Radius: Off
Radius:
km Set radius for geolocation
Search

Parkai

M. Jameikis “Mūsų girios” 1932 m. Miško, ypač sauso, higieninė reikšmė yra didelė, nes jame silpnu plaučiu žmonės semia sau sveikatos, išerzinti gyvenimo sūkurio, pairusiais nervais randa nusiraminimą ir poilsi. Miškas yra tarytum stichija, kuri traukia į save lygiai miestelėnus ir fabriku gyventojus. Turtuoliai ir beturčiai, seni ir jauni, be padėties, luomo ir amžiaus skirtumo […]

Kūčių naktis miške

Eigulis Jonas Krūminis, dar kartą apėjęs savo eiguvą ir įsitiki­nęs, kad šventąją Kūčių naktį joks piktadaris nedrįs sudrumsti miško ramybės, siauru miško takeliu skubėjo į savo namus, kur jo laukė Kūčių stalas, apklotas šienu ir balta drobule, o ant jo pridėta viso­kių skanėsių su Dievo pyragais. – Tss, — staiga išgirdo jis. — Eigulis eina. […]

Herbariumo sudarymo pagrindai

sudarymo. Remiantis herbariumo pavyzdžiais, leidžiamos įvairių šalių „Floros“ – augalų rūšis aprašantys veikalai, sudaromi tam tikrų teritorijų augalų rūšių sąrašai. Augalų sistematikai, naudodamiesi herbariumo pavyzdžiais, tiria atskiras sistematines augalų grupes, pavyzdžiui: rūšis, gentis, šeimas, nustato porūšius, varietetus ar formas. Augalų geografai (fitogeografai), naudodamiesi herbariumo pavyzdžiais, tiria augalų paplitimą (arealus) ir jo dėsningumus, augalų ekologai – […]

Baravykai

Baravykas (BoletusDili. L.:Fr.) priskiriamas baravykinių (Boletaceae) šeimai. Lietuvoje auga 13 rūšių. Beržvninis baravykas (Boletus betulicola (Vassilk.) Pilat et Dermerk). Jo kepurėlė 5-15 cm skersmens, apvali, vėliau paplokščia, pilkšvai rusva, šiek tiek raukšlėta. Kotas 5-10 cm ilgio, balsvas, rusvas. Auga rugpjūčio-spalio mėn. po beržais. Valgomasis grybas. Dėmėtasis baravykas (perkūnbaravykis; Boletus erythropus (Fr.:Fr.)Pers.). Kepurėlė 8-15 (20) cm skersmens, apvali, […]

Bobausiai ir bridežiukai

Saulėtomis gegužės pradžios dienomis, kai šiaurinėse miškų atšlaitėse dar žydi žibutės ir skambias giesmes traukia strazdai, tarp pernykščių lapų drebulyne, sausame kerpšilyje, degime ar kirtavietėje grupelėmis iškyla valgomieji bobausiai (Gyromitra esculenta Pers.: Fr.) raukšlėtomis kepurėmis. Žmonės juos gerai pažįsta, dar vadina šimtakamariais, gniaužteniais. Kokie tikslūs vardai! Trakų, Varėnos, Vilniaus rajonų miškuose kėpso jų broliai – […]

Gyvūnai sinoptikai

Senovėje žmonės oro atmainas dažnai spėdavo iš gyvulių bei paukščių „pranašavimų”. Kaime dažnai ir dabar apie oro atmainas spėliojama iš įvairių gyvių elgesio. Štai kai kurie būdingesni:   Prieš lietų: Didžiosios antys maudosi, nardo, plasnoja sparnais, krykščia. Kopūstiniai baltukai skraido. Bebrai darbuojasi visą naktį. Bitės prieš lietų piktos, gelia, grįžta į avilius, o kitos iš […]

Grybai

Grybai atsirado labai seniai. Rasta mezozojaus skylėtbudinių, rūdiečių grybų likučių. Kainozojuje (prieš 67 mln. m.) dygo pelėsiniai ir dyglutiniai grybai. Čiukotkos pusiasalyje iškastos sporos ir pas mus miškuose dažno grybo – lapuočių medžių stiebų kenkėjo – plokščiosios pinties sporos tokios pačios. Rasta suakmenėjusių baravykiečių, augusių prieš 150 mln. metų. Vadinasi, grybai auga nuo seniausių laikų […]

X