Radius: Off
Radius:
km Set radius for geolocation
Search

Rusnės užkalbėti

Filmas stebi Rusnės salos gyventojus, kurių gyvenimas persipynė su vandeniu – stichija, kuri įtraukia ir nepaleidžia. Laivadirbys, pametęs galvą dėl senovinių laivų paveldo išlaikymo ir puoselėjimo. Žvejas, kurio visa šeima gyvena vandens pažinimu. Leidėjas, studijuojantis krašto istoriją, ieškantis naujų upių vagų pasikeitimo hipotezių. Mokytoja, kiekvienais metais išsirengianti su vaikais dviračiais per salą į gandrų skaičiavimo […]

Žaliasis kino festivalis: “Apie ką staugia vilkai”

ES paramos lėšomis finansuojamas Žaliasis kino festivalis skirtas Petrui Abukevičiui atminti. Šio projekto partnerė – Aplinkos ministerija. Festivaliui filmus kūrė kino mėgėjai kartu su profesionaliais režisieriais. Autoriai buvo atrinkti per Lietuvos televizijos laidos „Gamtos kodas“ kino mėgėjams paskelbtą filmukų apie gamtą konkursą. Po atrankos festivaliui buvo sukurti 8 dokumentiniai filmai. Laimėtojai gavo puikią galimybę kurti […]

Gudų girios širdyje

Lietuvos televizijos kūrybinė grupė pristato filmą apie Lietuvos gamtą – Gudų girios širdyje. Pietinėje Dzūkijos dalyje, susiliejusi su kitais Dainavos miškais dūkso paslaptinga, ūksminga Dainavos, arba kitaip dar vadinamaGudų giria. Tai didžiausias Lietuvos miškų masyvas, plytintis Dzūkijoje, Varėnos rajono ir Druskininkų savivaldybės teritorijose. Girios plotas yra 1450 km², mišku apaugę 1145 km². Yra išskiriama ~250 […]

Dokumentinis filmas apie Ūlos upę “Gražioji Grobikė”

Ūla – upė, tekanti per rytinį Dzūkijos nacionalinio parko pakraštį, Merkio intakas. Ilgis 84 km (nac. parku teka 25 km). Upė teka šiaurės vakarų kryptimi. Ištakos yra Pelesos apylinkėse. Aukštupyje teka pro Gudų girioje esančius kaimus – Dubičius, Rudnią, Zervynas, Žiūrus, o už jų įteka į Merkį. Gausu skardžių, kilpų, atodangų. Upėn suvirsta nemažai medžių. […]

Kaip atsirado Čepkelių aukštapelkė?

Prieš 16000 metų ledynas dengė beveik visą Lietuvą. Jo danga galėjo siekti 1-2 km storį. Prieš 13000 metų, pasitraukus ledynams, Lietuvoje plytėjo tundra. Šylant klimatui ir esant drėgmės pertekliui dalinai suirę augalai virto durpėmis, pradėjo formuotis pelkės. Prieš 10000 metų išnykus amžinajam įšalui, suvešėjo augalai, suintensyvėjo pelkėjimas. Užželiant ežerams formavosi žemapelkės. Jose auga viksvos, nendrės, […]

X