Radius: Off
Radius:
km Set radius for geolocation
Search

Apie ką šneka pajūrio vėjai

Kur jau kur, o pajūryje vėjo tikrai ne­trūksta. Žvejų, jūreivių gyvenimas paly­ginti dar taip neseniai būtent vėju rėmė­si. Jūroje ir mariose be vėjo — kaip be rankų. Vėjas, ištempęs bures, gindavo val­tis ir laivus, jis privarydavęs ar nuvarydavęs žuvų tuntus, atpūsdavęs šiltą ar šaltą orą, sukeldavęs audras ir umarus ar­ba nuščiuvęs atnešdavo tyką — ramybę […]

Vilniaus Pilies kalno sluoksniai

Vilniaus miesto centre stūkso kalva su pilies griuvėsiais. Ji, vadinama Gedimino pilies kalnu, yra unikalus gamtos tvari­nys. Panašaus nėra ne tik Lietuvoje, bei ir gretimuose kraštuose. Slėniais atskirta nuo aplinkinių aukštumų, ši erozinės kil­mės natūrali kalva buvo palanki vieta apylinkių pirmiesiems gyventojams įkurti iš pradžių įtvirtintą sodybą, o vėliau ir pilį. Dabar ši kalva, pakilusi […]

Žvejai ir unguriai

Vieną pavakarį Nidoje grįžome nuo jūros. Miškelyje sutikom porą vyrų ir paauglių. Vienas vyras nešė sku­duru uždengtą krepšį, o berniukas — indelį, kuriame vandenyje vartėsi daug padarėlių. Kas tai per žuvytės? — pak­lausiau berniuko. Tai ne žuvytės. Tai krabai un­guriams. Pažiūrėkit, jei tik norit, — ati­dengdamas krepšį pasakė vyriškis. Krepšyje vartėsi ir lipo vienas per […]

Ventainės giria

Nuo Šilutės į pietus, perlipdama Ne­muną, tęsiasi lyguma, kurią iš vakarų, pradedant Rusne, riboja Kuršių marios, pietuose, Deimenos slėnys, nusitęses į rytus 35 – 40 kilometrų. Kaip spėja mūsų geologai, senajame holocene (prieš 12 – 10 tūkstančių metų) per šį slėnį į Deimeną ėjo antra Nemuno prataka. Tai patvirtina po Agilos pel­ke užtinkamos gilios (10 – 13 metrų) uždurpėjusios buvusios senvagės lieka­nos. Seniau ši […]

Medžiai kaip žmonės

Šiais laikais, kai kiekvienas moka skaityti, lyg ir negražu būtų nuo moks­lininkų atsilikti, praktiškai nepatikrinti jų skelbiamų tiesų. Sakykime, spaudoje pranešama įdo­mių dalykų apie spanguoles. Na, kaip čia žmogus iškęsi tos uogelės nenuraš­kęs — tad pirmyn! Arba, va, grybai, — rašė ten kažkas apie grybapjūtę, tai ko stebėtis, kad žmogus dabar miškan su grėbliu išsi­ruošia […]

Šventas Ramovės ąžuolas

Kas matė filmą „Herkus Mantas”, tas tikriausiai prisimena scenas prie švento Ramovės ąžuolo. Ta vietovė dar vadinama Romove, Ramuva, Romuva. Tada spaudoje buvo diskutuota, kaip galėjo atrodyti Ra­movė, kur ieškoti šventojo prūsų ąžuolo. Seniausios užuominos apie šventus prū­sų ąžuolus siekia XI amžiaus pradžią. Pre­torijus cituoja Simoną Grunau, Tomą Treterą ir kitus autorius, kurie aprašinėja, kaip […]

Varnų gaudymas Nerijoje

Nepaprastai sa­votiškas yra ilgas (apie 100 kilometrų), bet siau­ras pusiausalis, kuris atskiria Nemuno žiotis nuo Baltijos jūros, Nerija vadinamas. Visa Nerijos gamta yra labai ypatinga, ypatingi ir ligi šiol užsilikę senoviški gyventojų papročiai. Vieną jų noriu čia paminėti — tai varnų gaudymą. Pavasari ir rudenį išilgai Nerijos traukia daug visokių paukščių, o kuo daugiausia varnų. […]

Kelionė nerija

Ką Aleksandras ir Vilhelmas Humboltai matė Kuršių nerijoje daugiau kaip prie 170 metų. Aleksandras (1769—1859) ir Vilhelmas (1767—1835) fon Humboltai priklauso XVIII amžiaus pabaigos — XIX amžiaus pradžios Europos šviesiųjų vyrų — vir illustrissimus — plejadai. Aleksandras Humboltas buvo garsus tuo metu gamti­ninkas ir keliautojas, o jo vyresnysis bro­lis Vilhelmas daug nuveikė kalbotyros, li­teratūros kritikos […]

Kiek ir ko turėjome

Niekas praeitame XIX amžiuje ir dar anksčiau neskaičiuodavo, kiek ir kokių yra medžiojamųjų žvėrių bei paukščių. Dažnas autorius tik paminėdavęs juos ir primindavęs, kad seniau jų būdavę daug daugiau. Tad ir mes, kalbėdami apie mū­sų krašto faunos praeitį, galime tik iš padrikų nuotrupų susidaryti bendresnį vaizdą apie jos išteklius ir paplitimą, žmonių sampratą apie jos […]

Žvejų kaimelis – Karkliškiai

Prie Biržulio sąsmaukos iš pietų pusės buvo vienintelė vieta, kur buvo galima privažiuoti. Tą sausumą iš visų pusių su­po Stervo ir Biržulio ežerai ir karklų pri­žėlusios pelkės. Karklai ir davė kaimui vardą. Dėl ežerų artumo ir patogios vie­tos laiveliams laikyti bei žvejybos įran­kiams džiaustyti Karkliškių kaimas nuo senovės buvo žvejų apgyventas. Senelio Anastazo amžiuje žvejų […]

X