Radius: Off
Radius:
km Set radius for geolocation
Search

Labanoro giria

Gediminas Isokas 1979 m. Kuo garsi Labanoro giria? Nagi Labanoro dūda, padaryta iš jaučio odos dūdmaišio, medinio pūtiklio ir dviejų birbynių, per aštuoniasde­šimt ežerų, kurių mėlynuose veidrodžiuose maudosi garbanių pušų siluetai, geriančių šakotaragių briedžių galvos. Garsi Labanoro giria ir kaimais, išsivingiavusiais dažniausiai nederlinguose tarpumiškių duburiuose ir išsaugojusiais senovės dainas, pasakas, rimtį. Giria jungia apie 48 […]

Gudų giria

G. Isaokas 1979 m. Pušynų vargonais gaudžia didžiausia respublikoje Gudų giria. Va­rėnos rajone ji išraižyta Merkio, Katros, Grūdos, Ratnyčios ir kitų vėsavandenių Dzūkijos upių, o vakariniu kraštu ties Liškiava, Švendubre prigludusi prie senelio Nemuno. Šis 150 tūkst. ha miškų masyvas su reto įdomumo ant ledynmečio upių senvagių išaugusiais žemaūgiais pušynė­liais, eglynais, beržynais ir mišriais miškais […]

Nevėžis. 1935 metų hidrografinė studija

Steponas Kolupaila, “Kosmos” 1935 m. Nedaug išleista knygų apie Lietuvos upes. Apie 1870 metus išėjo kelios regionalinio patriotizmo pa­skatintos monografijos: L. Syrokomlės – Nemu­nas, K. Tiškevičuaus — Vilija ir jos krantai, I. Bušinskio — Dubysa ir Nevėžio krantai. Nepri­klausomoji Lietuva negali pasigirti savo geografijos veikalais. Rimtesnėms studijoms trūksta matavimų medžiagos, tikslių duomenų, literatūros. O svarbiau­sia […]

Punios šilas

G. Isokas, 1979 m. Alytaus rajone, Nemuno vingyje, keturių upės slėnio terasų apsuptas, ant 50-150 m aukštumų šniokščia vienas gražiausių miškų – Punios šilas (2720 ha). IV-XII m. e. a. šilo pilkapiai, degintiniai kapai, kuriuose rasta ietigalių, segių, geležinių peilių, plačiaašmenis kirvis, rodo jau tuomet čia gyvenus žmonių. Ties Bundorių kaimu užregistruota 40 pilkapių, o […]

Vidgiris

Tuo vardu vadinamas Alytaus miško pats gražiausias ir žinomiausias kampelis — 39 kvartalas. Vidgiris yra pačiuose Alytaus miško vakaruose; iš šiaurės prieina Alytaus — Seirijų plentas, pietuose jis plaunamas Nemuno; nuo Alytaus miesto pora kilometrų. Plotas — 125 ha. Vidgiris garsus ne tik savo griežtai skirtingais grynais medynais, bet ir istorinėm vietom. Iš jų čia […]

Vilniaus krašto ežerais ir upėmis

Vytauto Didžiojo Universiteto studentų „Jūros“ korporacijos vandens sporto mėgėjai pereitą vasarą sumanė pakeliauti baidarėmis, dar tada lenkų pagrobto, Vilniaus krašto vandenimis. Žiauriai „formališkoji“ lenkų atstovybė Kaune kelius kartus pro savo „filtrus“ leido keliautojų sąrašą, bet norėjusio kartu keliauti rašytojo A. Vienuolio – Žukausko vis tik nepraleido. Galop sąrašas nusistovėjo. Palikome 13. Skaičius kai kam nepatinkantis. […]

Kazlų Rūdos miškai

Jei iš Kauno keliausime į Virbalį, iš Zapyškio, Ąžuolų Būdos – į Griškabūdį, — pamatysime ir vienus didžiausių respublikoje Kazlų Rūdos miškus. Jie užima 59 tūkst. ha, plyti Kauno, Kapsuko ir Šakių rajonuose. Miškų masyvas nusidriekęs 35 km. Kadaise girios siekė Nemuną, o dabar gana arti didžiosios mūsų upės nuo masyvo atitrūkęs Kačerginės gyvenvietės miškelis. […]

Miškai Baltijos jūros dugne

Kas vaikščiojo tarp Klaipėdos ir Palangos, tas, ypatingai po audros, rasdavo išmestų į krantą daug pajuodavusių šakų, kelmų ir šaknų, o apie Karklininkus rasdavo ir apšlifuotų — vandens į smėlį nutekintų durpių gabalų. Tarpe tų gabalų atsiranda vienas, antras Pabaltijo aukso — gintaro gabaliukas. Be šių liekanų, ant kranto visada būna išmesta dideli kiekiai pušų […]

Nauji gamtos paveldo objektai Žagarės regioniniame parke

Į atnaujintą gamtos paveldo objektų sąrašą įtraukti  Brolių akmuo bei Žagarės šermukšnis, kurie yra Žagarės regioniniame parke. 2014 m. pabaigoje ūkininko Alvydo Malinausko iš valstybės 25 – eriems metams išsinuomotame maždaug hektaro ploto žemės sklype atkastas didžiulis riedulys. Joniškio krašte, Žagarės regioniniame parke didesnių riedulių nėra daug. Žymiausias jų – Tyrelio akmuo Mūšos tyrelio pelkėje, kurį aplankyti galima […]

X