Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Category archive

Mokslas - page 2

Laikas keičia sampratą

Mokslas
3 organic agriculture - Laikas keičia sampratą

Prieš porą šimtmečių dirbamose žemo­se kaip grybai po lietaus pradėjo dygti ir augti miestai, natūralaus ūkininkavimo sistema ėmė labiau ir labiau nykti — ypač tada, kai žemdirbiai pradėjo ieškoti būdų mažėjančiuose žemės plotuose didinti der­lingumą ir patenkinti vis didėjančius mies­tų poreikius, ilgainiui pradėjo rastis jėgų, protestuojančių prieš gamtos alinimą, ir iš jų idėjų rutuliojosi mokslas…

Skaityti...

Proto ištakos

Mokslas
Neuronai - Proto ištakos

Garsus gyvūnų elgsenos tyrinėtojas Ernestas Setonas Tompsonas yra aprašęs tokį atsitikimą. Per upelę skrisda­ma varna išmetė duonos trupini, kuris srovės nešamas dingo tunelyje. Tuo­kart paukštis nuskrido į kitą tunelio galą ir vos tik pasirodė pamesta duona, varna ją kaipmat išsigriebė. Šis atsitikimas — ryškus pavyzdys, kaip gyvūnai, siekdami trokštamo re­zultato, pasinaudoja, matematikų terminologija išsireiškus, ekstrapoliacija. Varna iš…

Skaityti...

Gyvatės ir jų nuodai

Mokslas
Giurza Serpentes - Gyvatės ir jų nuodai

Ankstyvas, saulėtas rytas. Būrelis mergi­nų ir jaunuoliu atkakliai braunasi per di­delę pelkę, kuri supa Tramio ežerą. Tai Vilniaus universiteto studentai biologai, at­liekantys zoologijos praktiką; palapinių miestelis išsiskleidęs puikiam pusiasaly prie Rašių ežero. Krūmai retėja, daug mėlynių, girtuokliu, svaigina stiprus gailių kvapas. Aptarinėda­mi kiekvieną sutiktą gyvą padarą, keliau­jame apie ežerą garnių kolonijos link. Prieš akis geras…

Skaityti...

Kokia gyvybės forma dominuoja Žemėje?

Mokslas
Formicidae - Kokia gyvybės forma dominuoja Žemėje?

Žmonės linkę manyti, kad jie yra šio pasaulio valdytojai. Gebėjimas kurti sudėtingus prietaisus ir įrankius, kalba, socialiniai įgūdžiai, vieta pačioje mitybos grandinės viršūnėje. Tai leidžia žmonėms galvoti, kad jie yra dominuojanti gyvybės forma pasaulyje. Bet ar tikrai? Ar tikrai žmonės dominuoja pasaulyje? Yra organizmų, kurie savo kiekiu, užimamu paviršiaus plotu, sudaroma biomase stipriai pralenkia mus, žmones.…

Skaityti...

Miškas kuria dirvožemį

Mokslas
Miškas - Miškas kuria dirvožemį

Senovėje miškai augo beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Jie teikė žmogui prieglobstį, maistą, aprangą, saugojo nuo priešų. Vystantis žemdirbystei, že­mė pradėjo pamažu plikti, miškai virto didesnėmis ar mažesnėmis salomis, užimdami mažiau derlingas arba užmirku­sias žemes. Šiandien miškams tenka tik apie 33,3 procentus Lietuvos teritorijos. Augalija, o ypač sumedėjusi, turi di­džiulės įtakos dirvodaros procesui. Jei žemės ūkyje pasėliai keičiami…

Skaityti...

Fitocenozių populiacijos

Mokslas
Populiacija - Fitocenozių populiacijos

Populiacija — tai pasklidusių tam tik­roje teritorijoje vienos rūšies individų santalka, kurią galima stebėti, analizuoti, lyginti su kitomis ir panašiai. Tokios san­talkos laikomos rūšies — sudėtingos gamti­nės sistemos — struktūros elementais, kur kas konkretesniais ir vientisesniais negu ji pati, bet taip pat ganėtinai sudėtingais. Galima sakyti, kad rūšys pasireiškia per populiacijas. Ir, be abejo, norint…

Skaityti...

Vandenynų keliautojai

Mokslas
Tunai - Vandenynų keliautojai

Mes juos matome parduotuvėse ant pre­kystalių, randame atidarę konservų dė­žutes. Tunai. Tai skumbrinių šei­mos žuvys. Jų daug rūšių — atlantiniai, arba juodieji, didžiaakiai, geltonpelekiai, makreliniai, paprastieji, arba mėlynieji, dryžuotieji ir kiti. Gyvena visuose van­denynuose, mėgsta tropinę ir vidutinio klimato juostą, minta medžiodami žuvis bei galvakojus moliuskus, būna nuo 40— 90 centimetrų iki trijų metrų ilgio,…

Skaityti...

Kas gyvena obuolyje?

Mokslas
Obuoys ir jo gyventojas - Kas gyvena obuolyje?

