Radius: Off
Radius:
km Set radius for geolocation
Search

Ar augalai turi sielą?

Straipsnis veik 80 metų amžiaus, tais laikais ir galimybės ir supratimas buvo visai kitas, tad jį pateikiame labiau kaip filosofinį veikalą. Tūlas rimtas mokslininkas, per visą savo gyvenimą atsidėjęs moksliniams tyrinėjimams, senatvėje dažnai tampa filosofu. Jam jau nebeužtenka laboratorinių tyrinėjimų rezultatų, neužtenka davinių, gautų eksperimentų ar bandymų keliu. Mokslininkas nori visa tai subendrinti, jis gilinasi […]

Medžio ir pieno drabužiai

Išradimas tekstilinių dirbtinų vilnų nėra naujas dalykas. Pirmas šį klausimą tyrinėjo anglas Robert Hooke 1665 m., išrasdamas mik­roskopą, kuriuo žiūrėdamas į voratinklį, priėjo išvados, jog galima pagaminti tokią skystą limpamą masę, kuri perspausta per plonas skylutes sutvirtėtų į siūlą. Panašią mintį pareiškė termometro išra­dėjas prancūzas de Reamur 1734 m. — šis norėjo dirbtiną vilną pa­daryti […]

Arklio evoliucija

Arklio paleontologijos istorija aprašyta (ir moks­lininkų iššifruota!) akmenyje, ko gero, išsamiau negu kurio nors kito gyvūno. Pradžią padarė eohipas — nedidelis, sulig kate, regis, dryžuotas, į mažą tapyrą panašus žvėriukas. Gyveno jis tankiuose miškuose, krūmynuose, nuo priešų slėpėsi papartynuose ir aukštoje žolėje. Tai buvo maždaug prieš 50 milijonų metų. Ant užpa­kalinių kojų jis turėjo po […]

Amžinas klausimas: kas atsirado anksčiau – višta ar kiaušinis?

Šia alegoriška formule nusakomas kol kas ne­aiškiausias gyvybės atsiradimo procesas: kaip susi­jungia į vieną visumą iš aminorūgščių susintetinti baltymai ir nukleino rūgštys (DNR ir RNR), pavel­dimumo kodo perdavėjos ir tam tikros rūšies bal­tymų iš aminorūgščių surinkėjos. Be DNR ir RNR baltymai gyvojoje ląstelėje negali susidaryti. Mat štai kas išeina: RNR veikia dviejuose as­menyse — kaip […]

Biologiniai laikrodžiai ir signalai iš dangaus

Netoli Čikagos, ant Mičigano ežero kranto įsikūręs Šiaurės Vakarų universitetas. Vienoje jo laboratorijoje ant stalo guli bulvė. Už kelių šimtų kilometrų nuo Čikagos vienoje Atlanto pakrantės seklumoje maitinasi austrės. Atrodo, kad negali būti jokio ryšio tarp austrių ir bulvės. Ir vis dėlto šie du taip nepanašūs viens į kitą objektai tiesiogiai siejasi su mūsų knygos turiniu. Paprastą bulvę, svarbią mūsų raciono […]

Kirlianų efektas

Švysčioja žaibai. Mirga krateriai. Tik iš jų veržiasi ne įkaitusi lava, o pašvaistė, panaši į poliarinę. Tai šen, tai ten sužiba neatskiriami geltonos ir melsvos spalvos dvyniai. (…) Ir štai tarsi iš požemio išplaukia primenančios medūzas nublukusios figūros. Jos virpa, plaukia erdvėje, ieškodamos viena kitos, ir susiliejusios vėl dingsta požemyje. Kai kurie iškrovos kanalai, tarytum […]

Kengūros šuolis

Žmonių ir gamtos takeliai kartais susikry­žiuoja visai netikėtose vietose. Viena tokių sankryžų — sportas ir gyvūnijos pasaulis. Lengvoji atletika, kaip sportas, pradėjo plisti tik XIX a. pabaigoje. Iki tol iš viso bėgioti, o juo labiau lenk­tyniauti publikos akivaizdoje, buvo laiko­ma gėda. Baigiantis šimtmečiui, buvo įtei­sintos įvairios bėgimo distancijos — nuo 100 metrų iki 10 kilometrų. Jau tada […]

Gyvybės versmė

Dirvožemis — bene svarbiausia mūsų planetos terpė, kurioje egzistuoja ir plė­tojasi gyvybė. Ir dabar — pasaulinės industrializacljos ir urbanizacijos laikotarpiu žmogaus ryšys su dirva neprarado reikš­mės. Milijonams gyventojų ši gamtinių išteklių naudojimo sfera ir atei­tyje liks svarbi ne vien ekonominiu aspek­tu, bet ir socialiniu, psichologiniu, morali­niu požiūriu. Išauginti vieną derlių per metus duodantį medį — […]

Feromonai (I)

Kai musė nutupia prie sirupo, netru­kus suskrenda ir kitos. Atrodytų, visas jas sukvietė viliojantis kvapas. Ne visai taip. Pirmoji, radusi gardaus maisto, apie tai tuoj pat pranešė kitoms. Kokiu būdu? Skleisdama feromonus — šiandien atsakys dažnas mokinukas. Ir dar paaiškins: gy­vūnų gaminamos ir į aplinką išskiriamos medžiagos, kuriomis perduodama informa­cija kitiems tos pat rūšies individams, ir […]

Išgyvenimo stacijos – “Nojaus laivai”

Pilkasis kiškis. Kiek su juo susiję vil­čių ir širdies plakimo. Tos viena ar dvi dienos metuose, kai susirengiama juos pagainioti, iš tikrųjų tapo reta švente. Ir nueiti per rudeniškus lapkričio arimus bei kalveles tenka vis daugiau, o laimikis vis menkesnis. Kiškių smarkiai sumažėjo vi­soje Europoje, taip pat Lietuvoje. Tačiau yra dar nedidelių vietelių, kur net […]

X