Radius: Off
Radius:
km Set radius for geolocation
Search

Vilkas

J. Sakas “Mūsų girios” 1933 m. Vilko išvaizda primena jo giminaitį šunį. Vilku tarpe ir tenka ieškoti šunies pirmtakūnų. Vilko spalva — pilkšva, su priemaiša gelsvos spalvos, truputį juosvo atspalvio: žiemą kiek geltonesnė, vasara įgauna rudumo. Vilkas — sutinkamas beveik visoj Euro­poj. Pas mus vilku jau senovėje būta. Vėliau, po 1812 m. Napo­leono žygio, jų […]

Baltasis gandras

J. Elisonas “Kosmos” 1931 m. Iš karto norėtumėme atkreipti skaitytojų dėmesį į teksto kalbą, kuri kiek skiriasi nuo šiandieninės mūsų kalbos, šiam tekstui beveik šimtas metų ir jame minimi kai kurie pavadinimai jau nebesutinkami dabartinėje mūsų kalboje.  Baltasis gandras visiems pažįstamas ir mylimas, didelis ir gra­žus paukštis, kuris atskrenda pas mumis pavasario pradžioje ir išskren­da […]

Šapalas

J. Elisonas “Kosmos” 1935 m. Šapalas pažinti ir nuo artimų jam žuvų, pav., kuojos ir kt. atskirti ga­lima iš akių spalvos ir kai kurių kūno pavidalo pažymių. Akis jis turi nedideles, gelsvas su tamsia dėme jų viršuje. Kūnas vidutinio ilgumo, ku­ris 4 kartus praneša jo aukštumą; šonais mažai tesuspaustas. Praužulnūs nasrai padėti snukio priešakyje, kakta […]

Tulžys

J. Elisonas, “Kosmos” 1931 m. Jei kas paklaustų, kuris mūsų krašto paukštis visų gražiausias, tai, turėdamas galvoje jo plunksninių rūbų spalva, atsakyčiau, kad tai tulžys. Pas mumis retai kas gali pasigirti šitą apyretį paukštelį regėjęs ir apie jį ką nors pasakyti turįs, o tačiau tatai kai kuriais atžvilgiais įdomus sutvėrimėlis, kuris pradedant nuo ankstyvo pavasario […]

Starkas

Starku vadiname apyretę mūsų šalies žuvį, kuri priešakine savo kūno dalimi (galva) truputį panaši į lydį, o likusiąja ~ primena ešerį, užtat lotyniškai jinai ir vadinama lydžiaešeriu, Kūną starkas turi pailgą, šonais kiek suspaustą ir ilgumu 5—6 kartus pranešantį savo aukštumą. Galva pleišto pavidalo, t. y., pailga ir smailiu snukiu. Nasrai platūs ir toli, net […]

Kielė baltoji

Kielė baltoji visiems pažįstamas, gražus ir malonus paukštelis, kuriam daugelis žmonių turi neabejotino meilės jausmo. Jos kūno ūgiui charakterizuoti Dr. O. Heinroth’as patiekia šių skaitmenų: sparnai 87—90 mm, uodega 86-91 mm, kojos 22 -24 mm ilgio; svoris apie 20 g. Tokiu būdu galėtume pasakyti, kad kielė didumu sulig žvirbliu. Snapelį ji turi tiesų ir pusėtinai […]

Kuolinga

Vienur kuolingomis, kitur kūlindimis ir žiūrliais vadiname didelius ir gražius — tilvikų giminės — balinius paukščius, kurie pas mumis pavasario pradžioje atsiranda ir rudenop vėl pranyksta. Didumo kuolinga sulig namine višta, tiktai jos kojos ilgokos, kurios pasižiūrėti ir daro paukštį aukštą (kiti sako, kad kuolinga esanti kiek laibesnė už varną, tiktai ilgesnių kojų). Be to, […]

Aukšlė arba viršundenė paprastoji

Aukšle vadiname mažutę, pailgą ir plonutę žuvytę, kuri pasižymi labai šmaikščiais judėjimais ir nuolatos plaukioja būreliais viršutiniuose jų gyvenamosios vietos vandens sluoksniuose, dėl to ją kitaip dar viršundene vadina. Jos kūno, šonai suspausti, ilgumas 4,5 — 5 kartus praneša aukštumą, o aukštumas — 2,5 kartus storumą. Nasrų anga padėta snukelio gale ir viršun atgręžta, kitaip […]

Gervė pilkoji

Daugelio paukščiu laukia sodiečiai, begrįžtančių pavasarį iš šiltųjų kraštų, ir džiaugiasi, kai išgirsta aukštai padangėmis gerves skrendant, nes tuomet tikrai gali sakyti, kad visoms žiemos baisybėms – šalčiams ir darganai – galas: grįždama iš šiltųjų kraštų gervė atsineša ant uodegos pavasarį ir kartu su šiuo žmonėms pasako, kad daugiau šalčių nebebus. Berods, atsitinka, kad gervių […]

Apie lakštingalas

Mūsų dienomis lakštingalų niekas nebelaiko narveliuose ir tai džiugina, nors praeityje tai būdavo gan pelningas užsiėmimas. Su skaitytojais dalinamės senu pasakojimu apie lakštingalų medžioklę ir jų auginimą. Geriausios lakštingalos visados būdavo kurskinės; bet pastaruoju me­tu jos pablogėjo; ir dabar geriausiomis laikomos lakštingalos, kur gaudo­mos netoli Berdičevo riboje, sienoje; ten, penkiolika varstų už Berdičevo, yra miškas, […]

X