Radius: Off
Radius:
km Set radius for geolocation
Search

Grybų klausimu

J. Viliušis, “Mūsų girios” 1932 m. Norėtumėm atkreipti dėmesį, kad kai kurie pavadinimai gali būti pasikeitę arba visai nebevartojami. Tai yra visiškai neredaguotas ir netaisytas, autentiškas to laikmečio tekstas. Grybai yra nuolatiniai miško palydovai ir su aukštesniaisiais miško augalais sudaro kaip ir biologinę asociaciją. Iš vienos pusės, kaipo pertophytai (Muench) ir parazitai, jie yra žymiausi […]

Bobausis ir jo naudingumo klausimas

Gana išsami studija apie bobausių nuodingumą. Tiesa, tai senas straipsnis, parašytas 1940 metais. Jame remiamasi daugiausia Vokietijos mokslininkų įžvalgomis ir išvadomis. Beje, perspėjame, straipsnio pabaigoje autorius pateikia šokiruojančio įvykio aprašymą, būdingo tų laikų žmonių supratimui. Balandžio antroje pusėje reiktų laukti pasirodant pirmojo pavasario kremblio, garbaniaus bobausio. Sniegui tik nutirpus ir žemei šiek tiek atšilus, kai […]

Žieminiai kelmučiai

Dygsta, kaip grybai po lietaus, — lietuviškas priežodis. Grybauti einama po šiltų vasaros lietų. Tik išgudrėjusios didesnių miestų apylinkių grybautojos atneša į rinką anksti pavasari bobausių, o rudeniop kelmučių, įnoringų miesto gyventojų „šviežienos“ geiduliui patenkinti. Žiemą mums grybas iš rinkos ir nuo stalo išnyksta. Nebent tik kur rūpestingesnė šeimininkė acte marinuotų arba sūrime paraugtų rudmėsių, […]

Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės

Gelsvabudė (Chroogomphus (Sing.) priskiriama geltonpėdinių (Gomphidiaceae) šeimai. Lietuvoje 4 rūšys. Varinė gelsvabudė (Chroogomphus rutilus). Kepurėlė gelsvai rusva, gelsva, blizga, 2- 8, retai 12 cm skersmens. Kotai 5-10 cm ilgio, 1-2,5 cm storio, su žiedo liekanomis. Labai dažnai rugpjūčio-rugsėjo mėn. dygsta pušynuose. Geltonpėdė (Gomphidius Fr.) priskiriama geltonpėdinių (Gomphidiaceae) šeimai. Lietuvoje žinomos 4 rūšys. Gličioji geltonpėdė (Gomphidius […]

Lietingos vasaros staigmenos Platelių ežere

Šįkart ne apie Platelių ežero vandenį, bet jo skalaujamą Pilies salą. Kas yra buvęs šioje saloje vasarą, tikriausiai mena didžiulius paupinius jonpaparčius, senų ąžuolų, liepų ūksmę, tręštančius virtėlius. Bet, turbūt, retas kuris yra atidžiau žvilgterėjęs į paklotę. O vertėtų, nes čia galima aptikti ir pasigrožėti spalvingais, įvairių formų grybais. Tik reikia žemai pasilenkti, o dar […]

Kaip baravykus naudoja Sibire

Senovės kinų traktate yra parašyta: „Kūrėjas davė žmogui brangenybę, savo gydomosiomis savybėmis toli pranokstančią visa kita, bet jis nesuprato – grybus ėmė tiesiog valgyti…“. Ir kodėl gi ne, juk grybai – mums įprastas maistas, jie skanūs ir maistingi. Be to, grybavimas – mums tiesiog įgimta veikla, suteikianti daug gerų emocijų, stiprinanti sveikatą, suteikianti galimybę artimai […]

Dirvabūdės ir drebučiai

Dirvabudė (Agrocybe (Fr.) Fayod) priskiriama kiškiabudinių (Bolbitiaceae) šeimai. Ankstyvoji dirvabudė (Agrocybe praecox (Fr.) Fayod). Jos kepurėlė 5-8 cm skersmens, gelsva, balta, lygi ar plaušuota, kraštuose kartais išlieka apvalkalo skiautės. Kotai 5-10 cm ilgio, 0,5-1,0 cm storio. Nuo ankstyvo pavasario iki rudens auga miškuose, parkuose, soduose. Dažnas valgomasis grybas. Dirvapintė (Albatrellus (Fr. )Kotl. et Pouz) priskiriama […]

Dyglutėliai ir deglučiai

Dyglutėlis (Hydnellum (Fr.) Karst.) priskiriamas dyglutinių (Hydnaceae) šeimai. Rudasis dyglutėlis (Hydnellum ferugineum (Fr.) Karst.). Kepurėlė plokščia ar įdubusi, jauna būna vatuota, pasenusi ruda. Jaunų vaisiakūnių dygliai pilkšvi, senesnių – rudi. Kotas 3-5 cm ilgio, 1-2 cm storio, dažnai plaušuotas. Vidinis tramos sluoksnis šokoladinės spalvos. Spygliuočiuose rudieji dyglutėliai dygsta rugpjūčio-spalio mėn. Dažnas, nevalgomas grybas. Pietryčių Lietuvoje […]

Baravykai

Baravykas (BoletusDili. L.:Fr.) priskiriamas baravykinių (Boletaceae) šeimai. Lietuvoje auga 13 rūšių. Beržvninis baravykas (Boletus betulicola (Vassilk.) Pilat et Dermerk). Jo kepurėlė 5-15 cm skersmens, apvali, vėliau paplokščia, pilkšvai rusva, šiek tiek raukšlėta. Kotas 5-10 cm ilgio, balsvas, rusvas. Auga rugpjūčio-spalio mėn. po beržais. Valgomasis grybas. Dėmėtasis baravykas (perkūnbaravykis; Boletus erythropus (Fr.:Fr.)Pers.). Kepurėlė 8-15 (20) cm skersmens, apvali, […]

Baltikai

Baltikas (Tricholoma (Fr.) Qaėl.) priskiriamas baltikinių (Tricholomaceae) šeimai. Lietuvoje rasta 31 rūšis. Baltarudis baltikas (Tricholoma albobrunneum (Pers.: Fr.) P. Kumm). Jo kepurėlė 5-8 cm skersmens, jauna būna varpelio formos, vėliau plokščia, gleivėta. Kotas 3-6 cm ilgio, 0,5-1,5 cm storio. Trama standi, kvepia miltais. Auga rudenį pušynuose. Dažnas grybas, truputį nuodingas. Drebulyninis baltikas (Tricholoma populinum Lange). […]

X