Radius: Off
Radius:
km Set radius for geolocation
Search

Medžioklė

G. Isokas 1979 m. Ką rodo iškasenos Prieš 14-15 tūkst. metų, iš Lietuvos traukiantis ledynams, žemu­čių krūmokšnių lapus skabė gauruotieji raganosiai, pešė žolę, sliuogino mamutai, kurių kaimenė Lietuvoje galėjo siekti tūkstantį žvėrių. Kai mamutas, prisiėdęs žolės, lapų, suradęs duburį, siurbdavo vandenį, vyrai su ietimis (kurių antgaliai būdavo akmeniniai ir kauliniai), lazdo­mis su pritvirtintais akmenimis mušdavo […]

Medžioklė seniau ir dabar 1938 m. straipsnis

Nepriklausomybės dvidešimtmečio sukaktį švenčiant, tarp dau­gelio kitų stambių laimėjimų galima konstatuoti ir mūsų medžioklės ūkio srities pažangą. Iš menkų likučių po didžiojo karo, okupacijos ir pokarinių suiručių laikų prisiauginome tokį kiekį net retesnių me­džiojamų žvėrių bei paukščių, kad kai kuriems iš jų grėsęs išnykimo pavojus mūsų miškuose jau praėjo. Daug pažengta pirmyn ir ki­tose medžioklės […]

Bieloviežo girios medžioklės

Jogailos ir Vytauto medžioklės Seniau Bieloviežo giria buvo gal didžiausia ir gražiausia Lietuvos valstybės giria. Dėl savo didumo ir gražumo, o ypač žvėrių — o jų tarpe stumbrų gausumo — ji gana anksti tapo didž. Lietuvos kunigaikščio nuosavybe ir buvo stropiai globojama. Iš seno didieji kunigaikščiai, o vė­liau ir Lenkų karaliai joj medžiodavo. Vėliau, kai […]

Dirbtinis atrinkimas ir racionalūs medžioklės būdai

XIX amžiaus pradžioja imta rūpintis mūsų gamtoje gyvenančios floros ištekliais bei jų likimu. Ko gero vienas pirmųjų straipsnių apie selekcinių medžioklių būtinybę mūsų senelių ir prosenelių laikais.  Mažėjant natūraliems gamtos turtams, me­džiotojas pradeda rūpintis, kad šiuos turtus išlai­kytų tam tikroje pusiausvyroje, o kai kada net padidintų juos ir kad gautų iš jų kuo daugiau naudos, […]

T. Įvanauskas apie stumbrus Lietuvoje

1928 metais išspausdintas straipsnis apie stumbrus, kurio autorius yra legendinis mūsų krašto gamtininkas, Tadas Įvanauskas. Šis straipsnis dar įdomus ir tuo, jog jame cituojami istoriniai dokumentai apie stumbrų medžioklę Lietuvoje.  Stumbras priklauso tai pačiai šeimai, kaip ir mūsų naminiai raguočiai; taip pat, kaip ir jie, turi jis kiekvienoje kojoje po 2 dideles nagas ir 2 […]

Apie medžiotoją

Šiais laikais medžiotojas daugiausia suvokiamas kaip medžiojantis dėl pramogos, kartais versliniais sumetimais siekdamas uždirbi iš parduotų medžiojamųjų žvėrių kailių arba paprasčiausiai dėl maisto. Pateiktame straipsnyje pasakojama kaip medžioklę ir patį medžiotoją suvokė mūsų protėviai, dar tais laikais kai medžioklės įstatymas tik formavosi. Tarp daugelio visokiausių instinktų, pamėgi­mų, patraukimų ir gabumų žmonyse glūdi taipogi ir medžioklės instinktas. Kiekviename asmenyje, […]

Iš medžioklės rago istorijos

Valtorna (vokiškai — Waldhorn — miš­ko ragas) Europoje buvo bene svarbiausias devvnioliktojo amžiaus romantinis instru­mentas. Robertas Aleksandras Šumanas, vienas žymiausių romantinės muzikos kūrė­jų, valtorna, ši patobulintą miško ragą, va­dino orkestro siela. Valtornomis grojamos svarbiausios melodijos Franco Jozefo Haid­no 31 ir 73 simfonijose. Gražiausiame oratorijos “Metu laikai” rudens skyriuje, kuria­me vaizduojamos medžioklės scenos, skam­ba ir Didysis halali. […]

Dar vienas puslapis

Medžioklės atgimimas Lietuvoje po pir­mojo pasaulinio karo siejamas su profe­soriaus Tado Ivanausko veikia. Ir tai tiesa. Bet dažnai pamirštama paminėti jo vyresnįjį kolegą — žinoma miškininką profesorių Povilą Matulionį (1860 — 1932). P. Matulionis parašė per 100 įvairių knygų, straipsnių, parengė plakatų, žemėlapių. Prisimindamas P. Matulionį, Antanas Kvedaras 1957 metais rašė, jog 1902 me­tais P. […]

Tokia pradžia

Devynioliktajame amžiuje etnografinėje Lietuvoje įvairiu metu medžioklę regulia­vo 1588 metų Lietuvos statutas, Prūsijos įstatymai, Lenkijos kunigaikštystės bei Kuršo gubernijos medžioklės įstatymai, įvairūs Rusijos imperijos centrinės vaidilos aktai. Bet, matyt, mažai kas žinojo jų tu­rinį, o dar mažiau kas jų apskritai paisė. Pirmasis teisinis aktas, artimas tam, kurį mes pavadintume medžioklės įstatymu, Rusijoje buvo priimtas 1763 […]

Parforsinės medžioklės

Tai senovinės medžioklės. Jos atsirado vienuoliktajame šimtmetyje Prancūzijoje. Per šias medžiokles šautuvų nereikia. Čia įvairūs žvėrys — elniai, stirnos, šernai, vilkai, lapės, kiškiai pjudomi šunimis. Šu­nys persekioja tik kurios nors vienos rū­šies žvėrį (tą patį), bet nepersekioja kitų jų kelyje pasitaikančių žvėrių. Galų gale raiti medžiotojai apsupa nuvargusi ir mir­tinai nusivariusi žvėrį ir nuduria jį. Po […]

X