Radius: Off
Radius:
km Set radius for geolocation
Search

Į kalnus akmenų

Aplinkui mus viskas taip lėkšta ir nuobodu, akmenų visai maža, daugiausia vis molis, smėlis, o jeigu upių pakrantėse ir yra akmenų, tai jie labai jau vienodi ir neįdomūs! Akmenų mums reikia važiuoti į kalnus, ten, kur uolos ir akmenų nuobirynai, kur sraunūs upeliai teka akmenine vaga, o mėlyni ežerai spindi tarp skardžių ir uolynų. Visi, […]

Akmenys galūnai

Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja gamtinis turizmas. Nepaprastas paslaptis saugo paprasčiausi lauko akmenys… Pasiskaitykite žurnalistės Irmos Dubovičienės straipsnį apie Lietuvos akmenis, publikuotą laikraštyje „Ūkininko patarėjas”.  „Didžiausia gėda nepažinti žemės, kurioje gyveni, o dar didesnė, kai svetimais kraštais domimasi labiau nei savuoju“, – rašė Vladislavas Sirokomlė, XIX a. lietuvių ir lenkų poetas bei prozininkas. Vilniuje ir Vilniaus rajone […]

Tik pora mineralų…

Lietuvoje vienaip ar kitaip paminėjus akmenį, omenyje dažniausiai turime daug kur sutinkamus riedulius, kai kuriais atvejais – upių atodangose ar karjerų sienelėse atsidengiančius dolomitą ar klintį. Kitaip tariant, t.y. naudojant geologinę terminiją, mes kalbame apie uolienas – gamtinius agregatus, susidedančius iš mineralų. O kaip atrodo ta pati mažiausia akmens sudėtinė dalis – mineralas? Pasak mineralogijos vadovėlių, Žemėje iki šiolei yra surasta bei aprašyta daugiau nei 2200 […]

Belemnitai

Pietų Lietuvos žvirgždo – gargždo nuogulose, upių pakrantėse ar šiaip žemės paviršiuje galima aptikti ak­menukų, panašių į kulką, strėlę ar­ba cigarą. Žmonės juos vadina vel­nio ar raganos pirštais, perkūno st­rėlėmis, kiaulspeniais. Gamtininkai juos ilgai laikė žaibo iškrovos į uo­lieną padariniais. Tik 1724 metais buvo nustatyta, kad tai — belemni­tų skeleto suakmenėjusios liekanos. Belemnitai (belemnon — strėlė) […]

Bronzos amžiaus auksas

Danijos archeologai, Boeslunde miesto apylinkėse, atrado apie 2000 meistriškai pagamintų auksinių spiralių. Manoma, kad jos padarytos beveik prieš 3000 metų. Jų paskirtis kol kas nėra žinoma. Spėjama, kad tai ko gero bus susiję su saulės kulto ritualais, kurių metu šios spiralės buvo naudojamos rūbų arba kūno puošybai. Manoma, kad miestas kuriame rastas šis “lobis” turėjo šventą prasmę […]

Akmeniniai spygliai

Karpėnų karjero viršutinio permo klin­tyse, Petrašiūnų viršutinio devono dolo­mituose, taip pat klinčių ir dolomitų rie­duliuose galima aptikti vingiuotų tamsių linijų, primenančių kaukolės kaulus su­jungiančias siūles, šios uolienų sluoksnių paviršiaus tekstūros gamtos tyrinėtojų va­dinamos sutūrais. Skilimo plokštumos pa­gal juos būna nelygios, grublėtos, padeng­tos molio plėvele. Smulkūs dantyti pa­viršiai ir molio plėvelė rodo, kad jie susidarė veikiami […]

Retieji akmenys gamtoje – safyras

Safyras – korundo atmaina, aliuminio oksidas. Brangakmenis. Dažniausiai būna mėlynas, bet pasitaiko ir kitų spalvų variacijų – rožinis, geltonas, žalias, bespalvis, rudas, kelių spalvų. Pasitaiko ir skirtingų safyrų formų, tačiau, populiauria (juvelyrikoje) išlieka apvali. Nuo senų laikų žavintis grožiu ir neįprastomis savybėmis safyras laikomas labai vertingu brangakmeniu. Praeityje safyrais buvo vadinami visi mėlyni akmenys, ir […]

Saulės, vėjo ir vandens muzika

Pirmieji saulės spinduliai nuauksino pa­lei Šventąją besidriekiančias lankas. Meškeriotojas atskuba į pamėgtą upės pakrantę su pirmosiomis gaidgystėmis, kai tik rytas ima raivytis iš patalo. Kad su­spėtų sviesti srovėn masalą, upei nyrant iš priešaušrio miglos. Pamažu ėmė dienoti, pirmosios kuojos vartėsi tinklelyje, išrietusios tamsias nuga­ras. Gausi rasa nuvarvėjo per žolynus, o švelnus rytmečio vėjelis išjudino ant sta­taus Žeimenos […]

Ant amžino pašalo

Jau visai vakarėjant, nors laikrodis terodė tiktai popiečio ankstyvą valandą, vis taip pat šurgant gatvėse sniegučiui, speigui kaustant akis, Norilske sura­dau septynioliktąjį kvartalą, o jame namą su įdomia iškaba. Iš tiesų, ką gi tokioje šaltybių šalty­bėje gali veikti žemdirbiai? Kur vos tik truputuką pasikasus, kastuvas atsi­muša į amžinai įledėjusią žemę. Visur savi reikalai. Vienur avinin­kystė, o […]

Pagarba tylai

Iš teisybės Kuršių Nerijoje visai tylu turbūt niekados ir nebūna. Kasdien, kas valandą jūra ir marios kalbasi su savo dukromis — auksasmiltėmis kopomis. Ir vėjai kas­dien audžia vis naujus raštus Agilos ir Karvaičių, Urbo ir Angių, Sklandytojų ir Pilkopos kalnų viršūnėse, visame di­džiųjų kopų gūbryje, kuris banguoja nuo Smiltynės iki seno­sios Šarkuvos. Čia vėjai, atskridę […]

X