Radius: Off
Radius:
km Set radius for geolocation
Search

Labanoro giria

Gediminas Isokas 1979 m. Kuo garsi Labanoro giria? Nagi Labanoro dūda, padaryta iš jaučio odos dūdmaišio, medinio pūtiklio ir dviejų birbynių, per aštuoniasde­šimt ežerų, kurių mėlynuose veidrodžiuose maudosi garbanių pušų siluetai, geriančių šakotaragių briedžių galvos. Garsi Labanoro giria ir kaimais, išsivingiavusiais dažniausiai nederlinguose tarpumiškių duburiuose ir išsaugojusiais senovės dainas, pasakas, rimtį. Giria jungia apie 48 […]

Gudų giria

G. Isaokas 1979 m. Pušynų vargonais gaudžia didžiausia respublikoje Gudų giria. Va­rėnos rajone ji išraižyta Merkio, Katros, Grūdos, Ratnyčios ir kitų vėsavandenių Dzūkijos upių, o vakariniu kraštu ties Liškiava, Švendubre prigludusi prie senelio Nemuno. Šis 150 tūkst. ha miškų masyvas su reto įdomumo ant ledynmečio upių senvagių išaugusiais žemaūgiais pušynė­liais, eglynais, beržynais ir mišriais miškais […]

Birutės parkas Palangoje

J. Gražulis, “Mūsų girios” 1933 m. Vienas iš gražiausių parkų Lietuvoje yra Birutės parkas Palan­goje. Savo vardą jis yra gavęs nuo čia esančio garsaus Birutės kalno. Užpraeito šimtmečio antroje pusėje šio parko žymių nebuvę. Jo vietoje augęs miškas — pušynas, vietomis plikais balto smėlio kalneliais — kopomis, vietomis pelkėmis išmargintas. Žmonės, lanky­dami Birutės kalną, ar […]

Punios šilas

G. Isokas, 1979 m. Alytaus rajone, Nemuno vingyje, keturių upės slėnio terasų apsuptas, ant 50-150 m aukštumų šniokščia vienas gražiausių miškų – Punios šilas (2720 ha). IV-XII m. e. a. šilo pilkapiai, degintiniai kapai, kuriuose rasta ietigalių, segių, geležinių peilių, plačiaašmenis kirvis, rodo jau tuomet čia gyvenus žmonių. Ties Bundorių kaimu užregistruota 40 pilkapių, o […]

Vidgiris

Tuo vardu vadinamas Alytaus miško pats gražiausias ir žinomiausias kampelis — 39 kvartalas. Vidgiris yra pačiuose Alytaus miško vakaruose; iš šiaurės prieina Alytaus — Seirijų plentas, pietuose jis plaunamas Nemuno; nuo Alytaus miesto pora kilometrų. Plotas — 125 ha. Vidgiris garsus ne tik savo griežtai skirtingais grynais medynais, bet ir istorinėm vietom. Iš jų čia […]

Kazlų Rūdos miškai

Jei iš Kauno keliausime į Virbalį, iš Zapyškio, Ąžuolų Būdos – į Griškabūdį, — pamatysime ir vienus didžiausių respublikoje Kazlų Rūdos miškus. Jie užima 59 tūkst. ha, plyti Kauno, Kapsuko ir Šakių rajonuose. Miškų masyvas nusidriekęs 35 km. Kadaise girios siekė Nemuną, o dabar gana arti didžiosios mūsų upės nuo masyvo atitrūkęs Kačerginės gyvenvietės miškelis. […]

Pelkių dienos progai – žygiai po vertingiausias šalies pelkes

Šiandien, vasario 2-ąją, Lietuva, kaip ir kitos Ramsaro konvencijos valstybės, o jų dabar yra 169, mini Pasaulinę pelkių dieną. Ta proga Žuvinto biosferos rezervato direkcija pakvietė į žygį, skirtą supažindinti su unikalia šio rezervato gamta, su žiemą specialiai tvarkomomis tarpinėmis pelkėmis ir žemapelkėmis. Žygius po vertingiausias šalies pelkes organizuoja ir kitų saugomų teritorijų direkcijos. Toks […]

Kiršonių akmuo jau pasiruošęs priimti lankytojus

Biržų regioninio parko direkcijos darbuotojai sutvarkė teritoriją prie gamtos paveldo objekto „Kiršonių akmuo“. Buvo iškirsti šalia esantys krūmai, nevertingi želdiniai, užpiltos žeme ir užlygintos buvusio karjero duobės, atidengta akmens dalis, buvusi po žeme. Aplink akmenį įrengta dolomitine skaldele dengta aikštelė, įrengtas maždaug 13 m ilgio skaldele dengtas takelis. Informacinį stendą, kelio ženklus ir kitus statinius […]

Karščiausia „Žvėrinčiaus“ naujiena – stumbrynas

Antradienį, rugsėjo 20 d., 12 val. Telšių miškų urėdijos Ubiškės girininkijos „Žvėrinčiuje“ (Laukstėnų k., Degaičių sen., Telšių r.) bus atidarytas naujasis stumbrynas ir pažymėtas „Žvėrinčiaus“ dvidešimtmetis. Po inscenizuoto „Žvėrinčiuje“ gyvenančių žvėrių pristatymo renginio dalyviai bus supažindinti su stumbrų apsauga Lietuvoje, apžiūrės „Žvėrinčių“ ir naująjį stumbryną. Šventėje dalyvaus Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, aplinkos ministras […]

Didžiuosiuose Dzūkijos ežeruose jau galima stebėti paukščius

Dusios, Metelio ir Obelijos ežeruose jau būriuojasi vandens paukščiai. Čia paukščiai keletą mėnesių maitinsis prieš rudeninę kelionę į pietus. Didžiuosius Dzūkijos ežerus sparnuočiai paliks tik gruodžio ar sausio mėnesiais. Nuo Metelių apžvalgos bokšto galima stebėti tūkstantinį pulką juodų paukštukų laukių. Metelio ežere taip pat plaukioja šimtas gulbių nebylių. Šie paukščių būriai geriausiai matomi paskutinėmis valandomis […]

X