Radius: Off
Radius:
km Set radius for geolocation
Search

Juodoji beržų kempinė

“Mūsų girios” 1938 m. A. Minkevičius Kempinių ant medžių būna daug ir įvairių. Visos jos šiuo ar tuo yra reikšmingos, kiekviena jų medžių gyvenime vaidina tam tikrą, paprastai neigiamos reikšmės, vaidmenį. Išskirdamas iš jų visų tarpo vieną juodąją beržų kempinę ir duodamas čia jos kiek platesnį aprašymą, elgiuosi taip dėl to, kad ji mums yra […]

Grifai Lietuvoje

“Gamta” 1936 m. T. Ivanauskas Grifai, dideli plėšrieji paukščiai, yra tiek skirtingi nuo kitų šios grupės atstovų, kad juos jungia į vieną atskirą gerai apibrėžtą šeimą Vulturidae. Svarbiausis jų požymis tai plika arba vos tik pūkais ap­žėlusi galva ir kaklas. Nuo kitų plėšriųjų paukščių jie skiriasi savo kojomis, panašiomis į vištinių paukščių kojas. Jų yra […]

Lietuvos vėžiai

P. Siurnaitė – Graužinienė “Kosmos” 1940 m. Mielas skaitytojau, norėtumėm atkreipti Jūsų dėmesį į tai, jog tai gan senas straipsnis ir kai kurie čia naudojamie tiek lotyniški, tiek ir lietuviški pavadinimai jau nebesutinkami. Red. pastaba. SENIAUSI VĖŽIŲ ATSTOVAI Vėžiai — tikrai seno laikotarpio gyvulių grupė. Jų liekanų randa jau Juros laikotarpio sluoksniuose. Seniausi vėžiai, manoma, […]

Kiaunių šeima

J. Elisonas 1931 m. “Medžiotojas” Kiaunėmis vadiname nedidelius, kartais vidu­tinio ūgio plėšriuosius, kurie kūną dažniausiai turi liekną, pailgu ir laibučiu liemenimi, nors retkarčiais esti ir posunkio kūno sudarymo. Gal­vą turi vidutinio didumo, plokščią ir posmailiu, trumpučiu snukeliu. Akys žvitrios ir protingos; ausys trumputės ir apskritos. Kojos trumputės ir penkiais pirštais, kurie visu ilgumu laisvi, nors […]

Starkas

Starku vadiname apyretę mūsų šalies žuvį, kuri priešakine savo kūno dalimi (galva) truputį panaši į lydį, o likusiąja ~ primena ešerį, užtat lotyniškai jinai ir vadinama lydžiaešeriu, Kūną starkas turi pailgą, šonais kiek suspaustą ir ilgumu 5—6 kartus pranešantį savo aukštumą. Galva pleišto pavidalo, t. y., pailga ir smailiu snukiu. Nasrai platūs ir toli, net […]

Kielė baltoji

Kielė baltoji visiems pažįstamas, gražus ir malonus paukštelis, kuriam daugelis žmonių turi neabejotino meilės jausmo. Jos kūno ūgiui charakterizuoti Dr. O. Heinroth’as patiekia šių skaitmenų: sparnai 87—90 mm, uodega 86-91 mm, kojos 22 -24 mm ilgio; svoris apie 20 g. Tokiu būdu galėtume pasakyti, kad kielė didumu sulig žvirbliu. Snapelį ji turi tiesų ir pusėtinai […]

Kuolinga

Vienur kuolingomis, kitur kūlindimis ir žiūrliais vadiname didelius ir gražius — tilvikų giminės — balinius paukščius, kurie pas mumis pavasario pradžioje atsiranda ir rudenop vėl pranyksta. Didumo kuolinga sulig namine višta, tiktai jos kojos ilgokos, kurios pasižiūrėti ir daro paukštį aukštą (kiti sako, kad kuolinga esanti kiek laibesnė už varną, tiktai ilgesnių kojų). Be to, […]

Aukšlė arba viršundenė paprastoji

Aukšle vadiname mažutę, pailgą ir plonutę žuvytę, kuri pasižymi labai šmaikščiais judėjimais ir nuolatos plaukioja būreliais viršutiniuose jų gyvenamosios vietos vandens sluoksniuose, dėl to ją kitaip dar viršundene vadina. Jos kūno, šonai suspausti, ilgumas 4,5 — 5 kartus praneša aukštumą, o aukštumas — 2,5 kartus storumą. Nasrų anga padėta snukelio gale ir viršun atgręžta, kitaip […]

Gervė pilkoji

Daugelio paukščiu laukia sodiečiai, begrįžtančių pavasarį iš šiltųjų kraštų, ir džiaugiasi, kai išgirsta aukštai padangėmis gerves skrendant, nes tuomet tikrai gali sakyti, kad visoms žiemos baisybėms – šalčiams ir darganai – galas: grįždama iš šiltųjų kraštų gervė atsineša ant uodegos pavasarį ir kartu su šiuo žmonėms pasako, kad daugiau šalčių nebebus. Berods, atsitinka, kad gervių […]

Pagalba reikalinga Lietuviškam orchidėjų rojui

Ne kiekvienas žino, jog mūsų šalyje orchidėjas pamatyti galima ne tik prekybos centrų ir gėlių parduotuvių lentynose, bet ir natūraliai augančias pievose ir pelkėse. Lietuvoje žydi apie 30 skirtingų orchidėjų rūšių, kurių beveik visos yra retos ir saugomos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Jų išsaugojimui Neries regioninis parkas jau šį šeštadienį kviečia į talką. Visai […]

X