš atabradų. Ir žuvys po raibuliuojančiu skydu jaučiasi ne tokios pastebimos, ima traukti sėklių link. Saulė retkartėmis neįkyriai kyšteli savo diską pro de­besis. Kelias minutes krapnoja iš padebesių šilti lašai. Tokiu oru ešeriai visą dieną medžioja gana aktyviai, tik pusvalandžiui…

Skaityti...

1 2 3 20
Eiti į Viršų