Jei obuolyje yra skylutė, kiekvienam aišku — sukirmijęs, valgyk atsargiai! Net juokaujama: atkandus obuolį, geriau pama­tyti visą kirminą, negu pusę… Kas gi tas kirminas, kuris gyvena obuo­lyje! Zoologinės sistematikos požiūriu jis ne kirmėlė. Jo giminaičius, šliaužiojančius po kopūstų, nasturtų ir kitų augalų lapus visi puikiai pažįsta. Tai drugių vikšrai. Obuo­lyje dažniausiai apsigyvena obuolinis vaisėdis, lotyniškai…

Skaityti...

Didžioji mokytoja gamta

Mokslas
Bionika - Didžioji mokytoja gamta

Bionika, kaip apibrėžia žodynai, yra kibernetikos skyrius, kur gvil­denami klausimai, kaip taikyti gyvųjų sistemų veikimo principus ir naudoti biologinius procesus inžinerijos užda­viniams spręsti. Žodžiu, bionikos vers­mė — zoologijos, botanikos, mikrobio­logijos ir anatomijos duomenys. Nuo seno žmones stebino jūrų ir ap­skritai vandens gyvūnų sugebėjimas la­bai greitai plaukti. Visi turbūt esame pastebėję, kaip iš karto labai greitai…

Skaityti...

Vandens slieko nauda

Mokslas
Vandens sliekai - Vandens slieko nauda

Visiems gerai žinomi sliekai, be ku­rių labai pablogėtų dirvožemio struk­tūra. Dirvožemio sliekų reikšmė įro­dyta Č. Darvino darbuose. Vandens sliekais arba mažašerėmis žieduotosiomis kirmėlėmis (Oligochaeta) susidomėta daug vėliau. Vandens sliekų galima rasti upėse, balose, kūd­rose, šaltiniuose, ežeruose, jūros pak­raščiuose. Bet juos tyrinėti daug sun­kiau ir sudėtingiau. Kuo gi mums padeda vandens slie­kai? Jie yra saprofagai —…

Skaityti...

Kodėl ir kaip juda lapai

Mokslas
Lapai - Kodėl ir kaip juda lapai

Kaip žinia, daug augalų gali judinti la­pus: dieną juos atsuka į saulę, o naktį — suglaudžia. Nesunku suprasti, kodėl dieną lapai atgręžti saulėn: vyksta fotosintezė, ir tokioje padėtyje lapai sugeria daugiau šviesos, reikalingos šiam svarbiam mitybos procesui. Kodėl lapai suglaudžiami naktį! Kam tiek vargo — čia susiglausti, čia iš­siskleisti — ar ne paprasčiau būtų palikti…

Skaityti...

Meksikinės salamandros paslaptis

Mokslas
Meksikinė salamandra Ambystoma mexicanum - Meksikinės salamandros paslaptis

Devyniolikto amžiaus pradžioje ¡žymus vokiečių gamtininkas Aleksandras Humbol­tas atvežė iš Centrines Amerikos į Europą įdomių gyvūnų, pramintų aksalotliais. Zoologai nustatė, kad šie gyvūnai, kaip ir mū­sų tritonai, priklauso uodeguotųjų amfibijų klasei. Šios juodos su pilku atspalviu am­fibijos buvo panašios į tritonų lervas, tik kur kas stambesnės. Gamtininkai jas laikė dideliuose stikliniuose induose su vandeniu. Aksalotliai…

Skaityti...

Varlių kompasas

Mokslas
Varlė - Varlių kompasas

Varlės, rupūžės, tritonai, atrodo, ga­na sėslūs gyventojai, todėl jiems lyg ir nereikėtų sudėtingų orientacijos mecha­nizmų, be kurių negali išsiversti dideli keliautojai, sakykime, paukščiai. Tačiau pasirodo, jog ir varlės turi savus kom­pasus, kurių veikimas dar neišaiškintas. …Pavasaris. Sniegas dar ne visur nu­tirpęs, naktimis apsilanko šalnos, o pa­baliuose jau pasirodė pirmosios varly­tės, pabudę iš gilaus žiemos miego,…

Skaityti...

Blizgiavapsvės

Mokslas
Blizgiavapsvė Chrysididae - Blizgiavapsvės

Blizgiavapsvės (Chrysididae) — Mažos vapsvelės, bet dėmesingam stebėtojui jos krenta į akis. Savo vardą jos gavo dėl metalu blizgančios spalvos. Nedaugelis vabzdžių grožiu gali lygintis su šiais puošniais mažyliais. Lotyniškas vapsvų pavadinimas (Chrysis) reiškia „auksinis, blizgąs auksu”. Europinės blizgiavapsvių rūšys daugiausia gelsvai raudonos, afrikietiškos — melsvai žalios, amerikinės — žalios, o Pietų Azijos — žalios…

Skaityti...

Kaip dauginasi amalas?

Mokslas
Amalas Viscum - Kaip dauginasi amalas?

Amalai daugiamečiai, vasarą žiemą žaliuojantys pustau parazitiniai augalai. Fotosinteze jie užsiima patys, o mineralines medžiagas ir vandenį čiulpia iš savo „maitintojų” — (auga šaknimis į jų medieną). Ant medžio šakos krūmelis atrodo toks tankus, lyg bičių spiečius dėl to, jog jo šakutės trumputės, dvišakai šakojasi. Prie kiekvienos šakutės pora bekočių odiškų lapų. Pavasarį tarpšakyje pražysta…

Skaityti...

Eiti į Viršų