Radius: Off
Radius:
km Set radius for geolocation
Search

Medžioklė su sakalais

“Medžiotojas” 1932 m. Ant tėvelio dvaro sakalai krypavo, Sakalai krypavo, dūdelėms dūdavo. Tai, ką ši dainelė mums sako, buvo seniai. Mūsų senolių sakalas sakalėlis, šis plėšrus, gražus paukštis, buvo jaukinamas ir su juo buvo medžiojama. Prie karalių dvarų buvo tam tikrų žmonių, besirūpinančių sakalais. Už gerą sakalą nebuvo gailimasi daugelio brangių dalykų atiduoti. Sakalų medžioklė […]

Antys ir jų medžioklė

L. M. “Mūsų girios 1933 m. Antys Lietuvoje, ypač vandeningesnėse jos vietose, gausumo atžvilgiu užima pirmą vietą tarp kitu medžiojamu paukščiu, ir to­dėl jų medžioklė yra labai populiari. Ančių medžioti traukia visi, kas tik turi bent kokį šautuvą, kiti gi apseina ir be jo: pasiima ilgą lazdą ir kokį nors „Margiuką“, ir eina į kūdras, […]

Tęsiant temą apie šaudymą šratais

B. Dirmantas. “Medžiotojas” 1940 m. Jau turime supratimą apie svarbumą geros šaulio pozos prieš šūvį. Toliau reikia pradėti pratintis šaudyti, tai yra užtaisytu šautuvu pagauti taikinį ir gaiduką nuleisti tuo pačiu momentu, kai šautuvas įsiremia į petį. Visi tie veiksmai turi susilieti, šaulys turi juos atlikinėti iš karto, instinktyviai, atskirų veiksmų pats nepastebėdamas. Šiuos visus […]

Apie šaudymą šratais

Kiekvieno medžiotojo ir šaulio – sportininko idealas — 100% pataikymų. Kiekvienam medžiotojui svarbu gerai šaudyti ne tik dėl to, kad tas sudaro jam didelį malonumą medžioklėje ar sportiniame šaudyme, bet ir kitais sumetimais. Aš turiu galvoje nelaimingus nevykusiai šaudytus gyvius: pabėga jie nuo tokio blogo šaulio sukruvinti, su sulaužytais kaulais ir kur nors miško tankumyne […]

Vėjo reikšmė medžioklei

Kiekvienas medžiotojas turi būti gerai susipažinęs su vėjo sąlygomis ir medžiodamas prie vėjo sąlygų atitinkamai prisitaikinti. Neatkreipimas į vėją reikiamo dėmesio dažnai gali būti tiesioginė ir vienintelė nenusisekusios medžioklės priežastis: vėjo padedamas, gyvis laiku pajunta medžiotojo buvimą ir suspėja pasišalinti. Pavėjui nuo medžiotojo esąs gyvis savo puikia uosle užuodžia jį, o užuodęs, joks laukinis gyvis […]

Zuikių medžioklė

Zuikiai medžiojami įvairiais būdais, bet čia norime aprašyti tik tris varymo būdus. Medžiojant zuikius varymu, pirmiausia ži­notina, kad jiems užvaryti reikia daugiau žmo­nių nei kitiems žvėrims, nes zuikiai moka pa­sprukti pro retoką varovų grandinę. Reikalin­gas žmonių skaičius nevienodas įvairiais lai­kais. Taip antai, anksti rudenį ar žiemą atolydžio metu reikia tankesnės varovų eilės, nes tada zuikiai […]

Medžioklė su prijaukintu hepardu

Persijos karaliai ir Indijos radžos visuomet laikydavo savo medžioklėms prijaukintus hepardus). Reikia pastebėti, kad tas grobuonis pagauna savo auką — mažas antilopes — me­džiodamas jas. Susekęs besiganančią bandą, he­pardas retai gali pulti ją iš pasalų, nes antilo­pės dar iš tolo užuodžia žvėrį ir ima bėgti. Pa­prastai hepardas vejasi kokį nors atskirą gyvulį, kurį ir pagauna […]

Medžioklė su “krikšte”

Tarp kitų šios medžio­klės būdų noriu paminėti Rusijos medžioklės bū­dą, kurį vadina „ochota s krugovoj utkoj“. Ar Lietuvoje toks būdas vartojamas — nežinau, nes man neteko girdėti, bet aš jį savotiškai vadinu: „medžioklė su krikšte“. Neminėsiu jokių gamtos grožybių, tik pasi­stengsiu kiek galėdamas aprašyti medžioklės tech­niškąją pusę ir savo pirmos medžioklės įspūdžius. Kartą draugas pakvietė […]

Šaudymo menas

Medžioklinis šaudymas pagrindinai skirstomas į dvi grupes: a) stacio­narinis šaudymas su šratais ar kulka į stovintį gyvį (taikinį) ir b) dinami­nis šaudymas į bėgantį, skrendantį gyvį (taikinį). Stacionarinis šaudymas medžioklėje pasitaiko retai; šūvis šratais į sto­vintį taikinį nesudaro ypatingo sunkumo; šūvis kulka didesniu atstumu (100—200 m) yra kiek sudėtingesnis: reikia žinoti kulkos ypatybes, tu­rėti patobulintus taikymo […]

Ar lanko žverys urvą

Yra paprastas būdas, kaip nustatyti, ar lanko žvėrys urvą. Skersai urvo įėjimo padedamas vienas ar keli (priklausomai nuo urvo dydžio) šiaudeliai, nudžiūvusios žolės stagarėliai ar plonos vytelės, užtve­riančios gyvūnui kelią. Apsilankius kitą kartą, pagal tuos šiaudelius galima nusta­tyti, ar buvo čia žvėris. Kitu būdu galima nustatyti, ar žvėrelis urve, ar išėjo iš jo. Prie mažo […]

X